Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl turtinės žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui 2016-10-14 nutartimi įpareigojus atsakovą patikslinti duomenis apie pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir neišdavimo laikotarpį, 2016-10-28 pateikė teismui 2011-2012 metais pareiškėjui neišduotos aprangos lentelę, nurodė, kad lentelė parengta pagal Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atsiųstus duomenis apie pareiškėjui jau kompensuotas neišduotos tarnybinės uniformos dalis, taip pat informavo, jog lentelėje nėra duomenų apie 2013 metus, kadangi pareiškėjas nuo 2013-01-02 iki pat atleidimo 2013-03-29 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o tarnybinę uniformą už 2013 metus Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba gavo 2013 m. liepos mėn., kai pareiškėjo ir atsakovo tarnybiniai santykiai buvo pasibaigę (51-53 b. l.).

Teismui 2016-10-14 nutartimi įpareigojus pareiškėją pateikti papildomus dokumentus, pareiškėjas 2016-11-03 pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kurį teismas priėmė, kaip patikslintą skundą (54-55, 60 b. l.), kuriame nurodė, kad pagal užimtas pareigas jam turėjo būti taikomos vidurinės ir aukštesniosios grandžių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, sulyginus Panevėžio pateiktą informaciją apie paskaičiuotas neišduotos uniformos dalis ir atsakovo pateiktas pažymas, jam nebuvo išduotas išeiginis kostiumas (dėvėjimo terminas virš 5 m., 199,55 Eur), o už 2013 metus – vasarinė kepurė (dėvėjimo terminas 3 m., 7,04 Eur), megztinis (dėvėjimo terminas 2 m., 24,62 Eur), marškiniai ilgomis rankovėmis (dėvėjimo terminas 1 m., 2 por., 41,35 Eur), marškiniai trumpomis rankovėmis (dėvėjimo terminas 1 m., 2 por., 37,85 Eur), kaklaraiščio segtukas (dėvėjimo terminas 3 m., 4,10 Eur), pirštinės (dėvėjimo terminas 3 m., 10,14 Eur), diržas (dėvėjimo terminas 3 m., 5,79 Eur), vyriški pusbačiai (dėvėjimo terminas 1 m., 27,80 Eur), viso už 358,24 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, o laiku šių dalių negavus, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. Statuto 46 str. 1 d. , 2 d. numatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, o pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai..

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397 patvirtino „Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles“ (toliau – Taisyklės, 2006-11-30 įsakymo redakcija) kuriose reglamentuojamos uniformų išdavimo normos, dėvėjimo tvarka ir terminai, iš kurių darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą

Iš pareiškėjo A. T. skundo reikalavimų matyti, kad jis prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos jam padarytą žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės. Byloje neginčijama, kad pareiškėjas tinkamai nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos(2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Įvertinus atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, galimai savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, arba taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjas prašo priteisti žalą, kurią sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas A. T. patirtos žalos dydžio nepagrindžia objektyviais įrodymais, bet apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, prašomas pareiškėjo priteisti žalos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Tačiau byloje kilo ginčas dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių, už kurias pareiškėjui kompensuota taikos susitarimu tarp pareiškėjo ir Panevėžio priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo valdybos, kurioje jis dirbo nuo 2008-10-15 iki 2011-10-24 (17-18 b. l.). Pareiškėjas teigia, kad atsakovas į neišduotų uniformos dalių sąrašą nepagrįstai neįtraukė tam tikrų uniformos dalių (lietpalčio, megztinio, diržo, išeiginio kostiumo, balto šaliko, baltų pirštinių ir t. t.), kurias turėjo įtraukti, taip pat nepateikė duomenų apie neišduotas uniformos dalis 2013 metais, nors jis pas atsakovą dirbo iki 2013-03-29.

Atsakovas, vykdydamas 2016-10-14 teismo nutartį, pateikė išsamią 2011-2012 metais neišduotos aprangos lentelę (52-53 b. l.), iš kurios matosi, kokia apranga ir kokiais metais jam turėjo būti išduota Panevėžio APGV, ir kokia apranga nebuvo išduota 2011-2012 metais Šiaulių APGV, viso atsakovas nebuvo išdavęs tarnybinės uniformos dalių už 549,13 Eur, todėl nuo šitos sumos ir turėtų būti skaičiuojama 30 procentų patirtai žalia atlyginti, o tai sudaro 164,74 Eur, kuri ir priteistina pareiškėjui. Pareiškėjas 2016-10-31 rašytiniame paaiškinime su tokia atsakovo apskaičiuota ir pripažinta suma sutiko (54-55 b. l.), tačiau prašo papildomai priteisti jam 107,47 Eur už 2013 metais neišduotas uniformos dalis. Atsakovas teismui nurodė, kad pareiškėjas 2013 metais faktiškai nedirbo – nuo 2013-01-02 iki 2013-03-29 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tarnybinę uniformą Šiaulių APGV gavo tik 2013 m. liepos mėn., kai pareiškėjo tarnybiniai santykiai jau buvo pasibaigę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir nenurodė, kodėl 2013 m. atsakovas turėjo jam išduoti būtent tokias tarnybinės uniformos dalis, neaišku, kuo vadovaudamasis pareiškėjas nurodė tokią neišduotų uniformos dalių vertę, teismas laiko, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam 107,47 Eur už 2013 metus nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Savo atsiliepime, pateiktame teismui 2016 m. rugpjūčio 3 d., atsakovas Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, nurodė, jog neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų bei yra sudariusi taikos sutartis su valdyboje dirbančiais pareigūnais dėl žalos atlyginimo dalimis ir šiuo metu neturi lėšų pareiškėjo žalai atlyginti. Pareiškėjas A. T. su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad jo prašoma suma nėra didelė, o žalos atlyginimo atidėjimas metams būtų neadekvatus atsakovo veiksmams bei patirtoms išlaidoms ir pastangoms dėl žalos priteisimo, taikomoms dirbantiems pareigūnams ir atsakovo veiksmams pareiškėjo atžvilgiu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. nustatyta, kad teismo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) nustatyta tvarka. LR CPK 284 str. reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėję kad LR CPK 284 str. numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001).Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113 ).

Teismui yra pateiktas prašymas atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Kaip jau nurodyta, atsakovas Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodo, kad neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų bei yra sudariusi taikos sutartis su valdyboje dirbančiais pareigūnais dėl žalos atlyginimo dalimis ir šiuo metu neturi lėšų pareiškėjo žalai atlyginti. Nors priteistina suma nėra didelė (164,74 Eur), tačiau neginčijama, jog atsakovas turi atlyginti žalą ir kitiems pareigūnams, sudariusiems taikos sutartis, be to, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos biudžetas yra formuojamas, skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdyba prašymas iš dalies tenkintinas ir sprendimo vykdymas atidėtinas. Tačiau žalos suma nėra tokia didelė, kad jos atlyginimą reikėtų atidėti vieneriems metams, atidėjus sprendimo vykdymą tokiam ilgam terminui, būtų pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai (LVAT 2014-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-1216/2014), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymas atidėtinas iki 2017 m. balandžio 1 d.

Pareiškėjas prašo priteisti jam 8,28 Eur pašto išlaidų, pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (46 b. l.). Pagal ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p., prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, o ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl šis pareiškėjo prašymas tenkintinas ir iš atsakovo pareiškėjui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareiškėjui A. T. dėl už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, viso 164, 74 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis Eur 74 ct), ir 8,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 metų balandžio 1 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.