- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-14-159/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00421-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos, D. M., A. M., J. N. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. J., G. A., A. A., I. N., V. Š.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Snieguolė Šermukšnė
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-14-159/2013
2013 m. vasario 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei ir E. L., dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus atstovei Virginijai Vermontaitei, atsakovams D. M. ir A. M., jų atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-890/2012 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams J. N. V., D. M., A. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims G. J., G. A., A. A., I. N., V. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti 4 790 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB „Gelmora“ 2010-08-26 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo jis, ieškovas, naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“ (431 kv. m), D. M. ir A. M. naudosis žemės sklypo plano dalimi, pažymėta „F1“ (85 kv. m), J. N. V. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta „F“ (231 kv. m). Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta „M“ (53 kv. m), jis, ieškovas, taip pat J. N. V., D. M., A. M. ir Lietuvos Respublikos valstybė naudosis bendrai. Nurodė, kad tam, jog galėtų iki galo naudotis savo turtu, būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pateikta naudojimosi tvarka suteiktų galimybę patekti – įeiti ar privažiuoti į jo sklypo dalį. Greta esančiame sklype, kur buvo naudojamas kelias, kuriuo galėjo privažiuoti prie savo sklypo iš Vilties tako, pradėti darbai. Kelias iki šios dienos nėra užtvertas. Pagal detalųjį planą prie jo sklypo numatytas statinys, o aplink aptverta tvoromis, kelio servituto į jo sklypo dalį nėra. Nepažeisdamas kitų kaimynų interesų negali prieiti ar privažiuoti prie savo teritorijos, nes nėra priėjimo prie jo sklypo. Visi žemės sklypo bendraturčiai su teismui pateiktu UAB „Gelmora“ parengtu žemės sklypo planu sutiko, išskyrus atsakovus, jie savo atsisakymo pasirašyti žemės sklypo su nustatyta naudojimosi tvarka planą nemotyvavo. Kad pasiektų žemės sklypo dalį „B“, jis, ieškovas, naudojasi gretimo sklypo savininkui priklausančiu įvažiavimu iš Vilties tako, tačiau jis nėra tikras, jog galės įvažiuoti į savo žemės sklypo dalį ateityje. Siūlomas sklypo naudojimosi tvarkos planas nepažeidžia jokių atsakovų teisių, atsakovams tenkanti neužstatyto sklypo dalis savo dydžiu atitinka jų nuosavybės teise valdomą idealiąją žemės sklypo dalį, atsakovų statiniai lieka jų asmeniniam naudojimuisi paskirtose žemės sklypo dalyse, statinių aptarnavimo ir privažiavimo prie jų sąlygos nepablogėja, planas atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką. Atsakovų atsisakymas sutarti dėl sklypo naudojimosi tvarkos pažeidžia jo, ieškovo, interesus, nes neleidžia tinkamai tvarkyti ir iki galo naudotis jam priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Vienintelis būdas patekti į sklypo dalį, kurioje yra jam priklausantys statiniai, yra per bendro naudojimo sklypo dalį vakarinėje sklypo dalyje. Įvažiavimas iš Vilties tako negali būti naudojamas, nes tai gretimų sklypų savininkų žemė, kuria jie leisti naudotis neketina. Atsakovai yra apsitvėrę bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „M“, kuri turi tarnauti kaip įvažiavimas į jo, ieškovo, sklypą (t. 1, b. l. 2–4, 18–19, 89–92).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-04-19 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno bendraturčio iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų. Teismų praktikoje pažymėta, jog bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno bendraturčio iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismas pažymėjo, kad iš žemės sklypo planų, rengtų UAB „Gelmora“, matyti, jog tarp poilsio namelių yra medžiais apaugęs takas, pažymėtas punktyrine linija, kuris eina per sklypo bendraturčių bendrai naudojamą žemę ir šiuo taku galima patekti prie sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“, kurioje stovi ieškovo poilsio namelis, taip pat ir prie centrinės sklypo dalies, kurioje yra dauguma poilsio namelių. Ieškovo minimas pėsčiųjų takas, einantis virš sklypo iš Jūros g., nėra priskiriamas keliams pagal Kelių įstatymo nuostatas, be to, pėsčiųjų takas nėra skirtas važiuoti automobiliais. Vienintelis kelias, kuriuo automobiliu bendraturčiai turi galimybę patekti prie bendro sklypo, yra Jūros g., šis kelias suformuotas ir įregistruotas, jam suteiktas kelio statusas. Atsakovai pateikė duomenis, jog ieškovas į savo faktiškai naudojamą sklypo dalį gali patekti iš Vilties tako einančiu keliuku, šiuo keliuku ir patys patenka į savo naudojamas sklypo dalis, tačiau ieškovas pateikė įrodymų, jog UAB „Šventosios guboja“ kelią planuoja užtverti, kadangi jis patenka į šiai įmonei išnuomotą žemės sklypą. Įvertinęs ieškovo teiginius, jog įvažiavimas iš Vilties tako bus užtvertas, o kito privažiavimo, išskyrus pėsčiųjų taką, nėra, iš ieškovo siūlomo naudojimosi tvarkos projekto teismas nustatė, kad visiems bendraturčiams, išskyrus atsakovę N. J. V., yra numatytas patekimas iš jiems priskirtų sklypo dalių į pėsčiųjų taką ar Jūros g., tačiau šiai atsakovei suteikta galimybė patekti tik per atsakovams M. priklausančią sklypo dalį „F1“, kuriai nustatyta ir iki šiol galioja naudojimosi minėta sklypo dalimi tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovo siūlomas tvirtinti projektas yra netikslus ir ydingas, nes nesutampa siūlomame projekte nurodytos sklypo dalys priskirtinos bendram ir atskiram bendraturčių naudojimui su tomis, kurias ieškovas nurodo savo ieškinio reikalavime, pavyzdžiui, sklypo dalis, pažymėta indeksu „M“, ieškovo siūlomame žemės sklypo plano projekte yra pažymėta ne, kaip jis nurodo ieškinyje, bendram atsakovų naudojimui, bet Lietuvos Respublikai naudotis atskirai, be to, nesutampa UAB „Gelmora“ 2009-11-05 rengto, KAVA patvirtinto plano sklypo dalių, priskirtų kitiems bendraturčiams, ribos – siūlomoje tvarkoje indeksu „K1“ jau žymima bendrai atsakovių N. J. V. ir D. M. naudojama sklypo dalis, nors faktiškai šia sklypo dalimi, kurioje yra poilsio namelis, naudojasi viena atsakovė D. M.. Teismas pažymėjo, kad bendram naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantas pažeidžia atsakovų ir kitų sklypo bendraturčių interesus, yra ydingas ir užtikrina tik paties ieškovo poreikių tenkinimą, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pagal UAB „Gelmora“ parengtą 2010-08-26 sklypo planą tvirtinimas neatitiktų nuosavybės teisių įgyvendinimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (t. 2, b. l. 9–15).
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. 2012-05-24 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog privačios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovai J. N. V., A. M. ir D. M. įgijo žemės sklypo dalis, galima laikyti kartu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimis. CK 4.81 str. nustato, kad nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nustatoma bendraturčių tarpusavio sutarimu. Vien ta aplinkybė, kad žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, t. y. sudaryta tik tarp esamo žemės sklypo dalies bendraturčio ir būsimo žemės sklypo dalies bendraturčio, nedalyvaujant kitiems žemės sklypo savininkams, patvirtina, jog tokiomis sutartimis žemės sklypo naudojimosi tvarka apskritai negalėjo būti nustatoma. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovai žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo teisę naudotis būtent „K2“, „F1“ ir „F“ dalimis, remiasi 2009-11-05 UAB „Gelmora“ parengtu žemės sklypo planu. Šiame plane nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. Š., jo, E. B., A. A., I. N. parašų. 2009-11-05 UAB „Gelmora“ parengtas žemės sklypo planas iš viso negalėjo būti privačios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 2-3951, Nr. 3949, Nr. 2-4085, Nr. 2-3945 priedu, nes laikotarpiu nuo 2009-09-23 iki 2009-10-05, kada šios sutartys buvo sudarytos, toks žemės sklypo planas nebuvo UAB „Gelmora“ visiškai parengtas. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog iš ieškovo siūlomo 2010-08-26 UAB „Gelmora“ parengto naudojimosi tvarkos projekto matyti, kad didžioji atsakovams D. M. ir A. M. priklausančio sklypo dalis, 2009-11-05 parengtame UAB „Gelmora“ plane pažymėta indeksu „F1“, kuriai nustatyta naudojimosi tvarka, tampa bendrai naudojama sklypo dalimi „M“ ir „F1“ sklypo dalis deformuojama, o atsakovams D. M. ir A. M. jau priskirta sklypo dalis patenka ant kopagūbrio. Jo, ieškovo, pateiktu žemės sklypo planu jokios atsakovų nuosavybės ar naudojimosi teisės nėra pažeidžiamos. Atvirkščiai, kol nėra nustatytų bendraturčių realių žemės sklypo dalių, atsakovai pažeidžia jo, ieškovo, teises ir teisėtus interesus. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, jog atsakovai D. M. ir A. M. pažeidžia jo nuosavybės teises savavališkai apsitverdami ir pasisavindami bendro naudojimo teritoriją, tokiu būdu atimdami iš ieškovo galimybę naudotis minėta sklypo dalimi turint tikslą susisiekti su aplinkiniais keliais. Atsakovai nepripažįsta jokių kompromiso galimybių, todėl yra būtina nustatyti šio žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas, atsisakydamas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo, ieškovo, pateiktą 2010-08-26 UAB „Gelmora“ žemės sklypo planą, palieka bendraturčius be jokios aiškios ir nustatytos tvarkos, atsakovams A. M. ir D. M. sudarydamas galimybę ir toliau pažeidinėti jo, ieškovo, ir kitų bendraturčių teises, savavališkai sau priskiriant visų bendraturčių bendrai naudojamą teritoriją. Tokiu būdu ir toliau yra pažeidžiamas CK 4.75 str. Ieškovo pateiktas 2010-08-26 UAB „Gelmora“ parengtas žemės sklypo planas užtikrina jo priėjimą prie jam priklausančio statinio buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti bei susisiekimą su viešaisiais keliais (t. 2, b. l. 19–30).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. N. V., D. M., A. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas leido ieškovui keletą kartų tikslinti ieškinį, įtraukti į bylą atsakove Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliacinio skundo motyvai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis jie 2009 m. nusipirko atskiras šio sklypo dalis, negali būti laikomos tuo pačiu ir sklypo naudojimosi nustatymo sutartimis, vertintini kritiškai. Ieškovas neginčijo šių sutarčių ar atskirų jų sąlygų. Teismas teisingai nurodė, kad namelių paskirtis yra ne gyvenamoji, bet poilsio. Daugiausia mediniai nedideli nameliai yra vasaros tipo, jais savininkai naudojasi vasaros metu. Apeliantas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kad į kiekvieną sklypo dalį privalo būti įvažiavimas. Teismas pagrįstai nurodė, kad tarp poilsio namelių yra pėsčiųjų takas, kuris eina per sklypo bendraturčių naudojamą žemę, ir šiuo taku galima patekti ir prie ieškovo namelio. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis negali patekti į savo namelį. Ieškovas siūlė nustatyti bendro naudojimo sklypo dalį, pažymėtą indeksu „M“, kurio didžioji dalis patenka į jų, atsakovų, naudojamą sklypo dalį, 2009 m. plane pažymėtą indeksu „F1“. Tokiu būdu ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos planas akivaizdžiai pažeidžia jų, atsakovų, teises bei teisėtus interesus. Neprieštarauja, kad teismas bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 35–37).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą ginčo žemės sklype atsakovams J. N. V., D. M., A. M., tretiesiems asmenims G. J. ir G. A. priklausančioms ginčo žemės sklypo dalims yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kuri įregistruota viešajame registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. yra imperatyvi nuostata, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 39–42).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantas pažeidžia atsakovų ir kitų sklypo bendraturčių interesus, yra ydingas ir užtikrina tik paties ieškovo poreikių tenkinimą, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pagal UAB „Gelmora“ parengtą 2010-08-26 sklypo planą tvirtinimas neatitiktų nuosavybės teisių įgyvendinimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Būtent pats apeliantas klaidingai interpretuoja bylos aplinkybes, daro subjektyvias, bylos medžiagai prieštaraujančias ir realios situacijos neatitinkančias išvadas.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui E. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis bei minėtame sklype esantis pastatas – poilsio namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso likusios šio sklypo dalys: atsakovei D. M. priklauso 121/4790 šio sklypo dalis, šiai atsakovei bendrai su atsakovu A. M. priklauso dar 120/4790 šio sklypo dalių, atsakovei J. N. V. priklauso 246/4790 sklypo dalys, tretiesiems asmenims G. A. priklauso 256/4790 sklypo dalys, G. J. priklauso 421/4790 sklypo dalis, I. N. priklauso 291/4790 sklypo dalis, V. Š. priklauso 316/4790 sklypo dalių, A. A. priklauso 235/4790 sklypo dalys, o likusios 2353/4790 šio sklypo dalys priklauso Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 71–75). 2009-11-29 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius suderino 2009-11-05 UAB „Gelmora“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį R. A. ir V. A. priskirta šio sklypo dalis, pažymėta indeksu „F“ (231/4790), D. M. ir A. M. priskirtos sklypo dalys, pažymėtos indeksais „F1“ (85/4790), „K2“ (35/4790), D. M. priskirta dar ir sklypo dalis, pažymėta indeksu „K1“ (136/4790), G. A. priskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „I“ (256/4790), o G. J. priskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „J“ (421/4790) (t. 1, b. l. 32). Iš kadastrinių matavimų byloje esančio 2010-08-26 UAB „Gelmora“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (ieškovo siūlomo naudojimosi žemės sklypu varianto) matyti, kad sklypo dalis, pažymėta indeksu „M“ (53/4790), priskirta Lietuvos Respublikai, o atsakovams D. M. ir A. M. priskirtos sklypo dalys, pažymėtos indeksais „F1“ (85/4790) ir „K2“ (35/4790), J. N. V. priskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „F“ (231/4790), bendrai atsakovėms D. M. ir J. N. V. priskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „K1“ (136/4790). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovams J. N. V., A. M. ir D. M., taip pat tretiesiems asmenims G. J. ir G. A. priklausančioms sklypo dalims yra nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (t. 1, b. l. 73). Iš 2009-10-05 privačios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog atsakovai D. M. ir A. M. nuosavybės teise įsigijo 120/4790 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių. 2009-10-05 sutarties 1.1 p. nurodyta, jog pirkėjų nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais „K2“ (35 kv. m) ir „F1“ (85 kv. m), sutarties 1.2 p. nurodyta, jog šalys susitarė šią sutartį laikyti kartu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi (t. 1, b. l. 33–35). Iš 2009-12-17 privačios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog atsakovė J. N. V. nuosavybės teise įsigijo 231/4790 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Minimos sutarties 1.1 p. nurodyta, jog pirkėjos nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „F“ (231 kv. m), sutarties 1.2 p. nurodyta, jog šalys susitarė šią sutartį laikyti kartu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi (t. 1, b. l. 36–38). Atsakovai pateikė 2011-06-28 antstolės sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas privažiavimas prie sklypo dalies, priklausančios ieškovui, Vilties taku (t. 1, b. l. 42–48). Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti ieškovo siūlomas patekimas į jam priklausančią sklypo dalį bei tai, kad siūloma atsakovams D. ir A. M. priklausančios žemės sklypo dalį, kurioje nustatyta naudojimosi tvarka ir stovi atsakovams priklausantis kilnojamasis daiktas – vagonėlis, perkelti į kitą vietą, kurioje yra kopa (t. 1, b. l. 170). Iš 2011-10-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės rašto matyti, jog Vilties, Jūros ir Mėguvos g. suplanuotos Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38. Įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nenurodytas, į jį turėtų būti patenkama iš šiaurinėje sklypo dalyje esančio privažiavimo, tam reikia parengti techninį projektą. Takas, kurį pavaizdavo ieškovas, jungiantis Jūros g. su Mėguvos g., nėra suplanuotas jokiu teritorijų planavimo dokumentu ir neįregistruotas, nesuprojektuotas ir nepastatytas, todėl nepriskirtinas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo reglamentuotai kelio sąvokai (t. 1, b. l. 116–117).
Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovams J. N. V., A. M. ir D. M. priklausančioms sklypo dalims, pažymėtoms indeksais „K2“, „F“, „F1“, ir nurodytoms 2009-11-05 UAB „Gelmora“ parengtame žemės sklypo plane, yra nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, t. y. būtent šiomis dalimis atsakovai naudojasi atskirai ir pirkimo–pardavimo sutartimis jie išreiškė valią įsigyti būtent šias, o ne kitas sklypo dalis, kita sklypo dalimi sklypo bendraturčiai naudojasi bendrai. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčo žemės sklype J. N. V., A. M. ir D. M., G. J., G. A. priklausančioms ginčo žemės sklypo dalims yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartys (t. 1, b. l. 73). Taigi ši tvarka įregistruota viešame registre, yra nenuginčyta ir galiojanti. Pažymėtina, kad CK 4.262 str. įtvirtinta nuostata, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog iš ieškovo siūlomo 2010-08-26 naudojimosi tvarkos projekto matyti, kad didžioji atsakovams D. M. ir A. M. priklausančio sklypo dalis (2009-11-05 plane pažymėta indeksu „F1“), kuriai nustatyta naudojimosi tvarka, tampa bendrai naudojama sklypo dalimi „M“ ir „F1“ sklypo dalis deformuojama, į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos projektą atsakovams priskirta naudotis sklypo dalis „F1“ pateks ant kopos, todėl atsakovai pagrįstai nurodo, jog bus pažeisti jų interesai. Be to, teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad ieškovo siūlomas tvirtinti projektas yra netikslus ir ydingas, nes nesutampa siūlomame projekte nurodytos sklypo dalys, priskirtinos bendram ir atskiram bendraturčių naudojimui, su tomis, kurias ieškovas nurodo savo ieškinio reikalavime, pavyzdžiui, sklypo dalis, pažymėta indeksu „M“, ieškovo siūlomame žemės sklypo plano projekte yra pažymėta ne, kaip jis nurodo ieškinyje, bendram atsakovų naudojimui, o Lietuvos Respublikai naudotis atskirai, taip pat nesutampa UAB „Gelmora“ 2009-11-05 rengto ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus patvirtinto plano sklypo dalių, priskirtų kitiems bendraturčiams, ribos – ieškovo siūlomoje tvarkoje indeksu „K1“ jau žymima bendrai atsakovių N. J. V. ir D. M. naudojama sklypo dalis, nors faktiškai šia sklypo dalimi, kurioje yra poilsio namelis, naudojasi viena atsakovė D. M..
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 patvirtintą Šventosios gyvenvietės detalųjį planą buvo suformuotas 0,4790 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo planas suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų dokumentų, atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad minėtas žemės sklypas buvo suformuotas atsižvelgiant į jame esančių pastatų paskirtį, kad tai yra poilsio nameliai, bet ne gyvenamieji pastatai. Dėl to ginčo žemės sklype nebuvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis prie žemės sklypo naudotojams nuosavybės teise priklausančių pastatų, taip pat nebuvo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą iš Jūros g. bei Jūros g. su Mėguvos g. jungiančiu pėsčiųjų taku. Tačiau kiekvienas ginčo žemės sklypo naudotojas turi galimybę patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų – poilsio namelių – pėsčiomis. Tai patvirtina anksčiau minėtas 2011-10-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės raštas. Iš UAB „Gelmora“ rengtų žemės sklypo planų matyti, jog tarp poilsio namelių yra medžiais apaugęs takas, pažymėtas punktyrine linija, kuris eina per sklypo bendraturčių bendrai naudojamą žemę, ir šiuo taku galima patekti prie sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“, kurioje stovi ieškovo poilsio namelis, taip pat ir prie centrinės sklypo dalies, kurioje yra dauguma poilsio namelių. Pėsčiųjų takas, einantis virš sklypo iš Jūros gatvės, nėra priskiriamas keliams pagal Kelių įstatymo nuostatas, jis nėra skirtas važiuoti automobiliais. Iš bylos medžiagos matyti, jog vienintelis kelias, kuriuo automobiliu bendraturčiai turi galimybę patekti prie bendro sklypo, yra Jūros g., šis kelias suformuotas ir įregistruotas, jam suteiktas kelio statusas. Ieškovas aiškina, kad prie savo poilsio namelio nebegalės patekti, nes gretimo sklypo naudotojas UAB „Šventosios guboja“ užtvers kelią, einantį iš Vilties tako, kuriuo iki šiol patekdavo prie savo sklypo dalies. Ieškovui paaiškintina, jog teritorinio planavimo dokumentuose įvažiavimas yra ir jeigu bus uždrausta pravažiuoti, bus galima prašyti nustatyti servitutą, kadangi sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, o UAB „Šventosios guboja“ yra tik nuomininkė. Kad būtų nustatytas servitutas ar kitas patekimo į žemės sklypą būdas, reikalingas naujas teritorijų planavimo dokumentas ir visų bendraturčių sutikimas. Taip galėtų būti išspręstos savininkų problemos.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas iki galo nesuformulavo visų reikalavimų atsakovams, siekdamas išspręsti patekimo į savo teritoriją klausimą, kuris gali kilti ateityje, jo pateiktas žemės sklypo planas esamų problemų neišsprendžia. Ieškovo siūloma žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tenkintų jo poreikius, bet būtų pažeistos kitų žemės sklypo dalių naudotojų teisės ir teisėti interesai, taip pat valstybės interesai. Apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovė D. M. advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 1 300 Lt (t. 2, b. l. 58). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 p. nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 p. nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 1 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei D. M. priteistina 1 300 Lt išlaidų advokatės pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Lt išlaidų advokatės pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.