- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-80-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34738-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Ūrus“, Ko
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.5Kiti civilinės atsakomybės draudimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo BUAB „Ūrus“ ir Ko.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, prašydamas pripažinti draudiminiu įvykiu tai, kad dėl apdraustojo – UAB „Ūrus“ ir Ko, neveikimo nuo 2016 m. sausio 1 d. atliekos yra laikomos neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje, dėl ko kyla žala gamtai, taip pat įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovui bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polise numatytą 20 000 Eur draudimo išmoką.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo apdraudęs UAB „Ūrus“ ir Ko civilinę atsakomybę dėl padarytos žalos gamtai. Nuo 2016 m. sausio 1 d. UAB „Ūrus“ ir Ko turėtas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – taip pat ir TIPK) leidimas nebegalioja, todėl atliekos yra laikomos neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje, dėl ko kyla žala gamtai. Gamtai padaryta žala yra 7 444 164 Eur, ši žala apskaičiuota pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 vasario 12 d. patikrinimo aktu buvo nustatyti pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekiai, laikomi UAB „Ūrus“ ir Ko eksploatuojamoje atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Dičiūnu k., Utenos raj. 2015 m. spalio 7 d. UAB „Ūrus“ ir Ko ir atsakovas sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. 2016 m. sausio 21 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl draudimo išmokos sumokėjimo pagal šią draudimo sutartį. 2016 m. liepos 28 d. raštu atsakovas atsisakė sumokėti draudimo išmoką.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-1947-520/2016, matyti, jog UAB „Ūrus“ ir Ko buvo išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-65, kurio 26 p. nustatyta, kad visas pavojingas atliekas privalu laikyti uždarose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad UAB „Ūrus“ ir Ko 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (15.11)-A4-1014 teisėtai ir pagrįstai buvo panaikinta pavojingų atliekų tvarkymo licencija. Ieškovas, apskaičiuodamas gamtai padarytą žalą, vadovavosi 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akto duomenimis. Ieškovas žalą skaičiavo tik už pavojingas atliekas. Iš nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Ūrus“ ir Ko, laikydamas pavojingas atliekas, neteisėtai veikė ir padarė gamtai žalą nuo 2015 m. vasario 3 d., t. y. žala gamtai dėl neteisėtų UAB „Ūrus“ ir ko veiksmų atsirado dar iki draudimo sutarties sudarymo, o atsakovo ir UAB „Ūrus“ ir Ko sudarytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 4.1.1. p. nustatyta, kad neatlyginama žala, kuri atsirado dėl įvykio, įvykusio iki draudimo sutarties įsigaliojimo dienos.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (suvestinė įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 96 str. draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką kyla tik esant draudiminiam įvykiui. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 specialiosios dalies 4.1.3. p. įtvirtinta, kad nedraudiminiais įvykiais yra draudėjo ar jo atstovų veiklos, kurioms nebuvo gautas reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Ūrus“ ir Ko pavojingas atliekas aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos raj., neteisėtai eksploatavo neturėdamas licencijos nuo 2015 m. vasario 3 d., o kitas atliekas – neturėdamas TIPK leidimo nuo 2016 m. sausio 1 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žala gamtai dėl atliekų eksploatavimo atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos raj., yra nedraudiminis įvykis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ panaikinus UAB „Ūrus“ ir Ko išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, UAB „Ūrus“ ir Ko šį sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 galiojimą. Taigi, UAB „Ūrus“ ir Ko iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1947-520/2016 priėmimo, kuria buvo galutinai atmestas UAB „Ūrus“ ir Ko skundas dėl 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014, turėjo galiojančią pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neteisėtai veikė nuo 2015 m. vasario 3 d.
9. 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Ūrus“ ir Ko išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-65 pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai Dičiūnų k., Utenos raj., nebegalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. Todėl UAB „Ūrus“ ir Ko veika, laikant pavojingas atliekas ant žemės paviršiaus neturint leidimo, traktuotina kaip neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje vykdoma veikla, dėl ko kyla neigiami padariniai (žala) gamtai. Atsakovo ir UAB „Ūdrus“ ir Ko bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 7 d. Todėl laikytina, kad žala gamtai buvo padaryta galiojant draudimo sutarčiai ir atsakovui kyla pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
Atsiliepimas
10. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
11. Atsakovo ir UAB „Ūrus“ ir Ko sudarytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 4.1.1. p. yra nustatyta, kad neatlyginama žala, kuri atsirado dėl ivykio, ivykusio iki draudimo sutarties isigaliojimo dienos. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 specialiosios dalies 4.1.3. p. taip pat yra itvirtinta, kad nedraudiminiais ivykiais yra draudėjo ar jo atstovų veiklos, kurioms nebuvo gautas reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas. Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad UAB „Ūrus“ ir Ko pavojingas atliekas aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos raj., neteisėtai eksploatavo neturėdama licencijos nuo 2015 m. vasario 3 d., o kitas atliekas – neturėdama TIPK leidimo nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, įvykis pagrįstai buvo pripažintas nedraudiminiu, ir atsakovui nekyla pareiga mokėti ieškovui draudimo išmoką.
12. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko licencijai buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki tol, kol 2016 m. birželio 2 d. buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. eA-1947-520/2016, nesudaro pagrindo teigti, jog atliekos buvo laikomos tinkamai. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties matyti, kad UAB „Ūrus“ ir Ko buvo išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-65, kurio 26 p. nustatyta, jog visas pavojingas atliekas privalu laikyti uždarose patalpose, o ieškinys pareikštas dėl žalos, kuri buvo padaryta atliekas laikant atviroje patalpoje. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad UAB „Ūrus“ ir Ko 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (15.11)-A4-1014 teisėtai ir pagristai buvo panaikinta pavojingu atlieku tvarkymo licencija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Ūrus“ ir Ko 2008 m. birželio 13 d. buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000392. 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Ūrus“ ir Ko buvo išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-65 pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai Dičiūnų k., Utenos raj. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ panaikino UAB „Ūrus“ ir Ko išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. UAB „Ūrus“ ir Ko šį sprendimą apskundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 galiojimą. UAB „Ūrus“ ir Ko skundas dėl 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 panaikinimo buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1947-520/2016 atmetė UAB „Ūrus“ ir Ko skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. negalioja ir UAB „Ūrus“ ir Ko išduotas TIPK leidimas.
16. 2015 m. vasario 12 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra atliko patikrinimą UAB „Ūrus“ ir Ko eksploatuojamoje nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos raj. Patikrinimo metu, be kitų aplinkybių, buvo nustatyta, kad tentiniame sandėlyje ant grunto plastikiniuose maišuose laikomos apie 185 t galimai pavojingų atliekų (užterštos taros), taip pat nustatyta, kad netoli tentinio sandėlio laikomos apie 529 t medinių pabėgių.
17. 2015 m. spalio 6 d. atsakovas ir UAB „Ūrus“ ir Ko sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – taip pat ir draudimo sutartis), kuria atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 5 d. apdraudė UAB „Ūras“ ir Ko civilinę atsakomybę tretiesiems asmenims, susijusią su teikiamomis paslaugomis ir atliekamais darbais, tame tarpe 20 000 Eur suma apdraudė UAB „Ūras“ ir Ko civilinę atsakomybę dėl žalos gamtinei aplinkai.
18. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arbe trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutarties 1 priede išvardinti nedraudiminiai įvykiai. Pagal šio priedo 4.1.1. p. neatlyginama žala, kuri atsisaro dėl įvykio, įvykusio iki draudimo sutarties įsigaliojimo dienos. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 specialiosios dalies 4.1.3. p. nustatyta, kad nedraudiminiais įvykiais yra draudėjo ar jo atstovų veiklos, kurioms nebuvo gautas reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas.
18. Kaip matyti iš ieškinyje pateikto žalos skaičiavimo, UAB „Ūrus“ ir Ko padaryta 7 444 164 Eur žala gamtai ieškovas laiko gamtos komponentų teršimą atliekomis, neleistinomis sąlygomis (ne ant kietos dangos) laikant 185 t užterštos taros ir 529 t medinių pabėgių. Šis pažeidimas buvo nustatytas 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo metu, t. y. dar prieš draudimo sutarties sudarymą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad faktinė padėtis UAB „Ūrus“ ir Ko eksploatuojamoje nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje Dičiūnų k., Utenos raj., po 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo nekito. Žalos, padarytos gamtos komponentams, teršiant atliekomis, dydį ieškovas apskaičiavo pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.471 (toliau – taip pat ir Metodika), 31 p. Kaip matyti iš pateikto skaičiavimo ir Metodikos 31 p. nuostatų, žala apskaičiuota 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo metu nustatytų neleistinomis sąlygomis laikomų pavojingų atliekų kiekį (185 t užterštos taros ir 529 t medinių pabėgių) dauginant iš Metodikoje nurodyto pavojingų atliekų tarifo (10 426 Eur), žalos dydis tiesiogiai nepriklauso nuo laiko tarpo, per kurį atliekos buvo laikomos neleistinomis sąlygomis. Todėl yra pagrindas spręsti, kad žala buvo padaryta iki draudimo sutarties sudarymo dienos, kas pagal draudimo sutarties 1 priedo 4.1.1. p. yra nedraudiminis įvykis.
19. Ta aplinkybė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko išduotas TIPK leidimas atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai Dičiūnų k., Utenos raj., nuo 2016 m. sausio 1 d. nebegaliojo, savaime nereiškia, kad tuo buvo padaryta žala gamtai. Byloje nėra duomenų, kad ieškinyje nurodytą žalą gamtai UAB „Ūrus“ ir Ko padarė tik po 2016 m. sausio 1 d.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.