- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- e2-2019-981/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00512-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- R. F.
- Atsakovas
- R. F.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. F. įmonės „RR“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, ieškinį atsakovui R. F. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. F. įmonė „RR“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. F., kuriuo prašo ieškovo naudai priteisti: 6812,14 EUR dydžio žalos atlyginimą; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 16 d. iškėlė ieškovui bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė MB „Valdymo ekspertai“. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė ieškovo valdymo organams 15 (penkiolikos) dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus. Atsakovas R. F., buvęs ieškovo direktorius ir savininkas, įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų neįvykdė: įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Ieškovo vertinimu, teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma kartu su bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 6 812,14 EUR, laikytina bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba neatvyks į teismo posėdį.
Atsiliepimas
Atsakovui R. F. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2016-08-31 viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepareiškė. Ieškinyje prašoma priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; kt.).
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas imperatyviai nustato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir individualios įmonės vadovas, kuris vienasmeniškai veikia individualios įmonės vardu ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. vasario 21 d. išplėstinis išrašas patvirtina, kad R. F. įmonės “RR“ savininkas ir vadovas buvo atsakovas R. F. (CPK 179 straipsnio 3 dalis; 43-44 b.l.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi R. F. įmonei „RR“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta MB „Valdymo ekspertai“. Šioje nutartyje bankrutuojančios R. F. įmonės „RR“ valdymo organams nustatytas įpareigojimas per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui MB „Valdymo ekspertai“ įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 11-13 b.l. 1 t.).
Ieškovas R. F. įmonė „RR“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, kreipėsi į teismą dėl 6 812,14 EUR dydžio padarytos žalos priteisimo iš įmonės savininko R. F., kurią sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios R. F. įmonės „RR“ kreditorių reikalavimai – 3 653,66 EUR sumai (7 b.l.), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinta laikinoji (iki pirmojo kreditorių susirinkimo) R. F. įmonės „RR“ administravimo išlaidų sąmata 1 158,48 EUR sumai (14-15 b.l.) ir pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2015 m. kovo 13 d., patvirtinta 2 000 EUR administravimo išlaidų sąmata nuo pirmojo susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (8-10 b.l).
Tuo atveju, kai įmonės vadovas nevykdo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Atsakovui R. F. neįvykdžius savo kaip įmonės savininko ir vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui (neteisėtas neveikimas), jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją nagrinėjamu atveju pareiga tenka bankrutuojančios įmonės savininkui (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi įrodymų, kad R. F. įmonė „RR“ turtas ir dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).
Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-360-701/2016).
Nagrinėjamoje byloje R. F. įmonė „RR“ savininkui R. F. neįvykdžius įstatymu ir nutartimi nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, dokumentus, bankroto bylos iškėlimo dienai nesudaręs įmonės balanso, todėl remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta teismo teisė nustatyti žalos dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti ir dėl atsakovo R. F. neteisėtų veiksmų ieškovas objektyviai negali pateikti daugiau įrodymų dėl žalos dydžio, teismas pripažįsta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios R. F. įmonės „RR“ kreditorių reikalavimai – 3 653,66 EUR sumai yra atsakovo R. F. neteisėtais veiksmais R. F. įmonei „RR“ padaryta žala, kuri ieškovo naudai priteistina iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kad iš bendrovės pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir apmokamos administravimo išlaidos, žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-689-241/2015; 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-481-241/2016). Įmonės vadovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, administravimo išlaidų apmokėjimas iš įmonės turto tampa neįmanomas, kas patvirtina žalos įmonei padarymo faktą, o patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – jos dydį. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinta laikinoji (iki pirmojo kreditorių susirinkimo) R. F. įmonės „RR“ administravimo išlaidų sąmata – 1 158,48 EUR sumai (14-15 b.l.) ir 2015 m. kovo 13 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinta 2 000 EUR administravimo išlaidų sąmata nuo pirmojo susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, kurios taip pat pripažįstamos R. F. neteisėtais veiksmais R. F. įmonei „RR“ padaryta žala ir ieškovo naudai priteistina iš atsakovo.
Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės atlyginti žalą nevykdė geruoju ir dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis dėl žalos atlyginimo, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė atlyginti žalą pagal priteistą sumą atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 812,14 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovu priteistinas 153 EUR dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012), ir 2,90 EUR pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 812,14 EUR (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų 14 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-24) iki sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios R. F. įmonei „RR“, j. a. k. 182816264, naudai.
Priteisti iš atsakovo R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 159,90 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 90 ct ) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Informuoti atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Ukmergės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.