- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2-16-761/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00650-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- S. C.
- Atsakovas
- J. G.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei S. C., atsakovui J. G., jo atstovei advokatei S. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovui J. G. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. C. prašo priteisti jai iš atsakovo J. G. 2700 € neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ūkininkė ir naudojasi valstybei priklausančiu 1,06 ha žemės sklypu, esančiu Šilalės r. Traksėdžio sen. Lingiškės k. žemės sklypas jai paskirtas 2014-05-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM) Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu. Žemės sklypas jai buvo suteiktas iki 2014-12-31. Po to 2015-04-10 NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu šis žemės sklypas jai išnuomotas iki 2015-12-31. Ji nuomojame iš valstybės žemės sklype 2015 m. anksti pavasarį kovo mėnesį į pievą šiame žemės sklype pasėjo dobilų sėklą, už kurią sumokėjo 200 €. Sėjo į neįdirbtą žemę, tai yra pievą, kad pagerinti žolę. Prieš deklaruojant žemės sklypą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau NMA) ji sužinojo, kad jos išsinuomotą žemės sklypą aparė J. G. ir jame pasėjo vasarinius javus. Kadangi vasarinius javus J. G. apsėjo neteisėtai, nes valstybei priklausantis žemės sklypas buvo išnuomotas jai, ji 2015-06-09 NMA deklaravo savo vardu įsėtus vasarinius miežius. Be to ji informavo NŽT prie ŽŪM Šilalės skyrių apie J. G. neteisėtai užimtą žemės sklypą. 2015-06-22 NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus raštu J. G. informuotas neužimti, netrukdyti leisti naudotis jai išnuomotu valstybinės žemės sklypu. Tačiau J. G. po įspėjimo nupurškė su chemikalais vasarinius javus ir tokiu būdu visiškai sunaikino pasėlius ir jos įsėtus dobilus. Dėl neteisėtų J. G. veiksmų ji patyrė turtinę žalą, tai yra 200 € už dobilų sėklą, 300 € už žemės arimo sėjimo akėjimo darbus, paraiškos paruošimui pateikti NMA sumokėjo 100 €, negautos išmokos pagal pateiktą paraišką 100 €, už netektą šieną, kurį būtų gavusi jei nebūtų buvusi sunaikinta pieva žala sudaro 1700 € (Dublike šiuos nuostolius įvardijo kaip nuostolius už neužaugusius pasėlius). Be to ji patyrė ir 300 € žalą dėl neturtinės žalos. Neturtinė žala atsirado dėl to, kad dėl konfliktų su atsakovų, dėl koliojimo, terorizavimo patyrė dvasinių pergyvenimų, dėl to jai labai pablogėjo sveikata, turėjo pirkti įvairių nervus slopinančių vaistų. Po to kai vasarinius javus J. G. nupurškė su chemikalais ir juos tokiu būdu sunaikino ji rudenį šį žemės sklypą aparė, įdirbo ir užsėjo žieminiais kviečiais.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. prašo ieškinį atmesti, procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2013-06-04 įsakymu ieškovei buvo leista laikinai naudotis 1,06 ha žemės sklypu iki 2013-12-31. Šis sklypas įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2)-2362 grąžinus J. P., jis buvo suteiktas jam kaip J. P. įpėdinio įgaliotam atstovui naudoti ir deklaruoti, todėl 2014 metais šį žemės sklypą jis naudojo ir deklaravo. 2014 m. pavasarį šalia šio žemės sklypo buvo atmatuotas kitas 1,06 ha, tai yra tokio paties dydžio sklypas, kuris NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2014-05-05 įsakymu buvo suteiktas laikinai iki 2014-12-31 naudotis S. C.. Šis žemės sklypas 2014 m. rudenį buvo suprojektuotas J. P. atkuriant jai nuosavybės teisę. Būdamas įsitikinęs, kad šis žemės sklypas yra išskirtas J. P. ir jis kaip įgaliotas asmuo turi teisę dirbti naudoti šį žemės sklypą, 2015 m. anksti pavasarį įdirbo šį žemės sklypą ir balandžio mėnesio pabaigoje pasėjo 0,75 ha vasarinių kviečių ir 0,31 ha avižų. 2015-06-15 nuėjęs deklaruoti šį žemės sklypą į MMA sužinojo, kad jį 2015-06-09 jau deklaravo S. C.. Jam buvo paaiškinta, kad šis žemės sklypas buvo laikinai suteiktas naudojimui S. C.. Iš NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus gavo 2015-06-22 raštą, kuriame nurodyta savavališkai neužimti S. C. laikinai naudojimui suteiktos 1,06 ha žemės sklypo esančio Šilalės r. Lingiškės k. Todėl jis kreipėsi į S. C. siūlydamas, kad ji sumokėtų jam už sėklas ir trąšas. Tačiau ji kategoriškai atsisakė atlyginti ir liepė atsiimti savo javų sėklą ir lauko ir su ja daryti ką noriu. Todėl jam neliko kito pasirinkimo kaip likviduoti jo paties pasėtus javus. Todėl nupurškė juos su „Randapu“ ir sunaikino juos. Jis ieškovei jokios žalos nepadarė, nes pati liepė jam nuvalyti jo užsėtą lauką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad NŽT prie ŽŪM Šilalės skyrius jį būtų informavęs apie tai, kad ginčo žemės sklypas būtų buvęs laikinai išnuomotas ieškovei. 2014 m. rudenį matininkė I. Ž. jam jau buvo atmatavusi šį žemės sklypą, jis jau buvo suprojektuotas J. P.. Jis nėra skolingas S. C., nes sunaikino savo paties įsėtą sėklą. Jo kaltės dėl to, kad aparė žemę nėra, nes jam nebuvo pranešta apie tai, kad šis žemės sklypas yra išnuomotas S. C.. Pretenzijas jam ieškovė pareiškė tik po to kai sudygo javai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių, liudytojų J. C., A. G., B. Š. ir I. Ž. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2013-06-04 įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2)-1355 ieškovei buvo leista laikinai naudotis 1,06 ha žemės sklypu iki 2013-12-31 (b. l. 56-58). Šis sklypas NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2013-11-29 įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2)-2362 grąžinus J. P., jis buvo suteiktas jam kaip J. P. įpėdinio įgaliotam atstovui naudoti ir deklaruoti (b. l. 48-55). NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2014-02-20 įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2)-515, patvirtintas parengtas Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Traksėdžio seniūnijos Traksėdžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose fiziniams bei juridiniams asmenims suformuotų žemės, miško sklypų ženklinimo vietovėje 2014 metų I ir II ketvirčių sąrašas (b. l. 67-69). Šio sąrašo priede nurodyta, kad J. P. iki 2014-06-31 turi būti paženklinamas valstybės lėšomis žemės sklypas, esantis Šilalės r. Norvainių k. žemės reformos žemėtvarkos projekto plane žemės sklypo Nr. 1100-3, 1,06 ha dydžio. Iš NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus 2015-09-16 pateiktos informacijos matosi, kad žemėtvarkos projektų vykdymo darbai laikinai sustabdyti iki bus pasirašyta nauja darbų vykdymo sutartis su žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus vykdančia įmone (b. l. 46-47). Pagal 2014-04-10 S. C. prašymą NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2014-05-05 įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2)-1113, ieškovei išduotas leidimas laikinai iki 2014-12-31 naudotis valstybiniu 1,06 ha žemės sklypu, esančiu Šilalės r. Lingiškės kaime (b. l. 59-62). NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo 2015-04-10 įsakymu Nr. 33VĮ-614(14.33.2), ieškovei išduotas leidimas laikinai iki 2015-12-31 naudotis tuo pačiu 1,06 ha žemės sklypu (b. l. 82-84). 2015 m. pavasarį atsakovas J. G. įdirbo šį žemės sklypą ir balandžio mėnesio pabaigoje pasėjo 0,75 ha vasarinių kviečių ir 0,31 ha avižų. Ieškovė 2015-06-09 NMA deklaravo, kad ji ginčo žemės sklype - 1,06 ha, turi įsėjusi vasarinius miežius (b. l. 19-25). Šalių paaiškinimais, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM 2015-07-15 patikrinimo aktu (b. l. 12-18), Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-23 įsakymu Nr. DĮV- 1275, sudarytos komisijos aktu (b. l. 71-72) nustatyta, kad 1,06 ha žemės sklypas, kuriame buvo pasėti ir auginama 0,75 ha vasarinių kviečių ir 0,31 ha avižinių kultūrų, buvo nupurkštas herbicidais ir taip sunaikintas, o po to ir apartas.
Atsakovas paaiškino, kad jo kaltės dėl to, kad jis užsėjo vasarinius javus ginčo lauke nėra, nes jis nebuvo informuotas apie šio žemės sklypo suteikimą laikinam naudojimui S. C.. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų matosi, kad jis žinojo jog nors kadastriniai matavimai ir yra atlikti, tačiau NŽT prie ŽŪM Šilalės skyrius nėra priėmęs įsakymo dėl nuosavybės teisės atstatymo į šį žemės sklypą J. P.. Tai yra buvo informuotas apie tai, kad nuosavybės teisės į šią žemę atstatymas nėra baigtas, žemės savininko statusas nėra pasikeitęs, žinojo, kad prieš tai šį žemės sklypą naudojo S. C.. Todėl prieš įdirbdamas šį žemės sklypą privalėjo pasitikrinti NŽT prie ŽŪM Šilalės skyriuje dėl galimybės naudoti šį žemės sklypą. J. G. ginčo žemės sklypą įdirbo ir įsėjo vasarinius javus, neturėdamas teisės naudoti šį žemės sklypą. Įdirbdamas žemės sklypą atsakovas aparė S. C. naudotą pievą ir ją sunaikino, todėl atlikdamas neteisėtus veiksmus padarė žalą ieškovei.
Ieškovė prašo priteisti 200 € už dobilų sėklą, kurią ji įsėjo anksti pavasarį. Aplinkybę, kad 1,06 ha žemės sklype 2015 m. pavasarį buvo pasėti dobilai nurodo tik ieškovė ir liudytojas J. C., paaiškinęs, kad jis rankomis įsėjo dobilus į neįdirbtą pievą norėdamas pagerinti ją, nes ši buvo sena. Kitų įrodymų apie tai, kad į šią dirvą buvo įsėti dobilai ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie pirktų dobilų sėklų kainą. Liudytojas J. C. yra ieškovės sutuoktinis, suinteresuotas bylos baigtimi liudytojas, todėl remtis jo paaiškinimais, nesant kitų įrodymų apie tai, kad ieškovė įsėjo dobilus nepakanka. Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad ji į pievą įsėjo dobilus, kurių vertė 200 €, o atsakovas juos apardamas padarė jai žalą. Todėl ieškinys šioje dalyje nepagrįstas ir atmetamas.
Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas jai žalą padarė dėl žemės sėjimo ir akėjimo darbų, kurie jai kainavo 300 €. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matosi, kad pavasarį žemės sklypą įdirbo atsakovas. Ieškovė žemės sklypą aparė, įdirbo jį ir įsėjo į žemės sklypą žieminius kviečius rudenį. Dėl šių žemės darbų ciklo atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kita vertus kaip matosi iš atsakovo, liudytojų A. G. ir B. Š. paaiškinimų atsakovas prieš pasėdamas vasarinius pasėlius žemę patręšė mėšlu, įdirbo ją, todėl pagerino jos kokybę. Ieškovės įdirbis įsėjant kviečius įeina į darbų ciklą, iš kurio derlius ir su juo susijusios pajamos bus gautos 2016 metais nuimant derlių. Todėl reikalavimas dėl žemės darbų, dėl kurių derlių nuims pati ieškovė nepagrįstas, o ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Ieškovė prašo atlyginti išlaidas paraiškos paruošimui pateikti NMA, tai yra tam sumokėtus 100 € ir už negautas išmokas pagal pateiktą paraišką 100 €. Dublike nurodė, kad 100 € yra už negautą sumą pagal paruoštą paraišką NMA ir 100 € už negautas pajamas (išmokas) pagal paraišką. Teisme ieškovė paaiškino, kad 100 € yra išmoka kurią ji būtų gavusi už deklaruotus javus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jai išmoka gali būti ir išmokėta. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji turėjo negautų pajamų už pateiktą paraišką NMA. Ieškovė posėdžio metu negalėjo paaiškinti iš ko susidarė kita 100 € suma susijusi su paraiškos pateikimu, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl ieškinys dėl negautų pajamų susijusių su išmokomis iš NMA atmetamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti neturtinę žalą už patirtus dvasinius pergyvenimus dėl konfliktų su atsakovu, dėl sveikatos pablogėjimo. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų susijusių su sveikatos pablogėjimu, taip pat jokių įrodymų apie tai, kad galimi sveikatos negalavimai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Kadangi ir šis ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais yra atmetamas.
Ieškovė nurodo, kad dėl pievos sunaikinimo jai padaryta 1700 € žala. Pagal ieškovę tai yra vidutinė šieno, kurį ji būtų gavusi nušienavusi pievą vertė, įskaitant ir šieno nupjovimo, presavimo ir parvežimo darbus. Dublike ieškovė nurodė, kad vidutinis dobilų derlingumas, gaminant šienainį yra 13,68 t/ha. Tačiau nenustačius, kad ieškovė įsėjo dobilus, skaičiuoti žalą dėl šienainio iš dobilų pagaminimo nėra pagrindo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie šienainio vertę. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype buvo sena pieva, todėl vertintina kiek iš tokios pievos galima prišienauti šieno. Ieškovė paaiškino, kad iš šio 1,06 ha pievos galima prišienauti apie 90 rulonų šieno, kurio vieno rulono rinkos kaina 23 €. Liudytojas J. C. paaiškino, kad iš šios pievos galima prišienauti 70-80 rulonų su atolu. Atsakovas J. G. paaiškino, kad jis iš greta esančio jo paties naudojamo analogiško 1,06 ha žemės sklypo jis 2014 metais prišienavo 11 rulonų šieno. Pagal atsakovą maksimali šieno kaina yra 10 € už vieną ruloną. Iš liudytojo A. G. paaiškinimo matosi, kad ginčo pieva buvo sena, jo manymu iš šio sklypo priklausomai nuo derliaus galima prišienauti 4-5 rulonus šieno. Kiek jam žinoma už vieno rulono susukimą ūkininkai moka po maždaug 3 €. Iš B. Š. paaiškinimo matosi, kad iš vieno ha pievos galima prišienauti 5 rulonus šieno. Vieno rulono susukimo į plėvelę kaina buvo 40 litų (11,58 €), be plėvelės 15 litų (4,34 €). Teismo posėdžio metu atsakovas J. G. pateikė 2013 metais darytą ortofoto iš kurios matosi, kad ginčo žemės sklype yra keturi rulonai susukto šieno, o gretimame tokio paties dydžio sklype, kurį naudoja atsakovas J. G. yra 13 rulonų šieno (b. l. 120-124). Byloje nėra duomenų ar iš ginčo sklypo dalis šieno buvo išvežta, todėl laiko, kad greta esantys sklypai yra panašaus derlingumo. Šalys nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl šieno rinkos kainos. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, įvertinant tai, kad pieva gali būti pjaunama per sezoną du kartus, o atolo derlius paprastai būna mažesnis, teismas laiko, kad ieškovė negauta nauda iš sunaikintos pievos yra 25 rulonai šieno. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl šieno rinkos vertės, teismas atsižvelgdamas į atsakovo ir liudytojų paaiškinimus, remiasi atsakovo nurodyta šieno rulono verte, tai yra 10 € už vieną ruloną. Todėl laikytina, kad ieškovė dėl netekto šieno patyrė 250 eurų žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d., žalą padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Atsakovas J. G. neteisėtais veiksmais sunaikindamas ieškovės pievą padarė jai turtinę žalą, todėl privalo ją atlyginti.
Ieškovė turėjo 300 € teisinės pagalbos išlaidų už dubliko parengimą (b. l. 87-89) ir 81 € sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 30). Atsakovas turėjo 550 € teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 117-119). Teismas turėjo 16,25 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės reikalavimai patenkinti 9,26 %, atmesta 90,74 % reikalavimų, todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei tenka 272,22 € jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovo ieškovei priteistina 27,78 € ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų ir 7,5 € žyminio mokesčio. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus paskirstytinos sekančiai: atsakovui tenka 50,93 € jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovui priteistina 499,07 € atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymus iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 463,79 € (499,07 € - (27,78 € +7,5 €)). Atitinkamai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš ieškovės valstybei priteistina 14,75 € išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d.).
Atsakovui tenkanti išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 1,5 €. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Kadangi iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia 3.00 €, iš atsakovo, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. C. 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš atsakovo J. G., neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui J. G. 463,79 € (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 79 centus) iš ieškovės S. C. bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės S. C. valstybės naudai 14,75 € (keturiolika eurų 75 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.