- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 2-128-514/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- V. Š., S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašė nustatyti jie įgijo dalinės nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., tokiomis dalimis – V. Š. – 53 proc., S. Š. – 47 proc. Nurodė, jog pareiškėjai ir M. R. Plungės rajono privatizavimo komisijos organizuotame aukcione, vykusiame 1992-04-11, dalinės nuosavybės teise įsigijo pirtį, esančią adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. (dabar Rietavo sav.). V. Š. įsigijo 53 proc. pirties, S. Š. – 11 proc., M. R. – 36 proc. Pirtis jiems buvo perduota su pradiniais dokumentais, buvo išduotos pažymos apie atsiskaitymą už aukcione perkamą objektą ir nuosavybės teisės liudijimas. Įsigiję pirtį aukciono būdu, jie pradėjo ja naudotis, pirtis atliko jiems pagalbinio pastato funkcijas, buvo mūrinė, jos būklė buvo pakankamai gera. Pareiškėjai pirtimi naudojasi nuo jos įsigijimo momento iki pat šiol – joje laiko daiktus, įrankius, per 23 metus ją šiek tiek remontavo – tvarkė stogą, vidaus sienas. Įsigiję pirtį, neskubėjo jos registruoti, nes tuo metu neturėjo pinigų, todėl atidėjo registraciją kitam laikui. Manė, jog turėdami nuosavybės teisės liudijimą, visada galės tai padaryti. 2005-08-04 mirė pirties bendrasavininkė M. R., paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas pareiškėjai S. Š.. 2015 m. spalio mėnesį pareiškėjai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pirties kadastrinių matavimų, ir pastatas buvo inventorizuotas, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Norėdami pastatą įregistruoti savo vardu, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, tačiau 2015-11-09 priimtu sprendimu Nr. TELRs-40 buvo atsisakyta įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, nes pareiškėjų pateiktuose dokumentuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui ir daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. Dėl šios priežasties kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Yra įsitikinę, kad visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) nustatytas sąlygas dėl įgyjamosios senaties nustatymo, pareiškėjai pirtį pirko teisėtai, nuo 1992 metų valdė pirtį sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai, po bendrasavininkės mirties dalis pirties perėjo pareiškėjai, kuri ir toliau ją valdė, yra įsitikinę, kad niekas daugiau neturi jokių teisių į pareiškėjų įsigytą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Rietavo savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškimą dėl pareikšto reikalavimo neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą pareiškimo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra, nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Nurodė, jog svarbu nustatyti, kad pirtis nėra valstybės nuosavybė, ar pirtis buvo sukurta (pastatyta) laikantis teisės norminių aktų reikalavimų, pažymėjo, jog pirtis negali būti įgyjama pareiškėjams nuosavybėn įgyjamąja senatimi, jei pareiškėjai įgijo pirties nuosavybę kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, ir pareiškėjai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai daugiau kaip 10 metų nepertraukiamai valdo pirtį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (CK 4.68 str.).
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visumai. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.
Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.
Pareiškėjai nurodo, kad pirtį, adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. (dabar – Rietavo sav.), kartu su bendrasavininke M. R. pradėjo valdyti ir valdo teisėtai bei sąžiningai, kadangi pastatą ir teises į jį įgijo Plungės rajono privatizavimo komisijos 1992-04-11 aukcione. Plungės rajono privatizavimo komisijos 1992-06-17 išduotas nuosavybės teisės liudijimas patvirtina, kad, remiantis 1992-04-11 įvykusio aukciono rezultatais, pirtis, adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. (dabar – Rietavo sav.), įgyta už 49300 rublių, priklauso pareiškėjams ir M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise: Š. V. – 53 proc. nuosavybės dalies, Š. S. – 11 proc., M. R. – 36 proc. Darytina išvada, kad pareiškėjai nuo šio momento pastatą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nors daiktinių teisių nebuvo įregistravę.
VĮ Registrų centro Telšių filialo sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., yra statinys – pirtis, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), žymimas plane 1L1p, 134,46 kv. m bendro ploto, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1978 m.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. R. 2005-08-04 mirė, jos turtą pagal įstatymą paveldėjo jos dukra S. Š. (Plungės rajono notaro biuro 2005-11-10 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas).
Iš Rietavo savivaldybės administracijos Tverų seniūnijos 2015-11-05 rašto Nr. P-68 „Dėl pastatų“ nustatyta, kad likvidavus (duomenys neskelbtini) bendrovę, V. Š. už pajus įsigijo ir iki šiol naudoja žemės ūkio veiklai pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Tverų sen., Rietavo sav.
Pareiškėjų tvirtinimą, jog nuo 1992 m. jie valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.
Pareiškėjai pastatą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgiję nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y., yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 str., todėl pripažintina, kad pareiškėjai įgijo dalinės nuosavybės teisę į pastatą pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį buvo įgiję dalinės nuosavybės teisę į pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., tokiomis dalimis – V. Š. – 53 proc., S. Š. – 47 proc.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.