- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-14-190/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01034-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Angelė Ikasalienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis, Jolanta Teresė Litvinskienė
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-190/2015
Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01034-2011-5
2015 m. gegužės 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
sekretoriaujant Linai Žalaitei, Jolitai Žylienei, Giedrei Gudaitytei, Dovilei Narkuvienei,
vertėjoms Boženai Seniut, Irinai Siniavskai, Virginijai Malaiškienei, Galinai Stankuvienei, Antonan Andrei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios - civilinės ieškovės A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda. Priteista iš draudimo bendrovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Lietuvos filialą, nukentėjusiajai A. Z. nuteistojo A. K. nusikalstamais veiksmais 6632 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt dviejų litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš nuteistojo A. K. atlyginti nukentėjusiajai A. Z. 7818 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniolikos litų) neturtinę žalą.
Nukentėjusiosios A. Z. prašymas atlyginti turtinę žalą atmestas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2011-08-22, apie 11.46 val. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9.34 punktų reikalavimus, t.y. Vilniuje, išvažiavime iš Kauno g. 31-ojo pastato kiemo į Kauno gatvę, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, nedavė kelio šaligatviu, jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, ėjusiai pėsčiajai, kurios judėjimo kryptį jis kirto ir partrenkė pėsčiąją A. Z., nesunkiai sutrikdydamas jai sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį pagal laidavimą laiduotojui LR BK 40 str. nustatyta tvarka. Sumažinti priteistą A. Z. neturtinei žalai atlyginti sumą iki 1000 Lt. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str. 1 d. ir 2 d. punktus. Nesutinka su teismo išvadomis, kad G. Š. yra netinkamas laiduotojas dėl to, kad 10 kartų buvo baustas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir nedarys teigiamos įtakos A. K., kuris yra nuteistas už KET pažeidimus. Taip pat, kad nukentėjusiajai yra atlyginta tik 550 Lt žala, kas rodo, kad nėra susitarta dėl žalos atlyginimo dydžio ir todėl bausmės skyrimo tikslai nebus pasiekti atleidus nuteistąjį pagal laidavimą.
Apeliantas pabrėžia, kad G. Š. yra jo darbovietės vadovas, kuris daro jam teigiamą įtaką, nes abu dirba toje pačioje įmonėje ir iš vadovo pusės jo atžvilgiu dėl darbo ir elgesio nėra jokių pretenzijų, tačiau sutinka prireikus pateikti teismui kitą laiduotoją, kuris nebūtų teistas, baustas ir būtų vertas teismo pasitikėjimo. Teigia, kad nėra jo kaltės, jog nėra susitarta su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, kadangi A. Z. nepagrįstai prašė priteisti pernelyg didele neturtinę žalą bei visiškai nepagrįstai prašė prisiteisti turtinę žalą. Jis yra sumokėjęs nukentėjusiajai 550 Lt ir yra pasiruošęs atlyginti jai padarytą žalą.
Apeliantas nesutinka su priteistu nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžiu - 17 000 Lt (septyniolika tūkstančių litų). Mano, kad teismas dėl priteistinos neturtinės žalos turi vadovautis tiek CK 6.250 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis, tiek ir teismų praktikoje nusistovėjusiais dydžiais analogiškose bylose. Pagal teisės doktriną, pagrįstą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vertintinas nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas (kasacinės bylos Nr. 2K-363/2010; 2K-501/2010; 2K-306/2010).
Nors jis dirba UAB „Plieninė apsauga“ vadybininku, tačiau jo vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 867 Lt, jo sutuoktinė yra neįgali, netekusi 60 proc. darbingumo, gauna 626,10 Lt netekto darbingumo pensiją, augina du nepilnamečius vaikus, nekilnojimo turto neturi, todėl mano, kad bendrai 17 000 Lt priteisimas neturtinei žalai atlyginti, iš jų 7818 Lt iš apelianto, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nes tai neigiamai paveiks jo vaikų ir šeimos materialinę gerovę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Z. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti, priklausomai nuo gautų ekspertizių išvadų, t.y. atlikti įrodymų tyrimą: kviesti į teismo posėdį ekspertą J.M. P.. specialistą V. Prišmantą ir gydytoją J. K. su tikslu pašalinti prieštaravimus tarp jų parodymų ir suteikiant jai ir jos atstovei galimybę užduoti klausimus. Skirti komisinę medicinos ekspertizę, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams bei ortopedui - traumatologui. Skirti kompleksinę teismo medicinos eismo įvykio ekspertizę. Taip pat tenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti iš A. K. proceso bei advokato pagalbos išlaidas bei laikinai apriboti A. K. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą civiliniam ieškiniui užtikrinti bei skirti A. K. griežtesnę bausmę.
Nurodo, kad, nors teismas pripažino lengvinančią aplinkybe, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau neanalizavo ir nevertino jo elgesio po autoįvykio, nuo 2011-08-22 iki 2014-02-28, kai A. K. nurodytos aplinkybės apie jo elgesį tik įvykus autoįvykiui neatitinka tikrovės. Jis nebuvo atėjęs jos lankyti į ligoninę, neparodė iniciatyvos teisiamuosiuose posėdžiuose prieiti prie jos ir paklausti apie sveikatos būklę, nesidomėjo, ar jai reikalinga pagalba, viešai jos atsiprašė tik teismo posėdžio metu ir pats nustatė neturtinės žalos dydį. Mano, kad nuteistojo abejingumas negali būti vertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Jis nesiekė išvengti sukeltų padarinių ir sušvelninti jos patiriamas kančias.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskyrė nuteistajam per švelnią bausmės rūšį, turėjo atsižvelgti ne tik į aplinkybes, apibūdinančias kaltininką iki įvykio, bet ir įvertinti jo elgesį eismo įvykio metu bei po jo, taip pat atsižvelgti į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą. Teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, taipogi nenustatytas terminas, per kurį padaryta žala turi būti nukentėjusiajai atlyginta.
Apeliantės manymu, teismas yra šališkas, nes nesiėmė jokių priemonių tenkinti civilinį ieškinį, kad laikinai apriboti A. K. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Tokiu savo neveikimu teismas padarė LR BPK 369 str. 3 d., EŽTK 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str. 2 d., LR BPK 44 str. 5 d. pažeidimus. Teismo šališkumą rodo ir aplinkybės, kad teismas ignoravo nukentėjusiosios pateiktus naujai medicininius dokumentus apie tai, kad buvo plyšęs dešinės kojos meniskas ir įrodymų tyrimo neatnaujino, kas galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismo 2012-01-16 nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti yra neobjektyvi ir neišsami, tarp specialisto V. Prišmanto ir jos gydytojo J. K. iškilę esminiai prieštaravimai nebuvo pašalinti teismo posėdžio metu. Teismas neatsižvelgė į jos prašymus pakartotinai iškviesti šiuos specialistus apklausai, kai viename iš posėdžių ji negalėjo dalyvauti dėl ligos, ir, nors dalyvavo jos atstovė, tačiau advokatei nebuvo žinomi jai rūpimi klausimai. Teismas neatsižvelgė ir tai, kai į vieną iš posėdžių neatvyko jos atstovė dėl užimtumo kitoje byloje, ir tame posėdyje buvo apklausiamas ekspertas J.M. P., nors nukentėjusioji nesutiko, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas be jos atstovės dalyvavimo. Sekančiame teismo posėdyje jos atstovei pateikus prašymą pakartotinai iškviesti ekspertą J.M. P., prašymas buvo atmestas.
Mano, kad teismas pažeidė LR BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą. Taipogi, teisme buvo pateiktas prašymas tame pačiame teismo posėdyje apklausti ekspertą J.M. P., liudytoją J. K. ir specialistą V. Prišmantą, jog būtų buvę pašalinti esminiai prieštaravimai tarp ekspertų. Teigia, kad siekiant nustatyti objektyviai tiesą bei išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes nauja ekspertizė neišvengiama, nes ekspertų išvados yra prieštaringos, reikalinga atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Teismo teiginys, kad apeliantė galėjo atlikti privačią ekspertizę neatitinka tikrovės, nes visa medicininė dokumentacija (originalai) buvo perduoti ekspertams, ekspertizė truko ilgą laiką. Tiek ji, tiek ir jos atstovė prašė išduoti teismo patvirtintų medicininių dokumentų kopijas arba grąžinti originalus, tačiau teismas į šiuos prašymus nereagavo.
Taip pat teismas netenkino nukentėjusiosios atstovės prašymo skirti kompleksinę teismo medicinos eismo įvykio ekspertizę. Ši ekspertizė galėjo padėti nustatyti eismo įvykio aplinkybes, kurios susijusios su transporto priemonės judėjimu ir jos paliktais pėdsakais bei su žmogaus kūno sužalojimais. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės atlikimo metu tiek specialistas, tiek ir ekspertas nebuvo supažindinti su byloje surinkta medžiaga, o tik pateikti medicininiai dokumentai.
Vertinant reikalaujamos turtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į bendrą faktinių aplinkybių visumą, susijusių su sužalojimais, gydymo trukme, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų ir jos gyvenamąją vieta, atstovės - advokatės darbo vieta, parduotuvių atstumais. Ji buvo priversta įsigyti ramentus dėl padarytos avarijos, kurios kaltininkas yra nuteistasis, todėl yra priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Teismas nesprendė turtinės žalos dydžio ir jos pagrįstumo klausimo ir tuo pažeidė teisingumo principą, kai nepagrįstai visiškai netenkino prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, teismas nepagrįstai civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje išnagrinėjo kaip civiline tvarka pareikštą ieškinį.
Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės mėginimus įsidarbinti iki neteisėtų veiksmų atsiradimo ar bent buvusius ieškovės darbdavius, specialybę, kvalifikaciją, kad ieškovė kaip specialistė yra paklausi darbo rinkoje ir gali lengvai įsidarbinti. Priešingai, pats įstojimo iki eismo įvykio į darbo biržą faktas patvirtina, jog buvo ketinama ieškotis darbo, nėra byloje duomenų, kad ji turėtų invalidumą ar sveikatos problemų iki eismo įvykio, ji yra darbingo amžiaus. Be to, negautos pajamos apskaičiuotos pagal minimalią mėnesinę algą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato kas yra neturtinė žala, todėl sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą būtina atsižvelgti į atsiradusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, t.y. atkreiptinas dėmesys, kad dešinės kojos menisko plyšimo konstatavimas neišvengiamai svarbus sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą.
Teigia, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nuolat jaučia kūno vietų fizinį skausmą, sunkiai vaikšto ir tik su ramentais. Dėl to, kas įvyko, yra stipriai sukrėsta ir nuolat pergyvena, nes remiantis gydytojų pateikiamomis prognozėmis dėl nuteistojo sukeltos avarijos patirtus kūno sužalojimus jaus ir ateityje, dėl ko labai išgyvena, nes neaišku, ar ateityje išgys ir galės normaliai vaikščioti. Sužalotoje kojoje yra didelis matomas randas, turi dangstytis rūbais. Negali viena tvarkytis buityje, pasigaminti valgyti. Po įvykio išsivystė baimė automobiliams, bijo, kad nebegalės vaikščioti ir bus invalido vežimėlyje. Skaudina nuteistojo abejingas elgesys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, geriau apmokamo darbo neieško, nes turimas darbas jam labai patinka. Dėl patirto streso teisme du kartus iš teismo buvo išvežta su greitąją pagalba, todėl teismo priteista neturtinė žala yra neproporcingai maža ir neatitinka ekonominių gyvenimo rodiklių. Mano, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-55I/2010). Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl negali būti vienodas ir įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės - atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios - tenkinti.
Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojui G. Š.. Teigia, jog šis asmuo apelianto manymu yra tinkamas laiduotojas, nuteistojo darbovietės vadovas, kuris daro apeliantui teigiamą įtaką ir yra vertas teismo pasitikėjimo, o A. K. yra nekaltas, kad su nukentėjusiąja nebuvo sutarta dėl žalos atlyginimo, kadangi A. Z. nepagrįstai prašė priteisti pernelyg didelę neturtinę žalą ir visiškai nepagrįstai prašė priteisti turtinę žalą. Be to apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis yra pasirengęs pateikti apeliacinės instancijos teismui kitą laiduotoją, kuris nėra teistas, baustas ir vertas teismo pasitikėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo prašymas šioje dalyje neturi būti tenkinamas, nes sutiktina su skundžiamo nuospendžio argumentais dėl to, kad pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Taigi teismas nėra įpareigotas baudžiamojo įstatymo net ir esant numatytoms sąlygoms taikyti kaltininkų atžvilgiu laidavimo institutą. Todėl šios teisės normos nuostatas taiko individualiai atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltininko bei laiduotojo asmenybes. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas apie tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajai tik nedidelę padarytos žalos dalį – 550 litų ir nesutaria su nukentėjusiąja dėl kitos, žymiai didesnės žalos dalies atlyginimo. Pritartina ir apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai apie tai, jog G. Š., nors ir būdamas įmonės, kurioje dirba nuteistasis vadovas, gali daryti apeliantui teigiamą įtaką atsižvelgiant į tai, jog 2002-2012 m.m laikotarpiu jis dažnai buvo baustas administracine tvarka, kas akivaizdžiai parodo jo negatyvų požiūrį į teisės aktais nustatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių kitų faktinių duomenų, kurių pagrindu galima būtų padaryti išvadą apie tai, jog G. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam.
Apeliaciniame skunde A. K. taip pat nurodo, kad yra pasirengęs pateikti apeliacinės instancijos teismui kitą laiduotoją, kuris nėra teistas, baustas bei vertas teismo pasitikėjimo. Tačiau apeliaciniame skunde toks asmuo nenurodytas, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis, prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašė perduoti jį laiduotojui – motinai D. K., kuri nėra teista bei bausta administracine tvarka.
D. K. paskyrimas apelianto laiduotoju nebuvo svarstomas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo apeliaciniame skunde šis asmuo taip pat nebuvo įvardintas kaip galimas laiduotojas ir apie jį nebuvo pridėta jokių duomenų. Todėl kolegijos vertinimu nėra pagrindo svarstyti nuteistojo prašymo skirti jo laiduotoja motiną D. K.. Be to pateiktų duomenų apie šį asmenį – jos teistumą ir patraukimą administracinėn atsakomybėn– nepakanka tam, kad padaryti išvadą apie tai, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti iš jo priteistą nukentėjusiajai A. Z. neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 1 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra skundžiamas ir nukentėjusios A. Z. apeliaciniu skundu šis klausimas bus aptariamas svarstant nukentėjusios skundo argumentus šioje dalyje.
Dėl nukentėjusios-civilinės ieškovės A. Z. apeliacinio skundo.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismas pripažino nuteistojo lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau neanalizavo ir nevertino jo elgesio po autoįvykio – A. K. nebuvo atėjęs jos lankyti į ligoninę, neparodė iniciatyvos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme siekiant pasiteirauti dėl nukentėjusios sveikatos buklės, nesidomėjo ar jai reikalinga pagalba ir viešai jos atsiprašė tik teismo posėdžio metu, nesiekė sušvelninti jos patiriamas kančias, tai yra buvo abejingas. Todėl A. Z. manymu toks jo elgesys negali būti pripažintas kaip nuoširdus gailėjimasis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Teisiamajame posėdyje nuteistasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, pripažino, kad šiuo atveju buvo neatidus ir turėjo praleisti nukentėjusiąją, bet jo žvilgsnis buvo nukreiptas į kitą pusę, kur važiavo automobilis, todėl pajudėjo ir partrenkė nukentėjusiąją. Nurodė, jog paskambino į medicinos įstaigą, A. Z. nuvežė į ligoninę, tą pačią dieną davė jai 500 litų, po savaitės - dar 50 litų. Pažymėjo, kad labai gailisi dėl autoįvykio ir jo pasekmių, atsiprašė nukentėjusios.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo kaltės ir pareikšto kaltinimo faktinių aplinkybių pripažinimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismuose, į paminėtus jo parodymus kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Nuteistojo parodymai paneigti nebuvo, o iš jų bei bylos medžiagos matyti, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajai pagalbą, paskambino į medicinos įstaigą, nuvežė ją į ligoninę, iš karto padėjo jai materialiai, gailėjosi dėl savo neatidumo ir pasekmių. Tuo būdu A. K. aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių ir tai yra aplinkybė, ne tik parodanti veikos pavojingumo laipsnį, bet ir kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika bei leidžianti įvertinti jo pastangas užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams sušvelninti. Nuteistasis neigiamai vertina savo elgesį, pripažino, jog dėl jo kaltės, neatidumo nukentėjo A. Z.. Tai parodo jo požiūrį į nusikalstamą veiką. Aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog yra nustatyti teigiami momentai, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę bei tuo pačiu pritaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl nurodytų argumentų netenkinamas nukentėjusios prašymas pašalinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš skundžiamo nuosprendžio, nes šio jos prašymo motyvai nėra pakankami.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad teismas paskyrė nuteistajam neteisingą, per švelnią bausmės rūšį, neatsižvelgė į kaltininko elgesį eismo įvykio metu ir po jo, neatsižvelgė į BK 54 str. numatytas aplinkybes, pastangas atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą.
Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiuo teiginiu, nes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, pažymėjo, kad jis anksčiau neteistas, dirba, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas nesunkus neatsargus nusikaltimas bei paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog skirdamas A. K. bausmę apylinkės teismas pažeidė BK 54 str. 2 d. nuostatas. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paskirtoji bausmė bei baudžiamasis procesas padarė nuteistajam teigiamą poveikį, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. bus pasiekti ir paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Pripažintina, jog pagrindo keisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės nėra.
Apeliaciniame skunde A. Z. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes netenkino jos prašymo siekiant užtikrinti civilinį ieškinį taikyti nuteistojo turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, teismas ignoravo nukentėjusios pateiktus papildomus medicininius dokumentus apie tai, kad jai buvo plyšęs dešinės kojos meniskas ir įrodymų tyrimo neatnaujino, nepaisant to, jog tai galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, teismo nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti buvo neobjektyvi ir neišsami, išvados prieštaravimams pašalinti nebuvo apklausti specialistas V.Prišmantas ir gydytojas J. K., teismo nebuvo patenkintas atstovės prašymas skirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio kompleksinę ekspertizę, teismo posėdžiuose dėl svarbių priežasčių nedalyvaujant nukentėjusiajai ir jos atstovei buvo apklausiami liudytojas gydytojas J. K. ir specialistas V.Prišmantas, medicinos ekspertas J.Paliulis, tuo grubiai pažeisti nukentėjusios procesinės teisės bei rungimosi principas, nes atimta teisė užduoti klausimus bei išsiaiškinti su sveikatos sutrikdymu susijusius klausimus, siekiant pašalinti teismo medicinos ekspertizės išvados prieštaravimus teismo nebuvo patenkintas nukentėjusios ir jos atstovės prašymas apklausti tame pačiame teismo posėdyje ekspertą J.Paliulį, liudytoją J. K. ir specialistą V.Prišmantą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyvių pateikiamų prašymų netenkinimas savaime nereiškia bei neduoda pagrindo pripažinti, kad teismas yra šališkas. Byloje nėra ir nukentėjusioji nepateikė konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sprendė pareikštų proceso dalyvių prašymų pagrįstumą bei priimdavo sprendimus dėl jų tenkinimo arba atmetimo. Vien tai, kad ne visi nukentėjusios ir jos atstovės prašymai buvo patenkinti dar nesuteikia pakankamo pagrindo teigti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, jog nukentėjusios apeliaciniame skunde bei jį nagrinėjant apeliacinėje instancijoje taip pat buvo pareikšti paršymai, kurių dalis buvo patenkinta, tačiau nebuvo patenkinti visi prašymai: kolegija sutiko ir apklausė apeliacinėje instancijoje medicinos ekspertą J.M. P., specialistą V.Prišmantą ir gydytoją J. K., pridėjo prie bylos medžiagos nukentėjusios papildomai pateiktus medicininius dokumentus bei juos ištyrė ir įvertino, tuo suteikė nukentėjusiajai ir jos atstovei galimybę išsiaiškinti jų manymu bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusios sužalojimu, užduoti klausimus ekspertui, specialistui ir liudytojui-gydytojui. Sutiktina su skundo argumentu, kad liudytojo gydytojo J. K. apklausa teisiamajame posėdyje dėl svarbios priežasties nedalyvaujant nukentėjusiajai ir medicinos eksperto J.M. P. apklausa dėl svarbios priežasties nedalyvaujant nukentėjusios atstovei neatitinka BPK 7 str. ir 28 str. įtvirtintų nuostatų, nes tuo buvo suvaržytos nukentėjusios teisės. Tačiau kolegijos vertinimu šis pažeidimas neįtakojo teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimo bei buvo pašalintas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra ir nepateikta objektyvių pirmos instancijos teismo šališkumo duomenų.
Dėl nuteistojo ir nukentėjusios-civilinės ieškovės civilinio ieškinio.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį bei sumažinti iš jo A. Z. neturtinei žalai atlygintinos sumos dydį iki 1 000 litų. Nurodo, jog teismas netinkamai vadovavosi LR CK 6.250 str. išdėstytomis nuostatomis bei teismų praktika, neatsižvelgė į jo gaunamą nedidelį darbo užmokestį, į tai, kad jo sutuoktinė yra neįgali ir gauna tik 626 litų dydžio netekto darbingumo pensiją, o jie augina du nepilnamečius vaikus, todėl teismo priteista 17 000 litų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. Z. prašo tenkinti jos patikslintą civilinį ieškinį, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino jos naudai priteistino civilinio ieškinio dydį. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į bendrą faktinių aplinkybių visumą, susijusią su sužalojimais, gydymo trukmę, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų ir jos gyvenamąją vietą, į tai, jog ji buvo priversta įsigyti ramentus dėl padarytos avarijos, kurios kaltininkas yra nuteistasis. Jos manymu teismas nepagrįstai netenkino prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo, pats įstojimo iki eismo įvykio į darbo biržą faktas patvirtina, kad buvo ketinama ieškotis darbo, o byloje nėra duomenų, jog ji turėjo invalidumą ar sveikatos problemų iki eismo įvykio, ji yra darbingo amžiaus. Negautos pajamos buvo paskaičiuotos pagal minimalią mėnesinę algą. Nukentėjusios teigimu apylinkės teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą netinkamai vadovavosi bei taikė CK 6.250 str. numatytas nuostatas bei kriterijus, neatsižvelgė į pasekmes. A. Z. atkreipia dėmesį į tai, jog autoįvykio metu buvo sužalotas ir dešinės kojos meniskas, o tai yra reikšminga sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą. Skunde nurodoma, kad dėl patirtų kūno sužalojimų ji nuolat jaučia fizinį skausmą, sunkiai vaikšto tik su ramentais. Dėl to, kas įvyko yra stipriai sukrėsta ir nuolat pergyvena, nes pasekmės realiai gali atsiliepti ir ateityje. Nukentėjusioji negali viena tvarkytis buityje, pasigaminti valgyti, po autoįvykio jaučia baimę automobiliams, o nuteistasis yra abejingas jos išgyvenimams. Jis yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau siekiant atlyginti jai padarytą žalą neieško geriau apmokamo darbo, todėl nukentėjusios nuomone teismo pritestos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas.
Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei atlikus įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje kolegijos vertinimu pirmosios instancijos nuosprendis civilinio ieškinio išsprendimo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą civilinis ieškinys išspręstas teisingai, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendį šioje dalyje bei mažinti ar didinti priteistinos žalos atlyginimą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos pakankamai argumentuotos išvados dėl turtinės žalos nepriteisimo bei neturtinės žalos dydžio priteisimo ir šioms išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria. Skundžiamame nuosprendyje yra aptartos nuteistojo ir nukentėjusios apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 6.250 str. nuostatas ir kriterijus, nes jis atsižvelgė į nukentėjusios patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sužalojimo pasekmes ir kitą bei tuo pat metu ir į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad turtinės žalos padarymas nebuvo įrodytas, o padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas. Nuosprendyje teisingai nurodoma, jog atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes priteisiant neturtinės žalos atlyginimą gali būti nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos bei priteisiama didesnė suma. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai pagrįstai buvo priteistas 17 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tai yra didesnis nei 10 000 litų, nes autoįvykio metu jai buvo padarytas kairio blauzdikaulio proksimalinio galo išorinio krumplio lūžis su kraujo išsiliejimu į kelio sąnarį ir šio sužalojimo neigiamas pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. Z. teigė, kad nagrinėjamo autoįvykio metu jai buvo padarytas ir dešinio kelio sąnario menisko plyšimas. Tačiau sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šis nukentėjusios teiginys nepatvirtinamas bylos medžiaga, nes toks dešinės kojos sužalojimas nebuvo konstatuotas teismo medicinos ekspertizės aktu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo apklausti medicinos ekspertas J.M. P., specialistas V.Prišmantas bei gydytojas J. K., kurie kategoriškai tvirtino, kad iš karto po autoįvykio nukentėjusioji nereiškė jokių nusiskundimų dėl dešinės kojos sužalojimo ar skausmo, o tokie nusiskundimai atsirado tik po dviejų mėnesių – 2011 m. spalio mėn. Be to, jie pažymėjo, jog teismo medicinos ekspertizės išvada nekistų, jeigu būtų dešinio kelio menisko plyšimas diagnozuotas po įvykio. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji pateikė 2014-02-14 Vilniaus m. Centro poliklinikos medicininių dokumentų išrašą, kuriame pažymėta: 2011 m. trauma, traumos metu lūžo kair. blauzdikaulis ir traumuotas deš. kelio sąnarys. Operuota dėl kairio blauzdikaulio sužalojimo ( 2 t., b.l 166 ). Tačiau nėra aišku kokiu pagrindu šiuo atveju gydytoja padarė įrašą apie dešinio kelio sąnario sužalojimą, nes byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Todėl darytina išvada, jog toks įrašas buvo padarytas tik remiantis nukentėjusios teigimu, kas kelia abejonių šio įrašo teisingumu bei pagrįstumu. Dėl šios priežasties paminėtas medicininių dokumentų išrašas negali būti pripažintas patikimu įrodymu, patvirtinančiu 2011-08-22 autoįvykio metu patirto dešinės kojos kelio sąnario sužalojimo faktą.
Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti arba keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.