Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant L. Norvaišytei, dalyvaujant pareiškėjui Š. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. A. skundą dėl Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2007-09-13 nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos patrulis 2007-08-23 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Š. A. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., nes Š. A. 2007-08-23 apie 22 val.10 min. Subačiaus-Maironio gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į kitą Honda automobilį, kuris suko į kairę bei kuris dar nuo smūgio atsitrenkė į stovintį Audi A6. Įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai, tuo Š. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus (b. l.9).

Dėl minėto pažeidimo Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2007-09-13 nutarimu Š. A., pagal LR ATPK 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Lt (šimtas septyniasdešimt litų) piniginė bauda (b. l. 11).

Teismo posėdžio metu Š. A. paaiškino, kad jis yra nekaltas dėl autoįvykio, bei reikėtų vadovautis Kelių eismo taisyklių 199 punktu.

Institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numato, kad Kelių eismo taisyklių (toliau - Taisyklės) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. Kelių eismo taisyklių 172-173 punktuose nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 199 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.

Teismas, susipažinęs ir išanalizavęs 2007-08-23 eismo įvykio vietos schemą (b.l.15), vertina, kad joje nėra aiškiai išdėstyta sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, neaišku, kuris kelias yra pagrindinis, o kuris šalutinis, todėl kyla abejonių dėl Š. A. veikos kvalifikavimo ir kaltės, visiškai neaiški vairuotojų pirmenybės teisė šiuo atveju.

Vilniaus miesto VPK, VP KPR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio 2007-08-23 tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės (b.l. 14), liudytojų rašytiniai parodymai (b.l. 17-18, 20-21), asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn Š. A. parodymai, pateikti 2007-08-23 paaiškinime (b.l. 19) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismo vertintini kaip prieštaringi, todėl laikytini nesudarančiais pakankamo teisinio pagrindo Š. A. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d...

Administracinių teisės pažeidimų bylos teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 289 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) visapusiškai, pilnutinai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tiek asmenį kaltinančias, tiek teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymais. Sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis įtarimais ir prielaidomis. Jis turi būti pagrįstas visapusiškai, objektyviai ištirtomis visomis bylos aplinkybėmis ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltumą pagrindžiančiais įrodymais.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai surinkti įrodymai yra neišsamūs.

Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. LR ATPK 284 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu. Administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra patikimų įrodymų, kad Š. A. yra kaltas dėl ATP protokole išdėstyto KET pažeidimo.

Vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės administracinio teisės apžeidimo byloje vertinamos administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-934-05), Š. A. skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas, kuriuo Š. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Vilniaus miesto VPK VP EPT tinkamam Š. A. veikos kvalifikavimui ir eismo įvykio aplinkybių vertinimui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teismas

nutarė:

Š. A. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-09-13 vyr.specialisto 2007-09-13 nutarimą Nr. E819885, kuriuo Š. A. paskirta administracinė nuobauda – 170 Lt piniginė bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Š. A. atžvilgiu grąžinti Vilniaus miesto VPK VP EPT atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, išsiaiškinti ir nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.