Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-713-380-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
1A-713-380-2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00840-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė
Nuteistasis
M. V.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-713-380/2013Teisėja V. Balčiūnienė Proceso Nr. 1-30-1-00840-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.10.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam M. V., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 m.; pagal BK 187 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per 6 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 12 mėn. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį bei sugadino svetimą turtą, o būtent: 2011 m. gruodžio 3 d., 3.00 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, prie (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į V. D. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, kur atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės, rankomis nulauždamas automobilio užvedimo spynelės apdailą, sugadindamas automobilio užvedimo spynelę su vairo užrakto mechanizmu, nutraukdamas kontaktinės grupės užvedimo spynelės laidus, juos sujungdinęs, užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu M. V. pagrobė V. D. priklausantį 1000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sugadino 540 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irina Valadkienė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, panaikinti BK 75 str. taikymą, kuriuo laisvės atėmimo bausmė M. V. atidėta trejiems metams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjo 3 m. BK 75 str. 1 d. nustato, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. V. nusikalstamas veikas padarė ir už jas nuteistas jau būdamas recidyvistu, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas realia 1 m. 1 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme. Iki 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio priėmimo M. V. ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai neįvertino M. V. asmenybės. Akivaizdu, jog M. V. nusikalstamų veikų darymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistasis pats aktyviai ieško galimybių nusikalsti ir nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Teismas, taikydamas recidyvistui BK 75 str., savo sprendimo nemotyvavo. M. V. prisipažinimas, žalos atlyginimas bei nukentėjusiojo požiūris į kaltinamąjį negali būti pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą neišnykusį teistumą turinčiam asmeniui.

Prokurorė prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu prokurorė nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti M. V. BK 75 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, tarp jų ir už BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 str. įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo BK 178 str., 187 str. atitinkamų dalių sankcijų vidurkio.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. M. V. pagrobė automobilį ir sugadino svetimą turtą, taip padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, įvertino kaltininko asmenybę, anksčiau teistas keturis kartus, dėl padarytos veikos prisipažino ir gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (dėl padarytos veikos prisipažino ir gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą), ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė M. V. laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 178 str. 2 d. (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), BK 187 str. 1 d. (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.

Apeliantas iš esmės sutinka su M. V. paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu, tačiau apelianto manymu, M. V. atidėjus bausmės vykdymą, nepavyks pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, nes jis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje M. V. paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, kuri yra tinkamai individualizuota. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino. Teigia, kad automobilį pagrobė norėdamas pasivažinėti. Važiavo link (duomenys neskelbtini), nes konkretaus tikslo kažkur nuvažiuoti neturėjo. Pasivažinėjęs, automobilį būtų kur nors palikęs (2 t., b. l. 7-8). M. V. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir nesunkų nusikaltimą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pažymėtina, kad pagrobtas automobilis buvo 1990 m. pagaminimo, apsauginė signalizacija neįrengta, įvertintas 1000 Lt, buvo pagrobtas nepanaudojant jokių įrankių ar tam pritaikytų priemonių. Nukentėjusysis 2013 m. sausio 15 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1090 Lt padarytos turtinės žalos. Nukentėjusysis V. D. 2013 m. sausio 21 d. parodė, kad M. V. visiškai atlygino jam padarytą turtinę 1090 Lt žalą, todėl neturi pretenzijų M. V. dėl turtinės žalos atlyginimo. Visa tai rodo aktyvią nuteistojo atgailą. Vertinant nuteistojo asmenybę įvertinamas jo elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos. M. V. buvo teistas keturis kartus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-05 nuosprendžiu buvo teistas už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą, laisvės atėmimu 1 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo laikotarpiu M. V. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Po to M. V. du kartus buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, bet 2010-11-25 paskirtą bausmę atliko. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-06 baudžiamuoju įsakymu M. V. nuteistas už 2011-07-15 padarytą viešosios tvarkos pažeidimą 1300 Lt bauda, kurią sumokėjo. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. nuteistas už 2011-12-03 padarytą vagystę, tai yra šio nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 3 kartus, kaip ir nusikaltimo už kurį jam skirta bauda, padarymo metu. Kadangi šios nusikalstamos veikos galėjo būti tiriamos ir nagrinėjamos vienoje byloje, todėl ir bausmės neturėtų tiek skirtis, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokurorė. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kodėl negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas M. V., yra jo ankstesni teistumai. Tačiau jis visas jam skirtas bausmes nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs. Nėra jokių duomenų apie M. V. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. M. V. savo kaltę pripažino, atlygino padarytą turtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus M. V. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinus nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinus kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, akivaizdu, kad yra pagrindas manyti, jog M. V. paskirtos bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėdamas M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui, tinkamai taikė BK 75 str. nuostatas ir keisti nuosprendį, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokurorė, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Regina BertašienėDalia Kursevičienė