- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 1-1384-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67451-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- J. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 64¹ straipsniu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2017 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą metaliniu žarstekliu sudavė motinai G. B. į dešinę koją, padarydamas dešinės blauzdos priekinio-išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 2x4 cm. poodinę kraujosruvą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė artimo giminaičio sveikatą.
Be to, J. B. 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu iš už nugaros apėmė kaire ranka motinai G. B. už kaklo bei spaudė, neduodamas jai įkvėpti, o savo dešine ranka mušė į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas artimam giminaičiui fizinį skausmą.
Be to, J. B. 2017 m. gruodžio 26 d., apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu kambario durimis prispaudė motinai G. B. dešinę ranką, po to ranka griebė motinai už dešinio žasto bei savo ranka stipriai suspaudė motinai žastą, tuo padarydamas dešinio žasto užpakalinio-vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 4 cm. skersmens poodinę kraujosruvą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė artimo giminaičio sveikatą.
Kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju paskutinės apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d., vakare, apie 20.30 val., buvo pas motiną G. B. namuose, tarp jų kilo konfliktas dėl cigarečių. Paprašė motinos, kad ji duotų jam cigarečių pakelį. Motina atsisakė, įsidėjo tą pakelį sau į kišenę, tuo metu buvo išgėręs, todėl labai supyko, pradėjo atiminėti iš motinos cigaretes, jie susistumdė, susistumdymo metu stipriai pastūmė motiną ir stipriai griebė jai už žasto, todėl jai ant žasto liko mėlynė. Po to paėmė iš motinos kišenės cigarečių pakelį ir išėjo pas draugus. Dėl to, kad konflikto metu sukėlė motinai fizinį skausmą labai gailisi. Dėl kaltinimų dėl įvykio įvykusio su metaliniu žarstekliu ir dėl 2017 m. gruodžio 20 d. įvykio, kai jis konflikto metu smaugė savo motiną paaiškino, kad nors visų konfliktų detalių neprisimena, nes tuo metu taip pat buvo girtas, tačiau galėjo būti taip kaip sako motina. Labai gailisi, kad smurtavo prieš motiną. Šiuo metu su motina negyvena, pastovios gyvenamosios vietos neturi, dažniausiai gyvena pas draugus (duomenys neskelbtini), nes prieš keletą mėnesių motina jį išvarė iš namų (b. l. 52, 55-56, 66-67).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad prieš kelis mėnesius iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išregistravo savo sūnų J., kadangi jis niekur nedirba, labai piktnaudžiauja alkoholiu, veda asocialų gyvenimo būdą. Nebepriima sūnaus gyventi pas save, kadangi labai pavargo nuo pastovių konfliktų ir jo reikalavimų duoti jam pinigų. Kai jį išregistravo ir faktiškai liepė nebeateiti net nakvoti, sūnus tapo labai agresyvus, keršija jai, ateina namo bei kelia konfliktus. Pastaruoju metu gruodžio mėnesį, kai J. labai nori išgerti alkoholio, ateina ir reikalauja pinigų, terorizuoja, jeigu jo neįleidžia namo ir neatidaro durų, daužo langus, todėl turi jį įleisti. Po ko J. pradeda ją žodžiais terorizuoti, šaukia, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, reikalauja pinigų, o jeigu ji vis tiek neduoda jam pinigų, pradeda naudoti fizinį smurtą bei muštis. 2017 gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, J. būdamas visiškai girtas, atėjo pas ją namo, adresu (duomenys neskelbtini), ji tuo metu jau miegojo savo lovoje, duris buvo užrakinusi ant kabliuko. Tai žinodamas, J. stipriai patraukė už durų rankenos, nuo ko kabliukas atšoko ir J. užėjo. Atsibudo nuo skausmo, nes labai suskaudo dešinę koją. Atsibudusi, pamatė, jog J., paėmęs metalinį žarsteklį, daužo juo jai per dešinę koją. Sudavęs vieną smūgį, sužalojęs jai dešinę koją bei sukėlęs didelį fizinį skausmą, J. pradėjo ją įžeidinėti ir šaukti, kad ji jo neįleidžia namo dėl ko jis neturi kur gyventi. Pradėjo prašyti, kad jis nustotų muštis, po ko J. apsisuko ir išėjo. Kitą dieną po šio įvykio pas ją į svečius buvo užėjęs jos buvęs vyras A. B. (A. B.), kuriam iškarto parodė savo sudaužytą koją bei papasakojo, jog vakar žarstekliu ją sumušė J.. Į medikus po to nesikreipė, koja užgijo savaime, liko randas. 2017 m. gruodžio 20 d., apie 18 val., J. atėjo vėl visiškai girtas ir pradėjo reikalauti pavalgyti. Po to, kai jis pavalgė, pradėjo reikalauti pinigų, kadangi žinojo, jog 20 dieną ji gavo pensiją, ir turėjo grynųjų. Kai pasakė, jog neturi, J. užėjęs iš už nugaros apėmė ją savo kaire ranka už kaklo, neduodamas įkvėpti bei sukeldamas fizinį skausmą, kita dešine ranka pradėjo daužyti į veidą, nestipriai, kad neliktų žymių, bei tuo momentu J. savo drabužio saga arba kitu drabužio atributu, nematė kuo, sužalojo jai lupą, jai pradėjo bėgti kraujas. J. išsigando, paleido ją ir pabėgo iš namų, į medikus po to nesikreipė. 2017 m. gruodžio 26 d., apie 20.30 val., J. vėl atėjo neblaivus, ji tuo metu iš malkinės nešiojo malkas kūrenti krosnį, ir kadangi buto durys buvo atidarytos, J. užėjo, vėl pradėjo reikalauti pinigų, pasakė, kad neduos. J. pradėjo šaukti, įžeidinėti, tyčiojosi, kumščiais spaudė jai į veidą, bet nemušė, nes bijojo, kad liks žymės, todėl tik gąsdino, šaukė, rėkė, po to pradėjo daužyti baldus. Žinodamas, kad gali iškviesti policiją, neleido niekur išeiti, konflikto metu, kai ji pasakė, jog jai reikia išeiti į tualetą, pasakė, kad „darytų kambaryje“. Norėjo nueiti pas save į kambarį, kad nesivelti į konfliktą, bet J. neleido išeiti, durimis prispaudė dešinę ranką, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko ji sugebėjo ištraukti savo ranką iš durų, o J. griebė ją už žasto, stipriai suspaudė savo ranka, sukeldamas jai skausmą, ir viena ranka laikydamas ją už žasto, kita savo ranka pradėjo ieškoti jos kišenėse pinigų. Tuo metu jai iš kišenės iškrito 50 eurų kupiūra, J. tai pajuto, bet nematė, kur ta kupiūra nukrito, paleido ją ir pradėjo ieškoti ant grindų, tačiau nerado kupiūros, tada dar labiau įsiuto, supykęs, ištraukė iš jos kišenės cigarečių pakelį, pasakė, kad dabar gali kviesti policiją ir išėjo. Kadangi J. labai bijo, kad jis negrįžtų ir vėl nesumuštų, todėl iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykus policijai, papasakojo situaciją, tačiau J. buvo pabėgęs, todėl jo neišvežė, medikų pagalbos jai nereikėjo, nuo GMP atsisakė. Prašė išduoti nukreipimą Teismo medicinos ekspertizei. Dėl konfliktų civilinio ieškinio sūnui J. nereikš, sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 17-18, 21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad G. B. yra jo buvusi žmona, o kaltinamasis J. B. yra jų sūnus. Dažnai užeina aplankyti G., pažiūrėti, kaip jai sekasi, kadangi ji gyvena praktiškai viena, neturi kas jai padėtų buityje. J. veda asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, ateina pas G. ir pastoviai konfliktuoja, keikiasi, įžeidinėja ją, nieko ūkyje motinai padėti nenori, tik nori, kad G. duotų jam pinigų alkoholiui. 2017 m. lapkričio - gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jis kaip įprastai užėjo pas G., adresu (duomenys neskelbtini), ir ji papasakojo, kad ką tik neseniai J. paėmęs metalinį žarsteklį, mušė jai per koją, bei parodė sužalotą dešinę koją su dideliu mėlynu „gumbu“. Kadangi J. tuo metu buvo namuose, išgėręs, iškarto jam pradėjo priekaištauti. J. dėl sumušimų nieko konkretaus nepasakė, tik pradėjo šaukti, kad nesikištų, prišoko prie jo, mosikavo rankomis, bandė pakelti ranką prieš jį, užsimojo, bet netrenkė, apsigalvojo, tik pagąsdino, kad trenks. Kai jis pradėjo jam reikšti pretenzijas dėl naudojamo smurto prieš motiną, J. neklausė ir kažkur pasišalino. Pastaruoju metu G. pastoviai pasakoja, kad J. ją skriaudžia, kad niekur nedirba, dirbti nenori, valkatauja, ateina pas G., įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, reikalauja pinigų alkoholiui, tačiau konkrečių įvykių daugiau nepasakojo. Pats asmeniškai nematė, kada J. mušė G., nes J. jo prisibijo, jam matant prieš motiną nesmurtauja, tik įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Prieš porą metų sūnus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje nuo alkoholizmo. Pastaruoju metu alkoholizmo liga jam paūmėjo, jis (J. B.) tapo labai agresyvus, tačiau gydytis nuo alkoholizmo nenori, pats į medikus-psichiatrus nesikreips (b. l. 26-27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d., apie 21 val., dirbdama kartu su kolega G. G. iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), smurtauja sūnus, kuris pabėgo. Atvykus į vietą į juos kreipėsi G. B., kuri paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 26 d., apie 20.30 val., jos sūnus J. B. prieš ją smurtavo, t. y. stumdė, griebė už rankų, sukeldamas jai fizinį skausmą. G. B. jiems jokių mėlynių nerodė, jokių smurto žymių ant kūno jie nematė. Taip pat nukentėjusioji G. B. pasakė, jog sūnus nuolat prieš ją smurtauja, bet kaip smurtauja – nepatikslino (b. l. 35-36). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskritie Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gruodžio 26 d., 21.05 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog namuose, (duomenys neskelbtini), pranešėją G. B. sumušė neblaivus sūnus (b. l. 4).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. G. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. buvo gautas G. B. pranešimas, jog namuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė neblaivus sūnus. Nuvykus minėtu adresu G. B. paaiškino, kad konflikto metu, dėl cigarečių, neblaivus sūnus J. B. koridoriuje sugriebė jai už rankų, stumdė, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Kol atvyko policijos pareigūnai, sūnus pabėgo, jis kartu su nukentėjusiąja negyvena. G. B. taip pat paaiškino, kad sūnus smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 7).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios G. B. veidą, dešinę ranką bei dešinę koją nustatyta, kad dešinės kojos apačioje matosi randas apie 5 cm kūno plotyje bei didelė kraujosruva, vidinėje lupos dalyje matosi randas apie 1 cm ilgio, dešinės rankos žaste – viena didelė, apie 3 cm pločio mėlynai-juodos spalvos kraujosruva (b. l. 29-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 4259/17 (01) nurodyta, jog G. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta prieš 3-7 paras, o poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje prieš 1-1,5 savaites iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38).
Papildomai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė R. G. parodė, kad specialisto išvadoje Nr. G 4259/17 (01) G. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: tiek blauzdoje - mažiausiai vienu, tiek žaste - mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje anksčiausiai galėjo būti padaryta prieš 11 parų iki apžiūros (b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, iš BK 248 straipsnio 2 dalies dispozicijos seka, kad asmens pripažinimui šeimos nariu būtina konstatuoti bendro ūkio vedimą, bendrą gyvenamąją vietą. Šiuo atveju nors kaltinamajam inkriminuojami nusikalstami veiksmai šeimos nario atžvilgiu, tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios ir liudytojo A. B. parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu su nukentėjusiąja negyveno. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens tėvai yra laikomi artimaisiais giminaičiais, todėl tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog J. B. nusikalstamas veikas padarė šeimos nario atžvilgiu, nurodant, kad nusikaltimai padaryti prieš artimą giminaitį. Veikos kvalifikavimui šios aplinkybės patikslinimas įtakos neturi.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. 2017 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo motiną G. B. vieną kartą metaliniu žarstekliu sudavė motinai į dešinę koją, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Taip pat J. B. 2017 m. gruodžio 20 d., toje pačioje vietoje, smurtaudamas prieš savo motiną paėmė ją už kaklo bei spaudė, neduodamas jai įkvėpti, o savo dešine ranka mušė į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Be to, byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad J. B. 2017 m. gruodžio 26 d., toje pačioje vietoje, smurtaudamas prieš savo motiną, durimis prispaudė jai dešinę ranką, po to ranka griebė motinai už dešinio žasto bei stipriai jį suspaudė, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visos trys kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.
Kaltinamasis J. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 87-90, 91-92).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. J. B. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino tik iš dalies, nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, tik paskutinės apklausos metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Čia pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad J. B. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime paskutinės apklausos metu J. B. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis praeityje jau yra teistas už smurtinio pobūdžio veiksmus savo motinos atžvilgiu, nagrinėjamu atveju jis yra traukiamas atsakomybėn už tris nusikalstamas veikas padarytas vieno mėnesio bėgyje, t. y. per labai trumpą laiko tarpą, kas rodo, jog kaltinamasis sistemingai naudoja smurtą prieš savo motiną. Užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, kaltinamasis pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. B. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 57-59), ne kartą vartojo smurtą savo motinos atžvilgiu, baustas administracine tvarka (didžioji dalis pažeidimų yra padaryta alkoholio apsvaigimo būsenoje), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 80-84), niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 76). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už smurtinių nusikaltimų prieš šeimos narį padarymą. Kaltinamasis gyveno kartu su savo motina ir ne kartą prieš ją smurtavo, kiekvieną kartą smurtas pasireiškia jam būnant išgėrus, iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad nukentėjusioji bijo kaltinamojo. Kaltinamasis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 69), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo (b. l. 70), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 9 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, lengvas protinis atsilikimas (b. l. 71). Iš 2018 m. vasario 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog J. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 73). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo J. B. pakaltinamumo. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, prokuroro siūloma švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai teismo įsitikinimu nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose nustatyti įpareigojimai – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba bausmės laikotarpiu toliau būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu nurodyti įpareigojimai sąlygos didesnį kaltinamojo užimtumą, teigiamai įtakos jo gyvenimo būdą ir sulaikys nuo analogiškų nusikaltimų darymo ateityje.
Be to, įvertinus tai, kad padarytos net trys nusikalstamos veikos prieš šeimos narį, tų veikų padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad asmuo praeityje jau yra teistas už analogiškų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą prieš šeimos narį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam yra tikslinga paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu šį baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamajam taip pat skirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, kadangi iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, jog jį bijo kaltinamojo, jis nuolat ją įžeidinėja ir sistemingai prieš ją smurtauja. Šios poveikio priemonės paskyrimas teismo įsitikinimu turėtų užtikrinti nukentėjusiosios teisėtų interesų apsaugą.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 28 d., 14.50 val. iki 2017 m. gruodžio 29 d., 10.20 val., t. y. vieną dieną (b. l. 47, 48, 62), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 57-59, 60-61) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio mėnesį padaryta veika), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 20 d. veika), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 26 d. veika), ir skirti jam 9 (devynis) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir J. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 28 d., 14.50 val. iki 2017 m. gruodžio 29 d., 10.20 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, įpareigoti J. B. per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba bausmės laikotarpiu toliau būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti J. B. visą bausmės laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.