Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tyčia buteliu sudavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ taromato valdymo ekraną, sudaužydamas jį, tokiu būdu sugadino svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 600 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. pripažino savo kaltę ir parodė, kad netyčia sudavė į tą stiklą ir kitą dieną pats atėjo, kad išsiaiškintų. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo R. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70A). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis R. K. parodė, jog teisingi parodymai. Tuo metu nebuvo neišgėręs. Civilinį ieškinį pripažįsta. Bandys kažkaip atlyginti padarytą žalą, dirba atsitiktinius darbus. Nėra kvalifikacijos legaliems darbams. Nežino savo mėnesinių pajamų, per dvi dienas kartais gauna 20-30 Eur, nėra fiksuoto užmokesčio. Labai prisidirbo, gailisi.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 7 d., 19.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d., 07.00 val. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 8 d. naktį, apie 03.00 val., apsaugos poste, minėtoje parduotuvėje peržiūrinėjo vaizdo įrašus ir pastebėjo, kad vyriškos lyties asmuo sudaužė taromatą minėtos parduotuvės antrame aukšte. Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pilietis, kuris sudaužė taromatą išsaugojo kompiuteryje, apie įvyki pranešė valdžiai. 2019 m. rugsėjo 8 d. dirbo nuo 19.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., 07.00 val.. Dirbdamas pastebėjo tą patį pilietį, kuris 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 01.50 val., sudaužė minėtą taromatą, sulaikė jį ir pranešė policijai (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d., po pirmos valandos nakties atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atvyko priduoti butelius. Į parduotuvę atvyko neblaivus, kelis butelius jam pavyko priduoti, bet vienu iš butelių nepataikė į angą, į kurią įdedami buteliai, į taromatą, pataikė juo į ekraną, dėl to ekranas sudužo. Pamatė, kad ekranas suskilo, bet taromatas veikė toliau, todėl pridavė likusius butelius ir išėjo iš parduotuvės. Buvo ne kartą girdėjęs, kad tokie dalykai, kaip ekrano dūžiai su taromatais atsitinka dažnai, todėl nepagalvojo, kad tai gali būti kažkas rimto ir gali būti rimtos pasekmės, todėl ir paliko parduotuvę. Kitą dieną jis vėl atvyko į tą pačią parduotuvę, vėl norėjo priduoti butelius, bet tada jį sulaikė apsaugos darbuotojai dėl to, kad jis prieš dieną sudaužė taromato ekraną. Iškvietė policijos pareigūnus, po to pareigūnai priėmė iš jo paaiškinimą ir jį prie parduotuvės paleido. Jis tikrai tyčia nenorėjo sudaužyti taromato ekrano. Dėl to, kad jį sudaužė, jis labai gailisi, pasistengs įmonei, kuriai taromatas priklauso, atlyginti padarytą žalą (1 t. b. l. 62). 2020 m. vasario 26 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. K. parodė, kad jis į ekraną buteliu smogė tyčia, susinervinęs, nes prieš tai, kaip ir minėjo, negalėjo pataikyti į butelių įdėjimo angą. Nuo jo šio smūgio ekranas ir suskilo. Prieš tai sakė, kad smogė netyčia, tiesiog norėdamas save apginti. Dėl to, kad sudaužė taromato ekraną, jis labai gailisi. Sutinka tyrimą baigti sutrumpinta įrodymų tyrimų tvarka (b. l. 70A).

2019 m. rugsėjo 13 d. surašytas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) matoma, kad vyriškos lyties asmuo 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 52 min. 52 sek. deda butelius į tolimesnį nuo įėjimo taromatą antrame prekybos centro (duomenys neskelbtini) aukšte. Minėtu adresu, šalia minėto vyro, stovi mergina. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas vaizdo įrašas „186 (08-09-19 01'52'57)“, kurio trukmė yra 6 sekundės, nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 57 min. 57 sek. iki 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 58 min. 03 sek., laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 52 min. 58 sek. iki 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 53 min., užstringa. 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 53 min. 01 sek. minėta mergina atsisuka į vaizdo stebėjimo kamerą, esančią viršutiniame kampe nuo įėjimo į būdelę pusę ir kažką pasako vyrui, kuris deda butelius į tolimesnį būdelėje esantį taromatą. Vaizdo įraše „187 (08-09-19 01'53'03)“, kurio trukmė yra 5 sekundės, nustatyta, kad minėti asmenys 2019 m. rugsėjo 8 d., 01 val. 53 min. 28 sek. išeina iš taromato patalpos. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kas, kada ir kokiu būdu sugadino minėto taromato valdymo ekraną (b. l. 17-18).

2019 m. rugsėjo 12 d. surašytas daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis taromatas. Taromatas yra parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Kampe yra budelė ant kurios užrašyta „Taros supirkimas“. Apžiūrimo taromato valdymo ekranas yra skilęs. Būdelės dešinėje pusėje, viršuje yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta link taromatų (b. l. 9-13).

Motyvuojamoji dalis

R. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, įrodymų vertinimas

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).

Ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad R. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tyčia buteliu sudavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ taromato valdymo ekraną, sudaužydamas jį, tokiu būdu sugadino svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 600 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. pripažino, kad sugadino svetimą turtą ir parodė, jog tuo metu nebuvo neišgėręs. Civilinį ieškinį pripažįsta. Bandys kažkaip atlyginti padarytą žalą, dirba atsitiktinius darbus. Nėra kvalifikacijos legaliems darbams. Nežino savo mėnesinių pajamų, per dvi dienas kartais gauna 20-30 Eur, nėra fiksuoto užmokesčio. Labai prisidirbo, gailisi. Be kaltinamojo prisipažinimo teisiamajame posėdyje, kuriuo nėra pagrindo abejoti, jo kaltę patvirtina kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo R. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, fotolentelė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis R. K. suprato, kad savo veiksmais sugadins svetimą turtą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) bei tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą.

R. K. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl R. K. skirtinos bausmės

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. K. asmenybę, kuris anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 81-110), nevedęs, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės dydžio vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 13.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė 600 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 35-41, 132-141).

Kaltinamasis R. K. pripažino civilinį ieškinį ir sutiko atlyginti. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino pareikštą civilinį ieškinį, jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų.

Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, advokato padėjėjas nedalyvavo teisminio nagrinėjimo metu) civiliniam ieškovui suteiktų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 255 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. K. skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 13.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Iš R. K. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti bei 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.