Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui Vaclovui Vaitkui;

nukentėjusiojo įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei D. Š.;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., g. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis profesinį techninį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2011 m. gegužės 4 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė savo mažamečiui sūnui S. Š., g. 2000-03-23 du smūgius į nosį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t,y., padarė nusikaltimą , numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis , kalbėdamas su sūnumi apie tai, ar jis moka apsiginti , kumščiu netyčia sudavė jam smūgį į nosį. Taip suduoti jis nenorėjęs, tačiau matomai neapskaičiavo atstumo tarp jų. Ar sudavė antrą smūgį sūnui neprisimena. Po smūgio sūnui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nuvedė sūnų apsiprausti į vonios kambarį . Nuo to laiko gyvena atskirai.

Nukentėjęs mažametis S. Š. parodė, kad tėvas grįžo į namus išgėręs, tada jis, nuėjo į kambarį, užstūmė sofą lovą ant durų, kad neįeitų tėvas. Tačiau tėvas nustūmė sofą lovą ir įėjęs sakė, kad jis ( sūnus) yra bailys ir tada sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. Po to paklausė ar nori gauti dar. Jis atsakęs, kad „ne“, bet tėvas gal neišgirdo ir antrą kartą sudavė vieną kartą kumščiu į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Smūgių sudavimo metu jie stovėjo vienas prieš kitą. Tada tėvas į nuvedė į vonią nusprausti ir neleido į vonią įeiti mamai.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė D. Š. parodė, kad V. J. grįžo neblaivus. Jis pradėjo kabinėtis prie sūnaus S. Po kurio laiko pamatė, kad sūnus su tėvu yra vonios kambaryje, bet tėvas jos neįleido. Ji iškvietė policiją. T. J. atidarė vonios kambario duris, ji pamatė, kad sūnus verkė, pasakė, kad tėvas jam sudavė du kartus į nosį, nosis buvo kruvina. Vaikas patyrė išgąstį, baimę. Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą 5 tūkst. litų.

Iš specialisto išvados matyti, kad S. Š. dėl nosies sumušimo, pasireiškusiu patinimu, kraujavimu iš nosies buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio išdavoje ( b.l. 33 ).

Iš asmens duomenų banko išrašo matyti, kad S. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t.y., mažametis ( b.l. 36 ).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas neblaivus ( b.l.41).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo , civilinio ieškovo parodymus, rašytinius įrodymus atskirai ir kaip jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., nes nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas mažamečiui asmeniui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba ir charakterizuojamas gerai, todėl skiria terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą jos minimumui, manant , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, bet atidedant jos vykdymą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą.

Nors laiduotojos – E. E., kaltinamojo motinos asmenybė teismui ir nekelia abejonių , tačiau kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas, nes tam nėra visų sąlygų numatytų įstatyme ( kaltinamasis ne visiškai pripažįsta kaltę, prisipažįsta iš dalies, bent iš dalies neatlygimo žalos), smurtas šeimoje panaudotas be jokios akivaizdžios priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą V. J. padarė , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Civilinės ieškovės ir įstatyminės atstovės 5 tūkst. litų civilinis ieškinys (b.l. 17) tenkintinas iš dalies .

Teismas daro išvadą, kad dėl nusikaltimo vaikas patyrė skausmą, pažeminimą, baimę, nepatogumus dėl lankymosi pas gydytojus. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nepadaryta turtinė žala, kad tėvas po nusikaltimo gyvena atskirai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomos atlygintinos žalos dydį mažina ( LR CK 6.250 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL ( 650 Lt. ) dydžio įmoką į LR teisingumo ministerijos nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB), įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo 2011-08-09 d.

Į atliktą bausmę įskaityti sulaikymą vieną parą.

Priteisti iš V. J. 1500 Lt. ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų ) neturtinės žalos įstatyminei atstovei D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.