Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimą dėl M. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. kovo 23 d. gautas probacijos tarnybos teikimas M. Ž. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikime nurodyta, kad M. Ž. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. M. Ž. 2021 m. gruodžio 22 d. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe už laisvės apribojimo bausmės sąlygų nevykdymą. M. Ž. nuo 2022 m. kovo 18 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, psichiką veikiančių medžiagų įgijimo atvejų nefiksuota, tačiau buvo užfiksuoti du įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai: 2022 m. kovo 17 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, nes 2022 m. vasario 24 d. 17.30 val. M. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatyta 1,38 promilės neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas 1,50 promilės neblaivumas, be to jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės. 2022 m. kovo 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09338-22, nes 2022 m. kovo 19 d. apie 02.30 val. Sodybos kieme (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. kovo 19 d. 03.04 val. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o 03.21 val. 1,84 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašoma pakeisti M. Ž. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Nuteistasis M. Ž. teismo posėdyje paaiškino, jog supranta pasielgęs blogai, tačiau jam labai patinka vairuoti, todėl vairavo būdamas neblaivus. Jis žino, jog jam yra uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o kai nustojo vartoti kanapes, pradėjo vartoti alkoholį. Jis mėgsta išgerti, tačiau šiuo metu stengiasi to nedaryti, nes tai nepatinka ir jo darbdaviui. Ikiteisminis tyrimas jam yra pradėtas, nes būdamas pas draugą vartojo daug alkoholio, įvyko konfliktas, jis norėjo išvažiuoti, tačiau jo telefonas buvo sudužęs, todėl jis negalėjo išsikviesti taksi. Jis gyvena su mama, kuri nevartoja alkoholio. Šiuo metu jam yra 22 metai, jis buvo jau vienoje psichologų konsultacijoje, ketina lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus.

Prokurorė siūlė tenkinti probacijos teikimą, M. Ž. ne vieną kartą vartojo psichiką veikiančias medžiagas, pats nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, žino, kad jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 461-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi, įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius vykdo nuteistojo priežiūrą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Probacijos laikotarpiu nuteistasis du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: du kartus buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, kai jam nustatyti mažiausi 1,38 ir 1,84 promilių neblaivumai, ko pasekoje jis buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. Ž. ne visai tinkamai vykdo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygas, tačiau dėl padarytų pažeidimų jis pateikia paaiškinimus, nuteistasis bendradarbiauja su probacijos tarnyba, nuo 2022 m. kovo 18 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. kovo 18 d. lankėsi pas priklausomybių konsultantą. Kitas apsilankymas numatytas 2022 m. balandžio 8 d. Jis pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, nori šią priklausomybę išsigydyti. M. Ž. yra jauno amžiaus, tai yra pirmas jo teistumas, iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos yra likę daugiau nei metai – pakankamai ilgas laiko tarpas, leidžiantis nuteistajam resocializuotis ir integruotis į visuomenę, kaip doram, įstatymų besilaikančiam piliečiui. Taigi, nors nuteistojo elgesys dėl jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo sudaro formalų pagrindą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, tačiau teismo įsitikinimu, įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą, tai, jog nuteistasis bendradarbiauja su probacijos tarnyba, vykdo kitus jam teismo paskirtus įpareigojimus, stengiasi susitvarkyti su savo priklausomybėmis, yra jauno amžiaus, šiuo metu gyvena su mama, kuri gali jam daryti teigiamą įtaką, laikytina, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog šiuo metu būtina nuteistajam pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės, o jo veiksmus vertinti kaip vengimą atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo metu pagrindo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą nėra, todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimo dėl M. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti.

Asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.