Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Ž. (R. Ž.) skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr.57N-32201724-15 panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas A. S. nutarimu R. Ž. paskyrė 347 eurų baudą už padarytus pažeidimus, numatytus LR Administracinio teisės pažeidimo kodekso 148 str. 2 d., 142⁸ str. 1 d. ir 5 d., taip pat 123 str. 1, 5 d., jog jis 2015 m. gegužės 21 d., 15.36 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius - Lyda, 19 km., vairavo transporto priemonę, VOLVO FH valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - su neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu, pasibaigęs patikros sertifikatas, tuo pažeisdamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografu 13 str., reikalavimus ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 110 kodu pažymėtą reikalavimą; taip pat, vairavo transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu, kuria vežami kroviniai vidaus maršrutais. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas vairavo nenaudodamas vairuotojo kortelės. Tuo pažeidė 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografu (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, 15 str. 2 d., 7 d. „b" punkto nuostatas ir tuo padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., taip pat vairuodamas krovininę transporto priemonę N 2 kategorijos važiavo magistraliniu keliu A 15, 19 km, nesumokėjęs naudotojo mokesčio. Tuo pažeidė „Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo" įstatymo 7 str., „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo" 7 punktą. Taip pat, krovininiam automobiliui, nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Vilniaus rajono apylinkės teisme 2015-07-27 buvo gautas R. Ž. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto priimtą nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr.57N-32201724-15, kuriame jis pripažintas kaltu padaręs LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 142⁸ str. 1, 5 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus ir panaikinti jam skirtą baudą. Nurodo, kad dirbo UAB „Miško gausa“ automobilis, kuris buvo jam priskirtas dirbti buvo techniškai netvarkingas, todėl kitas bendrovės darbininkas tvarkė automobilį. Direktorius nurodė, tą dieną dirbti su S. J., reikėjo važiuoti dirbti į mišką, automiblį vairavo pats direktorius V. S.. Dirbant miške direktoriui paskambino ir šis paaiškino turintis vykti į Alytų, o baigus darbus miške jam nurodė automobilį parvairuoti į darbovietę. Važiuojant į darbovietę iš miško automobilį vairavo pats, sustabdė policijos pareigūnai, kurie tikrino dokumentus, jų neturėjo, todėl jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Direktorius neleido pakeisti kortelės tachometre, bei patikino, jog visi automobilio dokumentai tvarkingi ir yra automobilyje, kai pranešė šiam, jog gavo baudą, šis žadėjo ją sumokėti, tačiau nesumokėjo.

R. Ž. ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad dirbo su S. J., žiūrėjo kaip šis taiso krovininį automobilį. Vidurdienyje išvažiavo į mišką, direktorius V. S. vairavo, mokino kaip, ką daryti. Nuvažiavo į mišką trise, pasikrovė pusę automobilio, o tuo metu direktoriui paskambino ir šis skubiai turėjo važiuoti į Alytų. S. paskambino žmonai, ši atvažiavo ir jį paėmė su kitu automobiliu. Direktorius liepė baigti krauti ir nuvažiuoti į bazę, pastatyti automobilį ir eiti namo. Jis su J. baigė krauti, jau buvo netoli bazės kai juos sustabdė policija. Paprašė dokumentų, jis skambino direktoriui, o šis atsakė, kad dokumentai pas buhalterę. Jos jau nebuvo, nes buvo po 17 val. Pareigūnai pareikalavo techninės apžiūros, draudimo, mokesčio už kelius, tachometro sertifikato. Nieko neturėjo, todėl gavo baudą. Pirmą kartą vairavo krovininį automobilį. S. prieš išvažiuojant paklausė ar visi dokumentai yra, šis nurodė jog visi yra automobilio salone. Netikrino, pasitikėjo vadovo žodžiais. S. J. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo kaip darbininkas, jis kaip vairuotojas. Direktorius žadėjo užmokėti baudą, bet nesumokėjo. Mano, kad nubaustas neteisingai, nes tai ne jo kaltė. Tuo metu nežinojo kokius dokumentus turi turėti. Jeigu būtų tikrinęs dokumentus, galėjo būti atleistas iš darbo, to bijojo.

L. V. S. parodė, kad yra įmonės savininkas kurioje dirbo R. Ž.. Kortelių neįdeda, patys vairuotojai įdeda korteles į automobilius. R. Ž. įsidarbino vairuotoju, gegužės mėnesį, kai buvo atliekami darbai miške. Pats buvo kitame miške, Alytuje. Šis liko garaže, kai jis išvažiavo. Kai vairuotojai išvažiuoja visi dokumentai lieka vilkikuose. Į Alytaus mišką važiavo su žmona. Prieš važiuojant į Alytų, Robert buvo su darbininku dviese, jis nebuvo su jais miške, važiavo į Alytų. Robert išvažiavo su darbininku S. J.. Automobilį vairavo Robert, nuo pačios kontoros.

Liudytoja A. D. parodė, kad dirba ,,Miško gausa“ buhaltere. Tą dieną išvažiavo kartu su S. į Alytų, jiems paskambino ir pasakė jog Robert sulaikė policija. Direktorius nebuvo tą dieną į mišką išvažiavęs, su Robert važiavo darbininkas S. J.. Stanislov ne vairuotojas, o darbininkas. Miške be darbuotojų nieko daugiau nebuvo, gulėjo paruošta mediena.

L. S. J. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Medrastra“. Gegužės mėnesį krovė miške medieną, po to, policijos pareigūnų buvo sustabdytas „Fazendos“ teritorijoje prie vartų. Jau įvažiavus į įmonės teritoriją sustabdė, vairavo Robert. Iš teritorijos išvažiavo miškovežiu, važiavo į mišką dviese. Įmonės direktorius S. buvo Alytuje, jo miške tą dieną nebuvo. Kai sustabdė policijos pareigūnai, neprisimena ar Ž. kam skambino. Kai sustabdė policijos pareigūnai, jis buvo kabinoje.

R. Ž. (R. Ž.) skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs R. Ž. ir jo atstovo paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. Nr.57N-32201724-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimo naikinti R. Ž. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Transporto priemonės vairuotojas, dalyvaudamas viešajame eisme, privalo žinoti ir laikytis dalyvavimo viešajame eisme taisyklių, pažymėtina, jog nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. R. Ž. turi įgijęs teise vairuoti tam tikrų rūšių transporto priemones, todėl darytina pagrista išvada, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklės, kuriose yra įtvirtintos vairuotoju pareigos ir reikalavimai, taip pat, ir transporto priemonių reikalavimai. Kaltės požymis, kaip nurodo pareiškėjas, negali būti paneigtas transporto priemonės vairuotojo netinkamu ir sau palankiu teisės aktų reikalavimų interpretavimu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Saugaus eismo keliais įstatymu, transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. R. Ž. administracinio teisės pažeidimo metu buvo transporto priemonės valdytojas, kuriam dalyvaujant viešajame eisme galiojo Kelių eismo taisyklių ir kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai kurių jis nesilaikė ir tuo pažeidė LR galiojančius įstatymus.

(duomenys neskelbtini) str. 2 d. reglamentuoja, kad „važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio - užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams. Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas R. Ž. yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo aprašo", patvirtinto LR Susisiekimo ministro 2007-03-23 įsakymo Nr. 3-97 (toliau - Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) naudotojo mokestį sumokėti ir įsigyti vinjetę (-es) gali degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklai. To paties aprašo 6 punktas numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę lipniąją dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar fizinio ar juridinio asmens buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės, vykstant pasirinktu maršrutu. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. neturėjo sumokėto transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio, suteikiančio teisę važiuoti, nes manė jog ji yra, kaip jam nurodė jo vadovas. Teismas tokią pateiktą R. Ž. įvykio versiją vertina kritiškai, jos nepatvirtina kita byloje surinkta medžiaga. V. S. nurodė automobilio tą dieną nevairavęs, automobilyje buvo jo kortelė tachografe, tačiau R. Ž. turėjo vairuoti perjungęs savo kortelę. R. Ž. nurodė, kad iki miško vairavo V. S., tačiau šis neigia tą dieną vairavęs ir buvęs kartu miške su R. Ž., tai patvirtina ir liudytojai S. J. ir A. D., kurie nurodė jog R. Ž. vairavo automobilį visą dieną vienas, nurodytos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog R. Ž. nagrinėjamu atveju veikė ir būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Šiuo atveju vairuotojas būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo būti įsitikinęs, kad automobilio dokumentai bei pati transporto priemonė nepažeidžia įstatytmų bei jis gali ją vairuoti. R. Ž. nurodė, kad būnant miške V. S. paskambino ir iškvietė į Alytų, teismas buvo pateikęs užklausą dėl telefoninių pokalbių priklausomynės nurodytu pažeidimo laiku, tačiau buvo gautas atsakymas jog remiantis Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo 65 str., 66 str. 5 d., abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys saugomi neilgiau kaip šešis mėnesius. Teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti ir asmens kaltės klausimui išspręsti.

Individualizuojant pažeidėjui skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriant nuobaudą, R. Ž. nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažymėtina, kad dirbdamas bendrovėje vairuotoju jis privalėjo žinoti kokie dokumentai reikalingi vairuojant transporto priemonę, todėl turėjo įsitikinti, kad dokumentai yra teisingai įforminti, tai, kad įmonėje dirbo nesenai, o jo finansinė padėtis sunki, nėra išskirtinio pobūdžio ir atsakomybės nešvelnina.

Dėl išdėstytų motyvų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto priimtas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr.57N-32201724-15 yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)302 str.

nutarė:

R. Ž. (R. Ž.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto priimtą nutarimą Nr. 57N-32201724-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.