- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-1139-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03453-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Solveiga“
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- LR Vyriausybė, atstovaujama LR Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Solveiga“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Solveiga“ ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo; tretieji asmenys: LR Vyriausybė, atstovaujama LR Aplinkos ministerijos, bei VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Solveiga“ pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: 1) 1992 m. sausio mėn. 28 d. Viešojo akcijų pasirašymo sutarties Nr. 5 ir 1992-05-08 perdavimo - priėmimo akto pagrindu pripažinti UAB „Solveiga“, įmonės kodas 181220133, nuosavybės teisę į šį turtą: a) automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 1659,57 kv.m.; b) automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 1510,24 kv. m.; c) automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 1613,01 kv. m.; 2) Panaikinti: a). Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotojo atstovo ir Trakų rajono savivaldybės 2006-03-01 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2257-79 dalyje dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 1679 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b). Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotojo atstovo ir Trakų rajono savivaldybės 2005-10-13 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2238-79 dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 1490 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c).Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotojo atstovo ir Trakų rajono savivaldybės 2005-10-13 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2239-79 dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 1598 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu 1992-01-28 d. viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 5 buvo privatizuotas ir 1992-05-08 perdavimo-priėmimo aktu UAB „Solveiga“ perduotas Valstybinės buitinių paslaugų įmonės turtas: dvi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurių plotas atitinkamai 1302 kv. m. ir 1350 kv. m., bei automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), kurios plotas - 1564 kv. m.
Tuometinis LR Valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras (VIPPB) ieškovo užsakymu 1993 m. atliko kadastrinius matavimus, parengė minėtų aikštelių techninės apskaitos bylas. Dokumentus ieškovas perdavė VIPPB, tačiau ieškovo nuosavybė į minėtas aikšteles įregistruota nebuvo. 2009-03-09 ieškovė UAB „Solveiga“ pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų - aikštelių - kadastro duomenis (įregistruoti daiktinę teisę) į nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau“ 2009-03-25 sprendimu VĮ „Registrų centras atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys jų suformavimo teisėtumą bei tinkamumą naudoti. 2009-05-08 VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo ieškovo skundą ir pakeisdama skundžiamą sprendimą nutarė ieškovo prašymo netenkinti, kadangi parengtose statinių (aikštelių) bylose nurodyti plotai nesutampa su 1992-05-08 priėmimo-perdavimo akte nurodytais automobilių stovėjimo aikštelių plotais.
Ieškovės užsakymu UAB „Traksalis“ 2009 m. atliko naujus automobilių stovėjimo aikštelių kadastrinius matavimus, suformavo kadastrinių matavimų bylas, tačiau atliktų tikslių kadastrinių matavimų rezultatai nežymiai skyrėsi nuo 1993 m. VIPPB atliktų matavimų rezultatų ir nuo 1992-05-08 priėmimo-perdavimo akte nurodytų automobilių stovėjimo aikštelių plotų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus duomenimis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nebuvo rekonstruotos keičiant jų užstatymo plotą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog surašant 1992-05-08 perdavimo - priėmimo aktą ir nurodant plotus buvo padaryta klaida. Ieškovė kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad ji nuosavybės teise valdo minėtas automobilių stovėjimo aikšteles, tačiau pareiškimas nebuvo patenkintas, o bylos nagrinėjimo metu Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad trys ginčo automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teise priklauso Trakų rajono savivaldybei. Vadovaujantis 1998-07-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 870 "Dėl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos", 2005 m. spalio 13 d. ir 2006 m. kovo 01 d. priėmimo - perdavimo aktų pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2012 m. įregistravo Trakų rajono savivaldybės nuosavybės teisę į šį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu automobilių stovėjimo aikštelės kartu su kitu Trakų rajono Valstybinės buitinių paslaugų įmonės turtu buvo privatizuotos ieškovės: 1992 m. sausio mėn. 28 d. viešojo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 5, kurią patvirtino Trakų rajono privatizavimo komisijos pirmininkas, kaip tai ir numatė tuo metu galiojusio LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 18 str., visas Trakų rajono valstybinės buitinių paslaugų įmonės turtas, tame tarpe ir ginčo aikštelės buvo perduotas ieškovei Trakų rajono valdybos patvirtintu 1992-05-08 perdavimo - priėmimo aktu. Dėl šių aplinkybių ginčo aikštelės negalėjo būti perduotos ir įregistruotos Trakų rajono savivaldybės teisėmis. Nuosavybės teisė į Trakų rajono savivaldybei perduotas automobilių stovėjimo aikšteles VĮ Registrų centre buvo įregistruota neteisėtai, pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kadangi dar iki ginčo automobilių stovėjimo aikštelių perdavimo Trakų rajono savivaldybei, pastarosios užsakymu VĮ Registrų centras 2005 m. rugsėjo mėn. atliko šių aikštelių kadastrinius matavimus ir parengė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylas, suteikiant šiems nekilnojamojo turto objektams aukščiau paminėtus unikalius numerius. Šie unikalūs numeriai, skiriasi nuo 1992 m. UAB „Solveiga“ privatizuotų tų pačių automobilių stovėjimo aikštelių jau turimų ir VĮ „Registrų centras“ ankščiau suteiktų bei į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų unikalių numerių.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje Trakų rajono savivaldybės administracija su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad aikštelės, kurių nuosavybę prašo pripažinti ieškovė, yra įregistruotos Trakų rajono savivaldybės vardu. Taigi, ieškovas prašo įgyti nuosavybės teisę į nuosavybę, kuri teisėtai priklauso Trakų rajono savivaldybės administracijai. Ieškovė savo menamas teises teigia įgijusi viešo akcijų pasirašymo būdu - t. y. už atitinkamas akcijas mokėdamas atitinkamą sumą pinigų. Toks teisių įgijimo būdas yra ne kas kita kaip sandoris, o tokio pobūdžio sutartis, kurioje viena šalis - pirkėjas perka akcijas į tam tikro objekto dalį, kita šalis pardavėjas (valstybė) objektą parduoda (privatizuoja) turėtų būti prilygintina pirkimo - pardavimo sutarčiai, ir jai turėtų būti taikomos pirkimo - pardavimo sutartims taikytinos teisės aktų nuostatos. Vadovaujantis 1964 m. LTSR civilinio kodekso 255 str. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą galėjo atstatyti teismas. Už nurodyto straipsnio nustatytų taisyklių nesilaikymą - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebegaliojo. Atsakovė taip pat nurodė, kad vadovaujantis 1992-01-28 Viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr.5 buvo privatizuojamas Trakų buitinio aptarnavimo paviljonas ir privatizuojamas fiziniams asmenims. Iš 1992-05-08 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad perduodamas buitinių paslaugų paviljonas, nurodytas skirtingu adresu nei kad buvo nurodyta viešo akcijų pasirašymo sutartyje, o perdavimo - priėmimo akte nenurodyta nei data nei numeris. Nėra aišku kaip ieškovė galėjo priimti turtą, didesnių abejonių kelia papildomas perdavimo-priėmimo aktas, neaišku kokiu teisiniu pagrindu ir kuo remiantis atsirado minėtas priėmimo- perdavimo aktas. Ieškovė nepateikė informacijos, kad minėtos aikštelės buvo įtrauktos į privatizavimo programas, o kitos informacijos apie šių aikštelių privatizavimą taip pat nepateikė, todėl ieškinys laikytinas neįrodytu. Trakų rajono savivaldybė teisėtai įgijo ir įregistravo ginčo dalyką - aikšteles nuosavybes teisę. Aikštelės yra viešosios paskirties, skirtos įgyvendinti viešiesiems interesams, kuriuos įgyvendina savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą. Nei priėmimo-perdavimo aktų, nei VĮ „Registrų centro“ įregistravimo fakto, nei 2009 m. gegužės 8 d. VĮ „Centrinio teritorinio ginčų nagrinėjimo 2009-03-25 sprendimo Nr. 146, taip pat ir paties 2009-03-09 VĮ „Registrų centras“ sprendimo įstatymų nustatytais terminais ieškovė teismui neskundė, todėl praleido įstatymo nustatytus terminus apskųsti priimtiems administracinių subjektų sprendimams.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti nekilnojamieji daiktai - 1659,57 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1510,24 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bei 1613,01 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau - Aikštelės), Nekilnojamojo turto registre (toliau - Registras) neįregistruoti (ieškinyje neteisingai nurodyti 1510,24 kv. m bei 1613,01 kv. m ploto aikštelių unikalūs numeriai).
Registre 1490 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir Trakų rajono savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į ją 2005-11-10 įregistruotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 ir 2005-10-13 perdavimo-priėmimo akto Nr. 2238-79, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-08-29 parengtos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos, pagrindu. Trakų rajono savivaldybės nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2012-04-12. Registre 1598 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir Trakų rajono savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į ją 2005-11-10 įregistruotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 ir 2005-10-13 perdavimo-priėmimo akto Nr. 2239-79, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-08-29 parengtos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (Nr. 226499; Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu; nuo 2012-04-12 įregistruotos Trakų rajono savivaldybės nuosavybės teisės. Registre 1679 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir Trakų rajono savivaldybės nuosavybės teisės į ją 2007-06-13 įregistruotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 ir 2006-03-01 perdavimo-priėmimo akto Nr. 2257-79, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-15 parengtos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos pagrindu.
Trečiasis asmuo pažymėjo, kad registre įrašyti duomenys apie automobilių stovėjimo aikšteles, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Solveiga“ ieškinyje nurodytu laiku nesikreipė į valstybės įmonę VIPPB dėl aikštelių ir nuosavybės teisių į jas įregistravimo. Į VIPPB su 1992-01-28 viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 5 ir 1992-05-08 perdavimo-priėmimo aktu ieškovė kreipėsi dėl nuosavybės teisių į gamybinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Dėl nekilnojamųjų daiktų – aikštelių ir nuosavybės teisių į jas įregistravimo ieškovė pirmą kartą kreipėsi 2009-03-09.
VĮ Registrų centras pažymėjo, kad statiniui unikalus numeris suteikiamas prieš šio statinio kadastrinių matavimų bylos sudarymą, tai yra matininkui kreipiantis į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją su prašymu pateikti jam pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (duomenų paketą), reikalingus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylai parengti (unikalų numerį, registro įrašo numerį), kad šiuos duomenis matininkas galėtų įrašyti į kadastrinių matavimų bylą. Statiniui unikalaus numerio suteikimas nėra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre. UAB „Traksalis“ 2009-06-02 parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotos aikštelės, į kurias ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teises (pirmas reikalavimas), niekada nebuvo įregistruotos Registre, jų kadastro duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. 1993-11-04 ir 1993-11-05 buvo sudarytos tik kadastro duomenų bylos Nr.: 38749, 38750, kuriose nebuvo statinius identifikuojančių duomenų (unikalių numerių).
Prieš sudarydamas 2005-08-29, 2005-09-15 automobilių stovėjimo aikštelių kadastrinių matavimų bylas, atsakovės užsakymu matininkas kreipėsi į kadastro tvarkytoją dėl pradinių automobilių stovėjimo aikštelių kadastro duomenų pateikimo, nurodydamas, kad šie nekilnojamieji daiktai formuojami pirmą kartą. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, nenustatęs minėtuose straipsniuose numatytų aplinkybių, neleidžiančių įrašyti kadastro ir registro duomenis, pagrįstai ir teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, 2005-11-10, 2007-06-13 įregistravo automobilių stovėjimo aikšteles ir Trakų rajono savivaldybės nuosavybės teises į jas pateiktų dokumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė daugiau kaip 20 metų siekia įregistruoti nuosavybės teises į ginčo aikšteles, tačiau negalėjo VĮ „Registrų centras“ bei anksčiau veikusiam Lietuvos Respublikos Valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Solveiga“ privatizavo šiuo metu Trakų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias aikšteles, jog būtent ieškovės nurodytos aikštelės buvo privatizavimo objektu, kadangi akivaizdu, jog skiriasi Trakų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bei ieškovės nurodomų aikštelių plotai. Pats faktas, kad 1992 metais privatizuojant Trakų buitinio aptarnavimo paviljoną ieškovės nurodomos aikštelės nebuvo net inventorizuotos, patvirtina, jog nurodomos aikštelės nebuvo privatizavimo objektu, kadangi jos ieškovės užsakymu inventorizuotos, atlikti kadastriniai matavimai, parengtos aikštelių techninės apskaitos bylos tik 1993 m. lapkričio mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-10-23 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 1991-09-03 privatizavimo komisijos nutarimo privatizuoti įmonę (objektą) pagrindu, 1992-01-28 sudaryta viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 5, kuria privatizuotas Trakų buitinio aptarnavimo paviljonas, adresu (duomenys neskelbtini). 1992-05-08 buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad remiantis 1992 m. sausio mėn. (diena neįrašyta) viešojo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (numeris neįrašytas) Trakų rajono Valstybinė buitinių paslaugų įmonė perdavė privatizuotą Trakų m. buitinių paslaugų paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini), o naujai įsikūrusi akcinė bendrovė UAB ,,Solveiga“ priėmė išpirktą valstybinį kapitalą sekančiai: (I) pagrindinės priemonės, 2. mažavertis inventorius, 3. žaliavos ir medžiagos, 4. prekės, 5. pakuotos prekės, 6. gatava produkcija, 7. dirbančiųjų darbo knygelės pagal sąrašą, 8. dujų skaitiklio parodymai, elektros skaitliukai, vandens skaitliuko parodymai.
Taip pat byloje pateiktas perdavimo-priėmimo aktas, su prierašu ,,papildomai prie 1992-05-08 perdavimo akto“, kuriame nurodyta, kad ,,Nuo Trakų rajono valstybinės buitinių paslaugų įmonės balanso perduodant privatizuotus Trakų miesto buities namus buvo neteisingai nurašytos pagrindinės priemonės, todėl remiantis pirminiais dokumentais bei faktiškai rastomis pagrindinėmis priemonėmis ir surašytas šis aktas“. Minėtame akte nurodyta: 1. pastatas, 2. kioskas, 3. kartono pjaustymo staklės, 4. katilai parafinui šildyti, 5. pagrindinės priemonės, esančios sandėlyje, 6. nusidėvėję įrenginiai, 7, įrengimai, 8. automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) 1350 m2 asfaltuoto ploto, 1302 m2 asfaltuoto ploto, 10. automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) 1564 m2 asfaltuoto ploto, II. kioskas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktais dokumentais nėra patvirtintas aikštelių, kaip buitinio įmonių paviljono priklausinio, sąsajos su pagrindiniu daiktu. Konstatuoti, kad jos geografiškai buvo susietos su privatizuoto buitinio kombinato gamybiniu pastatu, negalima. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Aikštelių funkcinį ryšį su privatizuotu buitinių paslaugų paviljonu.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad privatizuotos aikštelės buvo įtrauktos į valstybės įmonės Trakų buitinio kombinato balansą, o šiuo metu yra UAB ,,Solveiga“ balanse, patvirtinančių dokumentų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iki teisminių procesų dėl aikštelių nuosavybės teisės ieškovei pradžios, ginčo aikštelės būtų ieškovės naudotos, apskaitomos, už jas būtų mokėti nekilnojamojo turto – žemės mokesčiai. Dėl aikštelių teisinės registracijos ieškovė kreipėsi tik 2009 m. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad aikštelės ji būtų naudojusi vykdant ūkinę komercinę veiklą ar kitu būdu naudojant privatizuotą gamybinį pastatą pagal paskirtį.
Ginčo aikštelėms suteikti unikalūs numeriai. Atsižvelgdamas į išanalizuotas aplinkybes, teismas sprendė, kad automobilių stovėjimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pripažinti privatizuoto buitinių aptarnavimo kombinato antraeiliais daiktais nėra pagrindo. Ginčo aikštelės yra savarankiški civilinių teisinių santykių objektai.
Aplinkybę, kad aikštelės buvo privatizuotos 1992-01-28 viešo akcijų pasirašymo sutartimi, teismas vertino kaip neįrodytą. Nors ieškovas nurodė, kad Valstybinė įmonė Trakų buitinio aptarnavimo paviljonas su visu jam priklausančiu turtu buvo įtraukta į privatizavimo programas, tačiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Leistinais įrodymais ieškovas taip pat nepatvirtino, kad aikštelės buvo įtrauktos į privatizavimo programas kaip atskiri privatizavimo objektai.
Ieškovė savo nuosavybės teisę į ginčo objektą kildina iš 1992-01-28 viešo akcijų pasirašymo sutarties ir 1992-05-08 priėmimo perdavimo akto. Vadovaujantis nurodytos viešo akcijų pasirašymo sutarties 1 punktu, pasirašant nurodytą sutartį, privatizavimo komisijos sprendimu buvo privatizuojamas Trakų buitinio aptarnavimo paviljonas. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindų galima būtų nustatyti, kad buvo privatizuojamos automobilių stovėjimo aikštelės adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad perdavimo-priėmimo aktas nėra pakankamas dokumentas, kuriuo pagrindu pripažintina nuosavybės teisė į objektą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo objektą – automobilių stovėjimo Aikšteles adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė 1992 m. privatizavo nurodytą nekilnojamąjį turtą.
Trakų rajono savivaldybė teisėtai ir nepažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostatų perėmė jos patikėjimo teise valdytą ir viešųjų poreikių tenkinimui skirtą turtą, t. y. automobilių stovėjimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), bei teisėtai įregistravo savo nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovės reikalavimas panaikinti priėmimo-perdavimo aktus yra išvestinis iš jos pirmojo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Tik pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į ginčo aikšteles, ji įgytų teisę kreiptis teisminės gynybos dėl nurodytų administracinių aktų nuginčijimo teismine tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatyta teise dėl nurodytų teisės aktų nuginčijimo per vieną mėnesį apskųsti administracinius aktus ieškovė nepasinaudojo, todėl prarado teisinę galimybę reikalauti priėmimo-perdavimo aktų panaikinimo.
Nekilnojamojo turto kadastro 6 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. nustato, kad unikalų statinio numerį, Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, suteikia Kadastro tvarkytojas ir šis unikalus numeris nekinta visą statinio buvimo laiką. Ieškovės užsakymu buvo suformuotos aikštelių kadastrinių matavimų bylos, kuriose nurodyti jų unikalūs numeriai, tačiau, kadangi duomenų, kad nurodytos kadastrinių matavimų bylos būtų teiktos Kadastro tvarkytojui, ieškovė nepateikė. Ieškovės užsakymu parengtos kadastrinių matavimų bylos ir jose nurodyti unikalūs numeriai išviešinti nebuvo, todėl darytina išvada, jog unikalūs numeriai buvo teisėtai suteikti registruojant atsakovės nuosavybės teisę į ginčo objektą nekilnojamojo turto ir kadastro registro bylų pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ išaiškinimu, anksčiau suteikiami inventoriniai numeriai prilyginami dabar suteikiamiems unikaliems numeriams.
Nurodė, kad UAB „Solveiga“ valstybinį turtą – ginčo aikšteles privatizavo teisėtai, laikantis galiojusio LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatų, kreipėsi į VĮ VIPPB ir į VĮ Registrų centras dėl aikštelių įregistracimo. Apie aikštelių privatizavimą ir perdavimą UAB „Solveiga“ savivaldybei ir Vyriausybei buvo žinoma, tačiau nepaisant to aikštelės kaip neprivatizuotos neteisėtai buvo perduotos Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn, nors valstybė perdavimo metu nebuvo aikštelių savininkė.
VĮ Registrų centras turi 1993 m. parengtas aikštelių techninės apskaitos bylas, kurioms suteikti inventoriniai numeriai. Tuo metu unikalūs numeriai nebūdavo suteikiami, vėliau inventoriniai numeriai buvo prilyginami unikaliems numeriams. Todėl VĮ Registrų centras negalėjo registruoti tų pačių aikštelių savivaldybės vardu.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, privatizuotas turtas buvo perduotas akcijas įsigijusiems fiziniams asmenims, kurie pasirašė ir viešo akcijų pasirašymo sutartį – M. S., R. P. ir G. P. Todėl teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad viešo akcijų pasirašymo sutarties pagrindu privatizuotos aikštelės būtų perduotos sutartį pasirašiusiems fiziniams asmenims, neatitinka tikrovės. Turto perdavimo metu UAB „Solveiga“ dar nebuvo įkurta. Aplinkybę, kad 1992 m. ji privatizavo ginčo turtą, patvirtina viešo akcijų pasirašymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas. Tik šie dokumentai išduodami valstybės turtą viešo akcijų pasirašymo būdu įsigijusiems asmenims. Privatizavimo programoje nurodytas privatizuojamos įmonės pavadinimas, o po privatizavimo perduodamas įmonei priklausęs turtas nurodomas perdavimo-priėmimo akte. Aikštelėse buvo bilietų kioskai, taigi jos yra „geografiškas“ kioskų priklausinys ir atskirai į privatizavimo programą neturėjo būti įtrauktos.
Atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie tuo metu vykdomo privatizavimo bylas bei priklausanti turtą tuometiniam buitiniam kombinatui ne todėl, kad šių duomenų neturi, kaip ji nurodė teismui, o todėl, kad šie duomenys iš tikrųjų įrodo aikštelių priklausomybę buvusiam kombinatui. Tokio atsakovės elgesio teismas tinkamai nevertino.
Privatizavimo rezultatai nėra užginčyti ir panaikinti, todėl aikštelės atsakovei negalėjo būti perduotos, nes jos yra ne valstybės, o privatus turtas. Tai patvirtino ir pats teismas, nurodydamas, kad UAB „Solveiga“ turi dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad viešo akcijų pasirašymo sutartimi ši įmonė įsigijo <...> automobilių stovėjimo aikšteles“. Apeliantės manymu, teismo reikalavimas įrodinėti privatizavimo teisėtumą asmenims, įsigijusiems akcijas viešo akcijų pasirašymo sutartimi, yra perteklinis ir neteisėtas, nes šie asmenys privatizavimo nevykdė jo rezultatų įtakoti negalėjo. Teismas nenagrinėjo įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, patikimumo, leistinumo bei pakankamumo ir nepasisakė, kodėl jų nepakanka konstatuoti faktą apie pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdytą turtą. Šiuo aspektu teismas neanalizavo ir atsakovės pateiktų įrodymų, nors tai nesutrukdė teismui pripažinti, kad atsakovė nuosavybės teises į ginčo aikšteles įgijo teisėtai. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ginčo aikštelės atsakovės buvo įgytos neteisėtai, pažeidžiant įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus. Taigi skundžiamas teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, todėl naikintinas. Jį priėmęs Trakų rajono apylinkės teismas nesilaikė įrodymo vertinimo taisyklių, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracijai atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Naujų motyvų nenurodė.
Trečiasis asmuo LR Vyriausybė, atstovaujama LR Aplinkos ministerijos, atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka; mano, kad jis yra teisiškai nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, jog apeliantė nepaneigė, kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių fizinių asmenų privatizuoto turto perdavimą UAB „Solveiga“, taip pat įrodymų, patvirtinančių viešo akcijų pasirašymo sutarties pagrindu privatizuotų aikštelių perdavimą sutartį pasirašiusiems fiziniams asmenims. Tai, kad tam tikri UAB „Solveiga“ valdybos įgalioti nariai, šios įmonės vardu pasirašę 1992-05-08 perdavimo-priėmimo aktą, taip pat dalyvavo kaip fiziniai asmenys, pasirašant viešo akcijų pasirašymo sutartį, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Nurodytu perdavimo-priėmimo aktu Trakų rajono valstybinė buitinių paslaugų įmonė privatizuotą Trakų miesto buitinių paslaugų paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini), perdavė ne fiziniams asmenims, bet UAB „Solveiga“. Trečiojo asmens nuomone, viešo akcijų pasirašymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas yra atskiri dokumentai, patvirtinantys skirtingus juridinius faktus, tačiau ne apeliantės nuosavybės teises į ginčo aikšteles. Šie dokumentai būtent paneigia ieškovės įrodinėjamas nuosavybės teises į ginčo turtą, įgijus jį privatizavimo būdu. Apeliantės teiginiai dėl aikštelių kaip priklausinių vertintini kritiškai, kadangi prieštarauja jos pačios pozicijai. Vilniaus apygardos teismas, 2013-12-18 nutartimi panaikindamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimą byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (UAB „Solveiga“ nuosavybės teisių į ginčo aikšteles patvirtinimo), nurodė, kad ginčo aikštelių nuosavybė įregistruota kito asmens - Trakų rajono savivaldybės – vardu. Atsižvelgdamas į teismo nurodytas bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, trečiasis asmuo mano, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl Trakų rajono savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo aikšteles įregistravimo neteisėtumo, pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
CK 4.262 str. nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai – susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelės: 1490 kv.m. ploto aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 1598 kv.m. ploto aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 1679 kv.m. ploto aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisė į jas – savininkas atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija. Atsakovo nuosavybės teisė į šiuos daiktus įregistruota 1998-07-13 LR Vyriausybės nutarimo Nr.870 ir 2005-10-13 bei 2006-03-01 priėmimo – perdavimo aktų Nr.2238-79 bei Nr.2257-79 pagrindu.
Iš apelianto į bylą pateiktų procesinių dokumentų ir pozicijos bei iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus – automobilių stovėjimo aikšteles, esančias Trakų mieste.
Taigi, siekdamas nuginčyti aprašytus viešo registro duomenis, apeliantas turi įrodyti jų neteisėtumą (CPK 178 str.).
Apeliantas nurodo, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo daiktus registruota neteisėtai, kadangi valstybė negalėjo perduoti atsakovui to, ko neturi, nes aikštelės priklauso apeliantui. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista registravimo procedūra (aikštelėms be pagrindo suteikti kiti unikalūs numeriai). Šiais argumentais apeliantas prašo naikinti daiktų 2005-10-13 ir 2006-03-01 priėmimo – perdavimo aktus atsakovui ir pripažinti jo nuosavybę į daiktus.
Savo nuosavybės teisę apeliantas UAB „Solveiga“ grindžia valstybinio turto – valstybinės įmonės Trakų buitinio aptarnavimo paviljono ((duomenys neskelbtini)) privatizavimo sandoriu 1992 m., nurodo, kad 1992 m. buvo sudaryta Vieško akcijų pasirašymo sutartis Nr.5 ir buvusio Trakų buitinio aptarnavimo paviljono balanse apskaitomas turtas, taip pat ir ginčo aikštelės, 1992-05-08 priėmimo – perdavimo aktu ir papildomu priėmimo – perdavimo aktu prie pirmojo akto, buvo perduotos naujai įsteigtai apeliantei UAB „Solveiga“.
Valstybinio turto privatizavimo teisinis reglamentavimas buvo pradėtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 28 d. priimtu Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu, įsigaliojusiu 1991-03-20 d. Šio įstatymo 1 str. 1 d. buvo nustatyta, kokių įmonių, įstaigų bei kito valstybinio turto pirminį privatizavimą reglamentuoja nurodytas įstatymas. Taigi, jis apėmė ir buitinių kombinatų privatizavimą. Pagal minimo Įtatymo 7 str. 1 d., privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas.
Trakų rajono privatizavimo tarnyba buvo sudaryta 1991-05-03 Trakų r. valdybos potvarkiu Nr.140v. 1992-01-028 Trakų rajono privatizavimo komisijos pirmininkas patvirtino Trakų buitinio aptarnavimo paviljono privatizavimo viešojo akcijų pasirašymo sutartį Nr.5, kuris pagrindu buvo įsteigta AB „Solveiga“. Šalys neginčija fakto, kad 1991-09-03 Privatizavimo komisijos nutarimo Nr. 3 pagrindu buvo nutarta privatizuoti šią įmonę. Kaip teigia apeliantas, 1992-05-08 priėmimo-perdavimo aktu iš Trakų buitinio aptarnavimo paviljono balanso pagrindinės priemonės, inventorius ir medžiagos bei žaliavos buvo perduotos į steigiamos apelianto įmonės AB „Solveiga“ balansą, o perduodamų priemonių sąrašas patikslintas papildomu priėmimo – perdavimo aktu (b.l. 28-29). Taigi, apeliantas byloje turėjo įrodyti, jog įvyko teisėtas ginčo aikštelių perdavimas iš privatizuojamo paviljono balanso į apelianto balansą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog valstybė minimo įmonės privatizavimo sandorio pagrindu nuosavybės teisės į ginčo aikšteles perdavė 1992 m. įsteigtai AB „Solveiga“, o kartu ir dalies šios bendrovės teisių perėmėjui – ieškovui UAB „Solveiga“.
Kaip matyti iš papildomo priemonių perdavimo akto, jame nurodyta, jog perduodamos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurių plotai 1350 kv.m ir 1302, bei aikštelė (duomenys neskelbtini) 1564 kv.m. ploto. Apeliantui kreipusis į centrinį registratorių nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos, kadangi nurodyti objektai neegzistuoja natūroje, aikštelių plotai skiriasi. Kolegijos vertinimu, atsakovo nuosavybės teisės ir viešo registro duomenims nuginčyti nėra pakankamas apelianto argumentas, jog aktuose padaryti rašymų apsirikimai, plotai nežymiai skyrėsi. Kolegijos vertinimu plotų neatitikimas yra žymus ir, nesant papildomų įrodymų, UAB „Solveiga“ pateikti dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovui minimu aktu teisėtai buvo perduotos tos pačios atsakovo nuosavybės teise registruotos aikštelės.
Esant ginčui dėl nuosavybės teisės kolegijos nuomone svarbu pažymėti, jog apeliantas nepateikė duomenų, jog ginčo aikštelės buvo teisėtai pastatytos dar privatizuojamo Trakų buitinio aptarnavimo paviljono lėšomis ar užsakymu, nėra jokių duomenų apie leidimą statybai, vykdomojo komiteto sklypo išskyrimą ar architektūrinius aikštelių įrengimo Trakų mieste nurodytose vietose suderinimą, lėšų statybai išskyrimą ar pan.
Pagal galiojusio 1964 m. red. CK 99 str., valstybės turtą valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos valdė, naudojo ir disponavo juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamosi savo įstatais (nuostatais). Minimo Kodekso 149 str. nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė ar patikėjimo teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Tačiau apeliantas taip pat nepateikė duomenų, kad ginčo aikštelės butų buvusios perduotos patikėjimo ar statinių operatyviojo tvarkymo teise (1964 m. CK 40, 98 ir 99 str.) ir kad būtų buvusios valstybės perduotos Trakų buitinio aptarnavimo paviljonui į jo balansą. Byloje nėra duomenų, kad ginčo aikštelės apskritai būtų apskaitomos Trakų buitinio aptarnavimo paviljono balanse iki privatizavimo. Į bylą nėra pateiktas ir privatizuojamo paviljono pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašas, iš kurio būtų galima spręsti koks turtas buvo įtrauktas. Nesant įrodytai aplinkybei, kad į privatizuojamo objekto Trakų buitinio aptarnavimo paviljono turto sąrašą ginčo aikštelės buvo teisėtai įtrauktos ir perduotos apeliantui, tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad parduodamo objekto įtraukimas į privatizavimo programas pažeidžiant įstatymus negali pagrįsti nuosavybės teisės į šį objektą atsiradimo teisėtumo bei jo įgijėjo sąžiningumo ir pagal LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str. 1 d. 2 p. būtų pagrindas teismui pripažinti privatizavimo sandorį negaliojančiu ex officio, nesvarbu, ar jis yra ginčijamas ar ne (CK 1.78 str. 1 d.).
Taigi, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesant duomenų apie ginčo aikštelių apskaitymą Trakų buitinio aptarnavimo paviljono balanse, atsižvelgiant į ieškovo visų dokumentų, susijusių su privatizuojamo objekto turto sąraše išvardintu turtu nepateikimą, o taip pat nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai ieškovo yra teisėtai valdomi kitu pagrindu, ar kad ginčo statiniai kaip atskiri objektai buvo įtraukti į privatizavimo programą ir apelianto būtų buvę privatizuoti, nėra pagrindo ieškinio tenkinti.
Kolegija neanalizuoja apelianto argumentų, jog aikštelės susijusios su Trakų buitinio aptarnavimo paviljono veikla (nes kaip nurodyta skunde, aikštelėse stovėjo paviljono bilietų pardavimo aparatai), kadangi pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kiti apeliacinio skundo argumentai kolegijos vertinimu neturi įtakos sprendimo teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo atmetė, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.