Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Rūtai Purickaitei, Rūtai Petrauskienei, Gretai Kapačinskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str., 245 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-06-18 sprendimą privalo V. Š. naudai mokėti lėšas sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1/3 visų dydžių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui nuo 2001-06-06 iki sūnaus D. pilnametystės, ir dukros G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po to 1/4 visų dydžių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį iki G. pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 2009-02-01 iki 2009-04-24 nemokėjo lėšų sūnui D. Š. ir dukrai G. Š. išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, žinodamas, kad pagal 2009-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą privalo V. Š. naudai mokėti lėšas sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2009-04-24 iki vaikų pilnametystės, sumokant kasmėnesinę išmoką ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, nuo 2009-04-24 iki 2009-11-04 nemokėjo lėšų sūnui D. Š. ir dukrai G. Š. išlaikyti ir neteikė vaikams kitos būtinos materialinės paramos, nuo 2011-09-01 iki 2014-05-29 nemokėjo lėšų dukrai G. Š. išlaikyti ir neteikė jai kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2014-05-29 susidarė 10110,88 Lt įsiskolinimas.

Be to kaltinamasis G. Š. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme:

jis, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-16240-55/2010 privalo mokėti išlaikymą pilnamečiui sūnui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-07-01, kol D. Š. mokysis Vilniaus “(duomenys neskelbtini)” vidurinėje mokykloje, dieniniame skyriuje, bet ne vyresniam negu 24 metų, nuo 2010-07-01 iki 2011-07-01 nevykdė su bausme nesusijusio teismo sprendimo, dėl ko susidarė 4876 Lt įsiskolinimas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pinigų vaikams negalėjo mokėti dėl to, kad neturėjo lėšų, nes turi daug skolininkų, kurie jam yra negrąžinę skolų. Jam skolingi privatūs asmenys, todėl negavęs savo uždirbtų pinigų, negalėjo teikti materialinės paramos savo vaikams. Jis turi skolas įrodančius dokumentus, vekselius. Tie asmenys jam skolingi už jo pastatytą namą. 2008 m. statė namą ir dėl to buvo įsiskolinimas, bet pinigų dar šiek tiek turėjo ir juos mokėjo vaikams. Iš savo įmonės gaudavo lėšų iki 2009 m., o po to išleido tuos pinigus. Jam buvo skolingi I. L., V. F. ir V. F.. I. L. jam buvo skolinga už namo pastatymą. Ji yra jo sugyventinė ir anksčiau jie kartu gyveno jo pastatytame name, tačiau dabar jie kartu gyvena pas I. L.. Tą namą jis statė iš savo lėšų jos tetai, kuri ir buvo namo užsakovė. Kai jis neturėjo pinigų, nuo 2009 m. I. L. jį išlaikė (maitino, apmokėjo sąskaitas). Iki 2009 m. vasario mėn. jis vaikams pinigus mokėjo, bet pakankamai mažai, todėl nelaiko, jog prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Duodavo vaikams pinigų – 200 Lt, 100 Lt, kas du mėnesius, per šventes, būdavo, kad eidavo su vaikais papietauti ir tada duodavo pinigus. Jis pilnai darbingas, nors ir turi problemų su stuburu, dėl ko gali dirbti ne visus darbus. Į darbo biržą kreipėsi, tačiau ten jam pasakė, kad turint įmonę, ją reikia uždaryti ir tik tada kreiptis į biržą dėl darbo paieškos. Ieškojo darbo per skelbimus laikraščiuose. Nuo 2009-02-01 iki 2009-11-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėjo pajamų, bet matyt vieną dalį pinigų mokėjo tik mažesniam vaikui, o kitam pripažįsta, kad nemokėjo. Nuo 2011-09-01 iki 2014-05-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterė išskaitydavo kiek uždirbdavo, o „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokios veiklos. Jis uždirbdavo 800 Lt, bet negalėjo mokėti pinigų vaikams, nes turi dar vieną vaiką su sugyventine ir jį turi išlaikyti, jam 6 metai. Jam neužteko pinigų išlaikyti visus vaikus. Kai pablogėjo sveikata dėl stuburo, teko išeiti iš darbo, ir dabar nori atgauti lėšas iš skolininkų, iš sugyventinės. Teikia ieškinius dėl skolų, kad galėtų sumokėti V. Š.. Su sugyventine santykiai nekokie, I. L. pažadėjo jam, kad atiduos skolą, jei jis nepaduos jos į teismą, bet kai ji gavo detalų planą, kurį jis padarė, gavo pinigus, pasakė, kad ji neskolinga. Namą, kurį jis statė (duomenys neskelbtini), I. L. pardavė. Dabar jis negali dirbti dėl problemų su stuburu, nuosavybės jokios neturi. Jo įmonė registruota S. (duomenys neskelbtini), draugo patalpose. I. L. dirba pas jį įmonėje apskaitininke. Tačiau įmonė šiuo metu neveikia, nors bankroto dar nėra. Dabar, kada turi pinigų, tada matosi su vaikais, kada neturi, tada nesimato, nes kai susitinkia, turi vaikui kažką duoti. Su vaikais bendrauja, padėjo D., kai jam buvo depresija. D. baigė 12 klasių, po to jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, nes leido muziką. Nemano, kad vaiku rūpinasi tik mama. D. buvo vėl paguldytas į psichiatrijos ligoninę, jis klausė, kodėl taip nutiko, jam vaikas paaiškino, kad garsiai leido muziką ir jį vėl išvežė. Prašo teismo jį išteisinti, pripažįsta, kad nemokėjo pinigų vaikams, tačiau tai darė ne vengdamas juos išlaikyti, o tik todėl, kad neturėjo pinigų.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. Š. parodė, kad G. Š. bendravimo tvarkos su vaikais nėra nusistatę, bet vaikai patys paskambina tėčiui ir jie susitinka. Susitinka kartą į mėnesį, paskui gali susitikti po dviejų mėnesių, gal ir daugiau laiko praeina. Vaikai su tėvu matosi, bendravimas vyksta. Kai vaikai susitikdavo su tėvu, jis duodavo pinigų, nedideles sumas, būdavo ir 100 Lt, ir 50 Lt. Tą vaikai jai pasakydavo, tačiau tų pinigų ji nematydavo, nes tai buvo jų pinigai. G. Š. duodavo vaikams kišenpinigių. 2014 m. prieš rugsėjo 1 d., dukra paprašė pinigų, kad reikia 200 Lt kuprinei, ir tėvas davė dukrai tuos pinigus. Ji G. Š. kartais matydavo, matė, kad blogiau atrodė nei su ja gyvendamas, gal tai ir rodo, kad žmogus turi problemų, galbūt ir finansinių, psichologinių, nes savęs nebežiūri. Vaikai jai buvo sakę, kad tėtis nupirko sugyventinei mašiną, matydavo piniginėje daug pinigų. Negali pasakyti, kad jo finansinė padėtis buvo iki tokio lygio, kad jisai visai neturėjo pinigų. Byla prasidėjo todėl, kad nevykdė teismo sprendimo. Jisai matyt nesusitaikė su tuo, kad jam reikėjo jai mokėti pinigus, jis nesuvokė to, kad tie pinigai buvo skirti ne jai, o vaikams. Gal jis galvojo, kad „praslys“ nesumokėjęs. Gal ir sunki jo materialinė padėtis, bet ir jos sunki, jai daug padėjo giminės, pati skolinosi pinigų. 2013-10-31 kreipėsi į teisėsaugą dėl alimentų G. ir D. Skola atitinkamai išaugo, nors praeitą savaitę jis pervedė 174 eurus į jos sąskaitą, nenurodant mokėjimo paskirties, ar tai skolos padengimas, ar alimentai, bet tai visiškai nesvarbu. Byla kartu su ikiteisminiu tyrimu tęsiasi daugiau nei metus, į bylos nagrinėjimą neatvyksta tai kaltinamasis, tai jo liudininkė. Gal L. buvo gėda ateiti į teismo posėdį, todėl ji ir neatvykdavo. Tai yra susidariusi netinkama situacija, kaltinamasis akivaizdžiai nori išvengti atsakomybės. Visoje šioje situacijoje lieka nuskriausti tik vaikai. Sudarytos visos sąlygos piktybiškam nemokėjimui. 2009 m. mokėjimo naujo nebebuvo, tačiau G. padėtis buvo neprasta, pasisakė savo vaikams, kad sugyventinei nupirko automobilį. Nuo praeitų metų žadėjo po 100 000 litų kiekvienam vaikui, kai parduos sklypus, bet vaikams taip ir nebuvo duoti pinigai. Tai buvo labai įdomūs sklypai, neaišku, iš kur gauti. Tyrimo eigoje tikėjosi, kad kaltinamasis susimokės skolas. Padėtis liko tokia pati. Kaltinamąjį išlaiko sugyventinė. L. dirbo finansininke, nors jai priklausė sutvarkyti ir pervesti alimentus, tačiau ji piktybiškai to nedarydavo. Kaltinamojo bausme nebus sotūs vaikai. Ji prašo pagal galimybes nustatyti mokėjimo grafikus. Jai alimentų niekas nepriteisė išsimokėtinai arba savo noru. D. parašė raštelį, nes tėvas prašė. Kai vaikas buvo dvyliktokas, ji jį išlaikė, į jį investavo. Tie pinigai priklauso jai, kadangi jis buvo pilnametis, tai jis ir kreipėsi į teismą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. S. parodė, kad iki 2014 m. birželio mėnesio dirbo antstolės padėjėja, dabar nebedirba. Kuomet tikrindavo skolininko darbovietes ir jei nebūdavo atskaičiavimo, nepateikti duomenys, kiek skolininkas moka, jie nesiųsdavo užklausimų į darbovietę, nes nėra iš ko išskaičiuoti. Bendras principas – yra siunčiamas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, jei skolininkas dirba. Tvarkant vaikų išlaikymo bylas, tikrinama, ar skolininkas dirba, jei dirba, siunčiamas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į darbovietę, tikrinamas turtas. Nesvarbu, kiek skolingas, iš karto areštuojamas turtas. Užklausiami bankai, gaunami atsakymai, areštuojamos visos sąskaitos. Jei per tam tikrą laiką geranoriškai nėra atsiskaitoma ar mato piktybiškumą, kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo ir vengimo išlaikyti vaiką. Jei skolininkas pajamų negaudavo, nėra iš ko išskaičiuoti. Visada siunčiamas bet koks patvarkymas, dokumentas skolininkui. Pirmiausia siunčiamas dokumentas, kad jie priima vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkas informuojamas. Šiuo atveju, tikrai negali pasakyti, ar buvo siunčiamas dokumentas. Kai atėjo dirbti, šita byla jau buvo procese. Jei būtų išmokos, jos būtų išskaitomos. Jie siunčia užklausas. Tokia pačia tvarka, kaip ir iš darbo yra atskaitoma.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad G. Š. yra jai artimas žmogus. Jie nėra faktinėje santuokoje, partnerystės neįregistravę, tačiau turi bendrą vaiką ir gyvena kaip sugyventiniai. Vaikas – L. Š., visi kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja atsisako duoti parodymus, pasinaudodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 str. 2 d. numatyta teise.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių antstolės V. M. pateiktų duomenų, matyti, kad 2014-05-01 G. Š. įsiskolinimas pagal 2009-09-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą dėl prievolės mokėti išlaikymą savo vaikams – sūnui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2009-04-24 iki vaikų pilnametystės, sumokant kasmėnesinę išmoką ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, sudaro 10110,88 Lt, įsiskolinimas pagal 2010-11-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dėl prievolės mokėti išlaikymą D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2010-07-01 iki tol, kol šis mokysis vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje, bet ne vyresniam negu 24 metų, sudaro 4876 Lt ( b. l. 38-170, t. 1; b. l. 1-24, t.2).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma teikia pagrindo laikyti kaltinamojo G. Š. kaltę įrodytą dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą, o BK 245 straipsnyje – už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Byloje nustatyta, kad pareikštame kaltinime nurodytais laikotarpiais kaltinamasis G. Š. neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams D. Š. ir G. Š., ką pripažino ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. Š. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas (tiek numatytą BK 164 straipsnyje, tiek ir 245 straipsnyje), tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją, neneigdamas paties išlaikymo neteikimo fakto, pakeitė, nurodydamas, jog neturėjo objektyvių galimybių vykdyti teismo sprendimus ir teikti išlaikymą vaikams. Vienok, ši teisminio nagrinėjimo metu pareikšta kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai. Visų pirma, byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo laikyti, kad kaltinamasis, būdamas darbingas, negalėjo dirbti ar ieškotis darbo dėl sveikatos būklės. Todėl jokių svarbių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo teikti išlaikymo vaikams, byloje nenustatyta. Iš darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis išėjo savo noru. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo parodymai teisiamajame posėdyje yra prieštaringi, jis teigia vykdęs tam tikrą veiklą, statęs sugyventinei I. L. namą, tuo pačiu nurodydamas kad minėta sugyventinė išlaikė jį patį, nors bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. dirbo toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kaltinamasis G. Š.. Akcentuotina ir tai, kad pareikštame kaltinime G. Š. tiksliai įvardinti laikotarpiai, kuomet jam kyla baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus, tie laikotarpiai, kuomet jis iš tiesų neturėjo finansinių galimybių tai daryti, į pareikštą kaltinimą neįtraukti. Antra, kaltinamasis G. Š. taip pat žinojo apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje, tačiau jo nevykdė, išlaikymo jau pilnametystės sulaukusiam sūnui D. Š., kol jis mokysis Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje, dieniniame skyriuje, neteikė. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių tokį G. Š. neveikimą, šiuo atveju taip pat nenustatyta. Taigi, abiem atvejais G. Š. veikė tiesiogine tyčia. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 164 straipsnyje ir 245 straipsnyje, realioji sutaptis.

Kaltinamajam G. Š. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, yra trunkamojo pobūdžio, nusikalstamos veikos pabaiga – 2014 m. gegužės 29 d. BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, šios nusikalstamos veikos pabaigos laikas – 2011 m. liepos 1 d. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo yra treji metai, tačiau šiuo atveju šis terminas nėra suėjęs, kadangi BK 95 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kadangi BK 164 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas pagal BK 245 straipsnį kaltinamajam G. Š. skaičiuojamas nuo BK 164 straipsnyje numatytos veikos padarymo - 2014 m. gegužės 29 d. Tai reiškia, kad jam priimtinas apkaltinamasis nuosprendis už visas nusikalstamas veikas, dėl kurių pareikštas kaltinimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo atsakomybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas patenkinamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtinos santykinai negriežtos straipsnių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės. Kadangi kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.

G. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę G. Š. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo pateikimo laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.