Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Licei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. patikslintą ieškinį atsakovui D. N., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytmo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą kurioje nurodė, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko T. N., gim. (duomenys neskelbtini), interesams. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo LR CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi

teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi

teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria

dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė trukdytų vaikui bendrauti su tėvu, todėl neprieštarauja, kad nebūtų nustatyta detali bendravimo su vaiku tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi šalys negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, teismo posėdyje taikytis nesutiko. Atsakovas teigia, kad norėtų išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Pažymėtina ir tai, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjau daugiau kaip devyni mėnesiai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis dar papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

5. Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant konkrečių faktų ar aplinkybių. CK 3.63 straipsnis nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus tai teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

6. Ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę – N. Teismo posėdžio metu atsakovas su tuo sutiko. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė N., atsižvelgiant, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė (CK 3.69 straipsnis).

7. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo. Kaip minėta ieškovė ieškinyje prašė nepilnamečio vaiko T. N. gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir jo išlaikymui priteisti iš atsakovo 230,00 Eur kasmėnesines periodines išmokas. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais sutiko visiškai.

9. Teismas, spręsdamas ginčus dėl vaikų, visų pirma turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinti, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium” 34 punktas).

10. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, teismas mano, kad šalių nepilnamečio vaiko T. N. gyvenamąją vietą, tikslinga nustatyti su motina (ieškove). Toks sprendimas priimtinas remiantis tais motyvais, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina, be to, kaip minėta atsakovas jokio priešingo prašymo ar pageidavimo byloje nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat pateikė išvadą, jog šalių santuokos nutraukimo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

11. Kaip minėta šios sprendimo 8 punkte pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

12. Įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir prašė priteisti nepilnamečio T. N. išlaikymui priteisti 230,00 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdyje atsakovas su šiuo reikalavimu visiškai sutiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines byla dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo pažymėjo, kad aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius bei atsakovo paaiškinimus teismas mano, kad iš savo pajamų atsakovas galėtų teikti ieškovės nurodytą 230,00 Eur kasmėnesinio išlaikymo sumą. Byloje nėra duomenų, jog pastarasis turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti.

13. Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str. ). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirtina vaiko motina K. N..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

14. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

15. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

16. Ieškovė pateikė savo siūlomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką pagal kurią 1) atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku T. N., suderinęs laiką su motina K. N. arba su nepilnamečiu vaiku T. N.. 2) Visais atvejais, atsakovas privalo informuoti K. N. apie tikslią vaiko buvimo vietą ir 3) Atsakovas gali išsivežti nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų tik esant rašytiniam ieškovės K. N. sutikimui. ir prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu, jos pateiktomis sąlygomis.

17. Atsakovas kaip minėta priešieškinio nepateikė, tačiau pateikė prašymą (b.l. 139) nustatyti bendravimo tvarką su vaiku T. N. kas antrą sekmadienį nuo 12.30 val. iki 17.05 val.

18. Teismo posėdžių metu ieškovė pažymėjo, kad visiškai netrukdo atsakovui (tėvui) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, bėda tik ta, kad pats vaikas nenori bendrauti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovės siūlomas nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, byloje pateiktus duomenis, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarką, kuri daugiau atitiktų ir paties atsakovo interesus., t.y. nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku T. N., suderinęs laiką su motina K. N. arba su nepilnamečiu vaiku T. N.. 2) Visais atvejais, atsakovas privalo informuoti K. N. apie tikslią vaiko buvimo vietą ir 3) Atsakovas gali išsivežti nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų tik esant rašytiniam ieškovės K. N. sutikimui. (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl turto padalijimo

19. Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria susitarė, jog 296/541 dalys žemės sklypo ir pastatas – gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini) atitenka ieškovei K. N.. Santuokos metu taip pat įgijo transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė - 4000,00 Eur. Ieškovė teigė, kad ši transporto priemonė įsigyta už jos asmenines lėšas ir atsakovas prie jos įsigijimo neprisidėjo. Atsakovas neginčijo jog automobilis įgytas išimtinai ieškovės lėšomis ir todėl sutiko, jog santuokos metu ieškovės įgytas automobilis būtų priteistas ieškovei neišmokant jam kompensacijos (2022-12-30 d. teismo posėdis 13.20) ( CPK 187 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai transporto priemonė (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei be kompensacijos atsakovui.

20. Šalys nurodė, kad kito registruotino ir vertingo turto neturi.

21. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos metu įgijo įvairius buities daiktus dėl kurių ginčo nėra. Vienok prašė daiktus naudojamus nepilnamečio vaiko T. N. poreikiams tenkinti t.y. miegamojo lova, televizoriaus staliuką, elektroninį laikrodį, stacionarų kompiuterį palikti ieškovei K. N., o atsakovui priteisti LG televizorių, svetainės stalą; LG skalbyklę – džiovyklę.

22. CK 3.120 straipsnio 1 dalis nustato, jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui.

23. Įvertinus tai daiktai naudojami nepilnamečio vaiko T. N. poreikiams tenkinti t.y. miegamojo lova, televizoriaus staliukas, elektroninis laikrodis, stacionarus kompiuteris palikti ieškovei K. N..

24. Kiti daiktai: LG televizorius, svetainės stalas; LG skalbyklė – džiovyklė priteistini atsakovui D. N. (CK 3.118 straipsnis).

25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ( CPK 150 straipsnis).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 160 Eur. žyminio mokesčio (b.l. 36-37). Patenkinus ieškinį ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai. Taip pat nustatyta, kad ieškovė patyrė 581,00 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ieškovės ieškinį patenkintinus ieškovei iš atsakovo priteistina 581,00 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų atlyginimo. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 741,00 Eur (581,00 + 160,00 = 741,00 Eur).

18. Pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 str. 1 d., nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Šioje byloje priteistas 230,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas, todėl patenkintas reikalavimas yra 2760,00 Eur. (230 Lt x 12 mėn. = 2760,00 Eur.). Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą pritaikius 143,20 vartotojų kainų indeksą priteistina 62,00 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 42,00 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui D. N. palikti jo pavardę –N., o ieškovei K. N. palikti santuokinę pavardę –N.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. N..

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2022 m. birželio 6 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę K. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Nustatyti atsakovo D. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. N. tvarką pagal kurią: 1) atsakovas D. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku T. N., suderinęs laiką su motina K. N. arba su nepilnamečiu vaiku T. N.. 2) Visais atvejais, atsakovas D. N. privalo informuoti K. N. apie tikslią vaiko buvimo vietą ir 3) A. D. N. gali išsivežti nepilnametį vaiką T. N. už Lietuvos Respublikos ribų tik esant rašytiniam ieškovės K. N. sutikimui.

Santuokos metu įgytą turtą transporto priemonę H. T. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės K. N. asmeninėn nuosavybėn.

Vaiko poreikiams naudojamus daiktus: miegamojo lova, televizoriaus staliuką, elektroninį laikrodį, stacionarų kompiuterį palikti ieškovei K. N..

A. D. N. priteisti LG televizorių, svetainės stalą; LG skalbyklę – džiovyklę.

Priteisti iš atsakovo D. N. ieškovės K. N. naudai 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. N., 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo D. N. 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 0 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, AB „Swedbank“ Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), Gavėjo įmonės kodas: 188659752, įmokos kodas 5662, Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos Nr. e2-250-639/2023.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.