Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-18 · Administracinė byla Nr. I-4520-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
I-4520-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03682-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4520-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03682-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui V. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Č. 2014-08-01 paštu teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 110 000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K. Teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose ant langų yra uždėtas smulkus išorinis metalinis tinklelis, kuris, pareiškėjo teigimu, tinkamai nepraleidžia oro ir šviesos, ir dėl to kenkia jo sveikatai, ypač psichinei būklei ir regėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad metalinis tinklelis ant lango naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jo įrengimo nei Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnis, nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato. Lukiškių TI-K administracija, įrengdama apsauginį tinklelį, savo veiksmais pažeidė BVK 6 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų lygybės principą, nes kitose pataisos įstaigose toks tinklelis nenaudojamas, šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą humanizmo principą, kadangi tokiais veiksmais siekiama pabloginti nuteistųjų gyvenimo kokybę, taip pat Europos kalinimo taisykles ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 reikalavimus, numatančius, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę būti tinkamai kalinamas. Nurodo, kad jis laikomas tokiomis sąlygomis jau 11 metų ir dėl to buvo padaryta nepataisoma žala jo sveikatai.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-16).

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta galimybė tardymo izoliatoriaus kameros langą aptraukti metaliniu tinklu. Todėl Lukiškių TI-K kamerų įrengimas aptraukiant kamerų langą metaliniu tinklu teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Nurodo, kad šiuo atveju nėra pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų bei prašomos atlyginti žalos, todėl nesant būtinų CK 6.271 str. nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. Č., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, pataisos įstaigos administracijai 2014-05-29 pateikė prašymą įpareigoti atsakingus pareigūnus nuimti nuo kameros Nr. 88 lango išorines smulkiąsias groteles, kurios kelia pavojų jo gyvybei ir sveikatai (b. l. 18-19). Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, į jį atsakė 2014-06-16 raštu Nr. 96-1336, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų (b. l. 17).

Nesutikdamas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-16 raštu Nr. 96-1336, pareiškėjas 2014-06-25 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo direktorių, kuris į pareiškėjo skundą atsakė 2014-07-16 raštu Nr. 2S-3653 (b. l. 10-11). Minėtu raštu pareiškėjo skundą atsisakyta patenkinti tuo pagrindu, kad ant Lukiškių TI-K kamerų langų įrengtas apsauginis metalinis tinklelis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui 31 858, 20 € (110 000, 00 Lt) neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė netinkamomis sąlygomis kalinamas Lukiškių TI-K, taigi, šioje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pareiškėjas teigia, kad neturtinė žala jam buvo padaryta atsakovės atstovės neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad kameros, kurioje jis buvo laikomas, langas buvo aptrauktas metaliniu tinklu.

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.).

Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą metalinis tinklelis už kameros lango nėra privalomas įrengti, tačiau pataisos įstaigos administracijai suteikiama teisė pačiai nuspręsti dėl tokios apsaugos priemonės įrengimo būtinumo siekiant užtikrinti pataisos įstaigoje laikomų asmenų apsaugą ir užkardyti draudžiamų nuteistiesiems ir suimtiesiems turėti daiktų pateikimą į įstaigos teritoriją. Šiuo gi atveju nustatyta, kad metalinis tinklelis ant Lukiškių TI-K kamerų langų yra įrengtas siekiant užkardyti neteisėtą suimtųjų (nuteistų), esančių skirtingose kamerose, tarpusavio bendravimą ir užtikrinti suskirstymo sąlygas (b. l. 10-11). Bylos medžiaga patvirtina, kad periodiškai atliekamų Lukiškių TI-K patalpų patikrinimų metu higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su oro judėjimo srautais, natūraliu apšvietimu ir kt., nebuvo nustatyta (b. l. 8, 10-11).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas V. Č. nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 4 kartus kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus, 2013-12-12 jis buvo iškviestas į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą gydytojo psichiatro apžiūrai ir po šios apžiūros jam paskirtas simptominis gydymas 7 dienų laikotarpiui, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-03 pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi 2 kartus – 2014-04-09 pas vidaus ligų gydytoją dėl peršalimo simptomų ir nugaros skausmų, o 2014-05-29 jį konsultavo gydytojas psichiatras (b. l. 3, 5, 10-11). Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl skunde teismui nurodytų sveikatos sutrikimų kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta, taip pat nenustatyta žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš CK 6.271 straipsnyje numatytų būtinųjų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė