- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-455-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16499-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20589-475/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., uždaroji akcinė bendrovė „Alfa grupė“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio S. U. 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktą Nr. S15445, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00638. Nurodė, kad antstolis S. U. nepagrįstai ir neteisėtai 2013 m. rugsėjo 23 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S15445, kuriuo buvo apribotos UAB „Creditum“ disponavimo teisės pagal sutartį su AB „Kauno energija“ CRD 13/02-1 turima „Swedbank“, AB, išduota garantija Nr. 13-012610-GM, galiojanti nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 25 d., garantijos suma 150 000 Lt. Pareiškėja neturi turtinių teisių į banko išduotą garantiją, kadangi banko suteikta garantija yra prievolės užtikrinimo priemonė kreditorei AB „Kauno energija“. Garantija suteikiama už konkrečios prievolės įvykdymą, o ne už skolininko visus bendrus turimus įsipareigojimus (veiksmus) kreditoriams. Dėl to banko garantija pagal savo esmę negali būti priskiriama skolininko turtui ar turtinėms teisėms. Antstolis, areštuodamas pareiškėjai išduotą garantiją 150 000 Lt sumai, iš esmės areštavo ne jos turtą ar turtinę teisę, o trečiojo asmens UAB „Kauno energija“ teisę į garantiją.
Antstolis S. U. 2013 m. spalio 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nesutiko su pareiškėjos skundo motyvais, kad banko suteikta garantija yra prievolės užtikrinimo priemonė konkrečiam kreditorei AB „Kauno energija“, o ne už skolininko visus bendrus turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad bankas suteikia garantiją tuomet, kai įmonė deponuoja nuosavas lėšas specialioje sąskaitoje. Pareiškėja įnešė 150 000 Lt į „Swedbank“, AB, todėl antstolis pagrįstai surašė arešto aktą, areštuodamas minėtas pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi patenkino skundą. Įpareigojo antstolį S. U. panaikinti 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktą Nr. S15445 vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00638, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjos UAB „Creditum“ pagal sutartį su AB „Kauno energija“ CRD 13/02-1 turima „Swedbank“, AB, išduota garantija (iš deponuotų lėšų) Nr. 13-012610-GM, garantijos suma 150 000 Lt, kuri galioja nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 25 d. Sprendė, kad antstolio prielaida dėl pareiškėjos 150 000 Lt sumos deponavimo į banko sąskaitą yra nepagrįsta teisės aktais ar vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Pažymėjo, kad banko garantija negali būti laikoma skolininko turtu, esančiu pas kitus asmenis. Konstatavo, kad banko garantija buvo suteikta pareiškėjos ir AB „Kauno energija“ sudarytos sutarties įvykdymo užtikrinimui, t. y. konkrečiai prievolei užtikrinti. Įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėja tam, kad gautų banko garantiją, turėjo „Swedbank“, AB, deponuoti tam tikrą susitartą pinigų sumą, tačiau ši suma nėra pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos ar pareiškėjai priklausančios ir jos banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, padarė išvadą, kad banko garantija, kuri pagal CK yra vienašalis atlygintinis sandoris, užtikrinantis konkrečios skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui, negali būti laikoma piniginėmis lėšomis, priklausančiomis skolininkui ir esančiomis pas trečiuosius asmenis, ir kurias būtų galima panaudoti kitoms skolininko prievolėms užtikrinti. Konstatavo, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo areštuoti pareiškėjos pagal sutartį su AB „Kauno energija“ CRD 13/02-1 turimą „Swedbank“, AB, išduotą garantiją (iš deponuotų lėšų) Nr. 13-012610-GM.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolis S. U. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Netinkamai ištirti įrodymai. „Swedbank“, AB, išdavė garantiją, kai pareiškėja deponavo – įnešė pinigines lėšas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad lėšas deponavo kiti asmenys. Nei „Swedbank“, AB, savo atsiliepime, nei pareiškėja neteigė, kad pinigines lėšas deponavo tretieji asmenys. Banko pažyma yra objektyvus rašytinis įrodymas, kad pareiškėja deponavo lėšas į banko sąskaitą. Be to, garantija yra terminuota. Pasibaigus garantijos terminui, piniginės lėšos turėtų būti grąžintos įmonei.
Neteisingai konstatuota, kad antstolis areštavo garantiją. Antstolis areštavo pinigines lėšas, kurias deponavo pareiškėja į „Swedbank“, AB, sąskaitą, t. y. pareiškėjos pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Antstolis areštavo tokią pinigų sumą, kuri reikalinga nutarčiai įvykdyti, nepriklausomai nuo pareiškėjos į „Swedbank“, AB, deponuotos lėšų sumos dydžio. CPK 624 straipsnis leidžia vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones.
Prašo panaikinti nutartį ir atmesti skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad banko garantija iš esmės negali būti laikoma piniginėmis lėšomis, kurios priklauso skolininkui ir yra pas trečiuosius asmenis, ir kurias būtų galima panaudoti kitoms skolininko, šiuo atveju UAB „Creditum‘, prievolėms užtikrinti. Areštavus banko garantiją, AB „Kauno energija“ netenka prievolės užtikrinimo priemonės, tokiu būdu pažeidžiamos šios bendrovės teisės ir teisėti interesai.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis S. U. vykdo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį dėl 467 143,3 Lt vertės UAB „Creditum“ turto arešto. 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktu Nr. S15445 antstolis areštavo UAB „Creditum“ pagal sutartį su AB „Kauno energija“ CRD 13/02-1 turimą „Swedbank“, AB, išduotą garantiją (iš deponuotų lėšų) Nr. 13-012610-GM, garantijos suma 150 000 Lt, galioja nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 25 d. UAB „Creditum“ apskundė šį antstolio veiksmą, motyvuodama tuo, kad banko garantija pagal savo esmę negali būti priskiriama skolininko turtui ar turtinėms teisėms, todėl antstolis iš esmės areštavo ne UAB „Creditum“ turtą ar turtinę teisę, o trečiojo asmens UAB „Kauno energija“ teisę į garantiją. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su pareiškėjos argumentais, padarė išvadą, kad banko garantija negali būti laikoma piniginėmis lėšomis, priklausančiomis skolininkui ir esančiomis pas trečiuosius asmenis, kurias būtų galima panaudoti kitoms skolininko prievolėms užtikrinti, todėl įpareigojo antstolį panaikinti 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktą Nr. S15445.
Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė, neišsiaiškinęs visų teisingam bylos išnagrinėjimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „Swedbank“, AB, 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu (b. l. 16) informavo antstolį, jog išdavė pareiškėjai UAB „Creditum“ 150 000 Lt garantiją iš deponuotų lėšų, tačiau nenurodė, kokią pinigų sumą pareiškėja pervedė į banko sąskaitą garantijos gavimui. Teismas pripažino, jog pareiškėja banko garantijos gavimui turėjo „Swedbank“, AB, deponuoti tam tikrą susitartą pinigų sumą, tačiau, vadovaudamasis CK 6.90 straipsnyje reglamentuota garantijos sąvoka, sprendė, kad ši suma nėra pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos ar pareiškėjai priklausančios ir jos banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šios savo išvados nemotyvavo ir nepagrindė.
Banko garantija yra banko ar kitos kredito įstaigos (garanto) rašytinis įsipareigojimas sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Nurodytas „Swedbank“, AB, 2013 m. rugsėjo 18 d. raštas nėra informatyvus. Iš jo negalima nustatyti garantijos sumos kilmės.Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjos ir banko rašytinio susitarimo dėl garantijos išdavimo (CK 6.91 straipsnis), nenustatęs deponuotų lėšų kiekio ir paskirties, aplinkybės, ar garantijai buvo panaudotos pačios pareiškėjos lėšos, negalėjo teisingai išnagrinėti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių, nėra galimybės tinkamai įvertinti ir atskirojo skundo argumentų, t.y. nuspręsti, ar yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad banko išduota 150 000 Lt garantija iš deponuotų lėšų, kurią areštavo antstolis, nėra pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, esančios pas kitus asmenis.
Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą apie pagrindą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.