Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas: Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-315/2014

Teisėjas V. Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00017-2012-9

2014 m. spalio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. N. atstovės advokatės Jūratės Matonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.

Iš K. N. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) proceso išlaidų dalyvavusios byloje M. M. gynėjos pagalbai apmokėti M. M. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. gegužės 11d. internetiniame portale www.delfi.lt, remiantis M. M. raštu pateikta melaginga informacija, buvo išspausdintas straipsnis „K. N.-T. paskleidė melagingą informaciją apie M. namus ir judviejų santykius“ (http://pramogos.delfi.lt/zmones/knavickaitetina-paskleide-melaginga-informacija-apie mino-namus-ir-judvieju-santykius.d?id=32134985 - priedas Nr. 1), kuriame buvo pacituotos M. M. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje žurnalistui raštu išdėstytos ir elektroniniu paštu persiųstos mintys apie K. N. asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą: „<...> pats jį savo rankomis bei investicijomis pastačiau. Likau visiškai nustebęs ir bandysiu aiškintis, ką reiškia šie Tinos melagingi pareiškimai. Nesuvokiu, kokių tikslųjį siekia skleisdama melagingą informaciją apie mano namus Klaipėdoje <...>“. Tokiu būdu M. M. apšmeižė K. N., paskleisdamas melagingą informaciją, kad realiai K. N. priklausantis namas (jos asmeninėmis lėšomis nupirktas žemės sklypas ir ant jo pastatytas namas) yra jo, tai yra M. M., o ši ,jo rankomis bei investicijomis pastatytą namą“ užvaldė ir neva viešai meluoja, kad namas priklauso jai,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje duodamas interviu internetinio portalo www.15min.lt žurnalistui, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri 2011 m. lapkričio 21 d. buvo viešai paskelbta straipsnyje pavadinimu „Turtus praradęs M.: man - psichologinis šokas“ (priedas Nr. 2): „<...>Visa bėda, kad neturiu parašų, įrodančių, jog namas, priklauso ir man. Juk į statybas sudėjau visas savo santaupas. Pats kasiau griovius, dažiau sienas ir maišiau skiedinį. Vėliau pirkau baldus, įrenginėjau šildymo sistemą ir stačiau tvoras“. Taip pat šio interviu metu M. M. žurnalistui melagingai nurodė, jog į šį statinį investavo apie puse milijono litų, o buvusi mylimoji - tik šimtą penkiasdešimt tūkstančių. Tokiu būdu M. M., siekdamas savanaudiškų tikslų, o taip pat - pažeminti K. N. vardą, sumenkinti jos reputaciją, suformuoti apie ją neigiamą visuomenės nuomonę, ją apšmeižė, skleisdamas tikrovės neatitinkančius faktus,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje duodamas interviu internetinio portalo www.15min.lt žurnalistui, kurio pagrindu 2012 m. sausio 13 d. buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „M. M. - M.: nusibodo galvoti, kad man labai nepasisekė“ (priedas Nr. 3) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją bei K. N. reputaciją menkinančius, jos garbę ir orumą žeminančius faktus, į klausimą „Apgaulė - štai kaip vadini trejus metus trukusią draugystę?“ atsakydamas, jog „Dabar, praėjus pusantrų metų, kai man prieš nosį buvo uždarytos durys, tai įvardiju būtent taip. Juk jei žmogus per tiek laiko net neparodė noro susitaikyti, išspręsti ginčą taikiai, salų sale - atiduoti daiktus, likusias dovanas, o įžengusiam į savo paties rankomis statyto namo teritoriją tesugebėjo iškviesti apsaugą, kitaip to nepavadinsi. Neturiu ten draugų, o ir nelengva, kai įvažiavęs į Klaipėdą negali pasukti vairo link namų, kuriuos savo rankomis statei trejus metus. Kiek kainuoja įrengti lietvamzdžio vandens griovelį? Tris tūkstančius? Eikit sau - pats tą griovelį iškasiu! Židinio apdaila - dešimt tūkstančių? Išprotėjote - galiu ir pats tą židinį padailinti! Tame name nėra nė vieno kampelio, prie kurio nebūčiau prikišęs nagų. Skaudžiausia, kad name, kurį pastačiau, gyvena ar gyvens kiti.“ Tokiu būdu M. M., siekdamas suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie K. N., pavaizduodamas ją kaip amoralią asmenybę, neva išvijusią M. M. iš savų “namų, kuriuos pats pastatė“ ir nė negrąžinančiajam asmeninių daiktų bei draugų dovanotų dovanų,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, duodamas interviu portalo www.klubas.lt žurnalistui, kurio pagrindu 2012 m. kovo 6 d. buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „M.: T. grasino, kad būsiu išjuoktas ir pažemintas“ (priedas Nr. 4), M. M. davė interviu, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog K. N. jam grasino bei iš to išplaukiančias detales, taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją apie vykstančius teismuose ginčus, kai tokie nebuvo nė prasidėję (nė viena šalių nebuvo kreipusis į teismą): „Ji man sakė: „Jei kovosi dėl namo, tu nieko neįrodysi ir nelaimėsi bei būsi išjuoktas“, - portalui KLUBAS.lt sakė iš koncertų užsienyje grįžęs M. <...> Manau, kad dar niekas nesibaigė ir ji surengs ne vieną tokį išpuolį prieš mane“, - atsiduso vaikinas, teismuose mėginantis įrodyti savo teisę į šalia Klaipėdos pastatytu namą, kuriame įsimylėjėliai ketino susisukti lizdelį. Deja, šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti: pora skausmingai išsiskyrė, o ginčai dėl namo ir jame esančio turto persikėlė į teismus. Pasak M., teismo procesas gali užtrukti ir dešimt metų“. Tokiu būdu, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad dėl namo ginčai vyksta teismuose, o K. N. grasina, kad šis nelaimės bei tik bus išjuoktas, apšmeižė pareiškėją, siekdamas suformuoti apie ją neigiamą visuomenės nuomonę, pateikti ją kaip amoralų asmenį, pažeminti jos vardą bei reputaciją,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, duodamas interviu internetinio portalo www.delfi.lt žurnalistei, kurio pagrindu 2012 m. kovo 14 d. buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „M.: tegu T. sumoka 400 tūkst. litų ir aš nepaviešinsiu ją kompromituojančios informacijos“ (priedas Nr. 5) http://pramogos.delfi.lt/zmones/mino-tegu-tina-sumoka-400-tukst-litu-ir-as-nepaviesinsiu-ia-kompromituoiancios-informaciios.d?id=56723731, ir kuriame buvo pacituoti M. M. išdėstyti tikrovės neatitinkantys, jos vardą ir reputaciją žeminantys teiginiai: „viskas, ką buvusi mano draugė, kurią, manau, galiu vadinti barakuda, įvardija kaip savo nuosavybę, yra mano. Jos name, kurį aš tris vasaras stačiau, jai priklauso gal tik dešimt procentų. Visa kita – mano“ <...> Dainininko teigimu, vien žemei pirkti, ant kurios namas pastatytas, tuo metu dar mylimai moteriai 150 tūkstančių litų davė. Be jokių dokumentų. Turėjo, mylėjo ir davė. Tačiau dabar M. prisiminė, kad jo įnašus į namų liudijantys dokumentai visgi buvo, tačiau K. N., neva, iš to paties jo dabar nuomojamo buto juos pavogė.“ Paskleisdamas tokią informaciją, M. M. pareiškėją ne tik apšmeižė, bet ir įžeidė, pavartodamas K. N. atžvilgiu itin užgaulius jos asmenį apibūdinančius žodžius - pavadindamas ją „barakuda“, nurodydamas, kad ji pavogė dokumentus,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku duodamas interviu LNK TV laidai „Neišgalvoti gyvenimai“, rodytai 2012 m. kovo 13 d. (vaizdo įrašas pridedamas - kompaktinis diskas Nr. 1), paskleidė eilę tikrovės neatitinkančių bei pareiškėjos K. N. asmenį, jos garbę ir orumą žeminančių faktų: „Juk draugavo su kitu vyru jinai. Tai ten su tuo vadybininku buvusiu jos šokių kolektyvo. Turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kol jinai ten išsiskirs, išsiaiškins ir t.t. - visa tai turėjome slėpti ir negražu -nu kur dabar - tai pirma turėjo tuos santykius pabaigti“ (vaizdo įrašas NG 26, laikas - 03:52), „visi pinigai yra ten - taigi nepaveši: ir namą 300 m² pastatyti ir dar paatostogauti. Čia gi milijonai nebyra“ (laikas - 04:40), „aš sklypą turėjau perpirkti iš jos buvusio sugyventinio. Ta prasme sumokėt tą trūkstamą dalį“ (laikas - 05:18), „aš prašyčiau kad palikti man namus, nes praktiškai aš juos kaip ir stačiau daugumoj. Kaip ir pagal mano nuomones ten ar surastus Žmones ar darbininkus ten viskas buvo padaryta. Galų gale daug kas sutaupyta, ką galima sutaupyt savo rankomis. Tiek, kiek aš išmanau, o išmanau nedaug, bet tai vis tiek ten kažkoks sienų paglaistymas, ten tvorų padarymas, griovių prakasimas - tai, ką galima fiziniu darbu padaryt, tai va todėl aš ir sakau, kad gal jūs ir palikite, nes ta kita pusė - nu tai ką aš žinau -tik lašinukų su alum atveždavo darbininkams (juokiasi)“, „iš pradžių buvo dar tokie kabliukai, dar kažką draugiškai- čia paprašysiu paskolos, čia paskambinsiu pažįstamam bankininkui“, „Bando iš tos situacijos išlošti - kad jei jau nepavyko santykiai, tai bent išlošiu pinigėlių“. Paskleisdamas tokią melagingą informaciją, M. M. siekė suformuoti visuomenės neigiamą nuomonę apie K. N. kaip apie moralės normų nepaisantį asmenį, - kad ši neva dar nepabaigusi vienų santykių, pradeda naujus, kad namas priklauso jam, o pareiškėjos indėlis į jį - tik „lašinukai su alum darbininkams“, kad iš santykių ji tesiekia „išlošti pinigėlių“,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje nusifilmavo ir davė interviu LNK TV laidoje „Kažkas atsitiko“ (kompaktinis diskas Nr. 2 pridedamas), rodytai 2012 m. kovo 19 d., kurioje pateikė melagingą informaciją apie tai, jog K. N. jam neva grasino: „Aš ir girdėjau iš kitos pusės ir puolimus: jei čia dar kažką aiškinsi ir akis vartysi, ir norėsi dalintis kaip gražiai kaip šeima, mes dar prisikapstysim, kiek tu dar turi kur nors pinigėlių ir kiek tavo tėvai turi. To net neįmanoma teisiškai padaryti, bet kam reikalingi tokie vat išpuoliai?“ (vaizdo įrašas KA27, laikas - 02:52, - pridedamas), nors K. N. niekada nieko panašaus nėra sakiusi ir į M. M. ar jo tėvų turtą niekada jokių pretenzijų nereiškė. Paskleisdamas tokią melagingą informaciją, M. M. apšmeižė K. N., nurodydamas, jog ši neva ne tik jam neatiduoda „jo pastatytų namų“, bet dar ir pretenduoja į kitą turtą, ne tik jo, bet ir jo tėvų, taip siekdamas suformuoti itin neigiamą visuomenės nuomonę apie K. N., kaip apie asmenį, kuris pelnosi iš svetimo turto ir siekia tą daryti visais įmanomais būdais,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, nusifilmavo ir davė interviu LNK TV laidai „Valanda su Rūta“ (rodyta 2012-02-27; laikas - 52:19, kompaktinis diskas Nr. 3), kurioje paskleidė tikrovės neatitinkančią ir K. N. žeminančią informaciją: „Yra galimybė nusipirkti sklypą iš buvusio sugyventinio, jisai sutinka parduoti. Še tau pinigai - perkam. Še tau aš pastatysiu namą - gyvenam. <...>Juo labiau, kad tų užuominų būdavo tokių - gal čia mes susitvarkom, gal man čia... Sako - tai ne, tai ne dabar, mano buvęs sugyventinis ten papuolė į psichuškę nes ten po buvusių mūsų santykių. <...> Ir apskritai aš noriu, kad ant manęs liktų, aš jausčiausi saugesnė. Sutinku. Irgi nelendu“ (laikas -00:52:18; 00:56:40), taip siekdamas suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę, jog K. N. įvairiais būdais stengėsi nesudaryti galimybės M. M. užsitikrinti įdėtų asmeninių lėšų apsaugą, bei kad po santykių su ja neva patenkama į „psichuškę“. Ši informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra labai užgauli - ji žeidžia K. N. asmenį, jos garbę ir orumą,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje nusifilmavo ir davė interviu Lietuvos Ryto TV laidai „Negaliu tylėti“ (rodyta 2012 m. vasario 27 d., kompaktinis diskas Nr. 4), kurioje paskleidė tikrovės neatitinkančią ir K. N. žeminančią informaciją: „Skaudžiausia tai, kad tą sklypą ir tas namo statybas su ten buvusiais pamatais reikėjo perpirkti iš buvusio jos sugyventinio, kai jinai skyrėsi. Tam atsiradau aš, skyriau tą pinigų sumą, nes kitaip nebūtų ir jos tas namas...“, „Tas sklypas su buvusiais pamatais buvo „fifty-fifty“ („50:50“ - pareiškėjos pastaba) ta prasme“, „Tuo metu atsisakiau visokių atostogų 3-4 metus, ane, kai mes buvome kartu, kai statėsi ten tie namai. Ir kai man buvo labai svarbu, kai aš gavau tą šansą, kad aš galiu būti vyru, pastatyti, padaryti tą 1 iš 3 elementų - pastatyti namą“, „Į mūsų siųstus laiškus grąžinti daiktus, kurie yra dovanoti draugų, mums atrašo, kad mes ne labdaros organizacija ir jokių daiktų neatiduodam ir nedovanojam“ (laikas 05:10, 06:50), taip siekdamas suformuoti visuomenės nuomonę, jog K. N. be M. M. indėlio apskritai nebūtų turėjusi šio namo, kad tik jo nepertraukiamo intensyvaus darbo dėka šis namas buvo pastatytas, kad jis dėl to tiek daug atsisakė, o negali susigrąžinti net draugų dovanotų daiktų. Visa ši informacija visiškai neatitinka tikrovės ir žemina K. N. reputaciją, žeidžia jos asmenį, jos garbę bei orumą, t.y. tokiais savo veiksmais M. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2012 m. kovo 13 d. rodytoje laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“ (Kompaktinis diskas Nr. 1, NG26 vaizdo įrašas) viešai pasisakė apie K. N.: „Bando išlošti iš tos situacijos, kad jeigu jau nepavyko santykiai, tai bent išlošiu pinigėlių“, taip ją įžeisdamas, pateikdamas kaip amoralų asmenį, siekiantį pasipelnyti kitų asmenų sąskaita, toje pačioje laidoje, tuo pačiu laiku, nurodydamas, „<...> nes ta kita pusė - nu tai ką aš žinau - tik lašinukų su alum atveždavo darbininkams“ bei juokdamasis, įžeidė K. N., šitaip pašaipiai bei užgauliai įvertindamas pareiškėjos indėlį į jos namų statybas; 2012 m. kovo 14 d. buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „M.: tegu T. sumoka 400 tūkst. litų ir aš nepaviešinsiu ją

kompromituojančios informacijos“ http://pramogos.delfi.lt/zmones/mino-tegu-tina-sumoka-400-tukst-litu-ir-as-nepaviesinsiu-ia-kompromituoiancios-informacijos.d?id=56723731 (priedas Nr. 5), kuriame buvo pacituoti M. M. išdėstyti tikrovės neatitinkantys teiginiai: „viskas, ką buvusi mano draugė, kurią, manau, galiu vadinti barakuda, įvardija kaip savo nuosavybę, yra mano. Jos name, kurį aš tris vasaras stačiau, jai priklauso gal tik dešimt procentų. Visa kita – mano“, t.y. M. M. viešai pavadino K. N. „barakuda“, tame pačiame 2012-03-14 publikuotame straipsnyje „M.: tegu T. sumoka 400 tūkst. litų ir aš nepaviešinsiu ją kompromituojančios informacijos“ M. M. apkaltino K. N. vagyste, teigdamas, jog „<...> jo įnašus į namą liudijantys dokumentai visgi buvo, tačiau K. N., neva, iš to paties jo dabar nuomojamo buto juos pavogė“, t.y. šiais savo veiksmais kaltinamasis M. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu išteisino M. M., nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., požymių.

Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja ne tik byloje surinktai medžiagai, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėms.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog M. M. konkrečiuose veiksmuose turėjo aiškų, konkretų tikslą ar motyvą, kad būtų skleidžiama informacija visuomenės informavimo priemonėse apie jo santykius su K. N.. Pats M. M. neneigė kalbėjęs apie K. N., be to, žurnalistai, formuluodami klausimus, klausė apie konkretų asmenį, t.y. K. N.. Visi faktai, kuriuos dėstė M. M., aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoja asmenį, apie kurį buvo kalbama. Taip pat atstovė pažymi, kad niekam nekilo abejonių, jog M. M. duodamuose interviu buvo kalbama būtent apie K. N..

Skunde pažymima, kad prisidėjimas prie statybų ir deklaravimas, kad visas namas yra pastatytas M. M. bei jam ir priklauso, yra du skirtingi dalykai, kurių pastarasis yra akivaizdžiai prasimanytas ir melagingas, žeminantis K. N. reputaciją ir gerą vardą, garbę ir orumą. Be to, teismas, darydamas šias nepagrįstas išvadas, savo iniciatyva išsprendė ir kitas, tebenagrinėjamas bylas, padarydamas išvadą, kad bylos šalys vedė bendrą ūkį, nors tai nesibaigusioje civilinėje byloje net nėra įrodinėjama. Taip pat teismas konstatavo, kad „K. N., neišlaikydama jų susitarimo neviešinti jų santykių nutrūkimo ir turto dalybų aplinkybių, pati šį susitarimą pažeidė“, nors tokio susitarimo buvimas ar nebuvimas nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Išteisintojo paskleista informacija neatitinka tikrovės, o visų aplinkybių kontekste ir itin žemina K. N. garbę bei orumą, nes dėl tokios informacijos paskleidimo visuomenėje susiformavo nuomonė, kad K. N. yra „barakuda“, t.y. turtingus vyrus medžiojanti bei jų sąskaita pasipelnanti moteris.

Priešingai nei nurodė apylinkės teismas ,pateikti dokumentai įrodo, kad M. M. teikiama informacija neatitinka tikrovės, yra melaginga. M. M. teiginių melagingumą taip pat patvirtina pateiktos jo turto deklaracijos bei posėdžio metu įvardyti detalūs paskaičiavimai, kiek pajamų jis gavo per nagrinėjamą laikotarpį, kiek išleido buto paskolos dengimui, kad skolinosi lėšų iš nukentėjusiosios ir t.t. Nėra liudytojų, kurie galėtų paliudyti M. M. pastačius visą namą ar bent didžiąją jo dalį, kaip ir nėra tai pagrindžiančių dokumentų. Pagrindinės investicijos į namą yra būtent nukentėjusiosios, todėl šmeižikiški pareiškimai, kad ji užvaldė svetimą turtą, neabejotinai neatitinka tikrovės, žemina jos vardą ir reputaciją. M. M. pokalbių laidose pateiktos aplinkybės, kurias jis pats įvardinta kaip neiškraipytus ir egzistavusius faktus, negali būti vertinama kitaip kaip tik melaginga informacija, o ne nuomonė, nes nuomonė yra tam tikrų įvykių ar informacijos vertinimas, suvokimas, tuo tarpu kaip faktai skleidžiamos atitinkamos aplinkybės yra informacija ir šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdžiai melaginga. Be to, M. M. išdėstė kaip akivaizdžius faktus, kad nukentėjusioji pavogė iš jo buto dokumentus, kad šis negalėtų įrodyti savo investicijų bei atgauti įdėtų santaupų, taip pat grasino M. M., kad šis būsiąs išjuoktas ir pažemintas, bus kėsinamasi į jo tėvų turtą, jei bandys ieškoti teisybės.

Išteisintasis M. M. bei jo gynėja prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios K. N. atstovės advokatės Jūratės Matonienės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

M. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

Nors pirmosios instancijos teismas neviešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų, jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Įžeidimas ir šmeižimas yra tyčiniai nusikaltimai, kurių objektas yra žmogaus garbė ir orumas.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-545/2005).

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, tiek vienu, tiek kitu atveju būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (apie nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis.

Pažymėtina, jog baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbę ir orumą civilinėje byloje, galioja BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės (pvz.: sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.). Ši samprata taip pat apima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktą, kuriame išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad šmeižimas ir įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą ar yra įžeidžiančio pobūdžio, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją, t.y. ar asmens veiksmų tikslas buvo apšmeižti ar įžeisti kitą asmenį. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, jog M. M. konkrečiuose veiksmuose turėjo aiškų, konkretų tikslą ar motyvą, kad būtų skleidžiama informacija visuomenės informavimo priemonėse apie jo santykius su K. N., šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip iš matyti iš bylos medžiagos, nebuvo nustatyta, kad M. M. savo iniciatyva kreipėsi į aukščiau minėtų televizijos laidų rengėjus ir kitus žurnalistus dėl dalyvavimo minėtose laidose ar tam, kad būtų išspausdinti minėti straipsniai. Priešingai – byloje nustatyta, kad M. M. iš esmės neįvardijo K. N. vardo bei pavardės ir reiškė savo asmeninę nuomonę. Tai, kad M. M. neneigė, jog pokalbių laidose pasisakė bei interviu davė savo noru, nebuvo verčiamas, taip pat nebuvo domimasi jo kūryba ar koncertais, šiuo atveju niekaip nepatvirtina to, kad M. M., atlikdamas minėtus veiksmus, turėjo tiesioginę tyčią K. N. apšmeižti ar įžeisti. Pripažintina, kad baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (šiuo atveju – nukentėjusiąją) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis. Nukentėjusioji K. N. ir jos atstovė adv. J. Matonienė nepateikė jokių įrodymų, kurie nebuvo aptarti pirmosios instancijos teisme, patvirtinančių išteisintojo M. M. tyčią K. N. apšmeižti ar įžeisti.

Kolegijos nuomone, vertinant M. M. paskelbtus teiginius, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas yra sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo išsakyta, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad konfliktas tarp M. M. ir K. N. kilo dėl to, kad jie išsiskyrė ir nesugebėjo pasidalinti turto. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, M. M. manymu, jis žymiai prisidėjo prie K. N. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu Slengių k., Klaipėdos raj., statybos ir įrengimo. Tuo tarpu, K. N. manymu, M. M. į minėtą namą teisių neturi, be to, duodamas interviu žurnalistams ir dalyvaudamas televizijos laidose, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, apšmeižė bei įžeidė jos garbę ir orumą, sumenkino jos reputaciją. Iš byloje pateiktos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-403-513/204 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei K. N. dėl dalies nekilnojamojo turto ir daiktų vertės priteisimo. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog prisidėjimas prie statybų ir deklaravimas, kad visas namas yra pastatytas M. M. bei jam ir priklauso, yra du skirtingi dalykai, kurių pastarasis yra akivaizdžiai prasimanytas ir melagingas, žeminantis K. N. reputaciją ir gerą vardą, garbę ir orumą, vertintinas kaip nepagrįstas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį yra svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Šiuo atveju yra nustatyta, kad tarp M. M. ir K. N. vyksta teisinis ginčas dėl minėto gyvenamojo namo bei daiktų vertės priteisimo Klaipėdos apygardos teisme, todėl teigti, kad M. M. apšmeižė K. N., nurodydamas, kad jis žymiai prisidėjo prie namo statybos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad M. M. teiginių melagingumą patvirtina jo turto deklaracijos bei teismo posėdžių metu įvardyti paskaičiavimai, kiek jis gavo pajamų per nagrinėjamą laikotarpį. Nėra aišku, kurie konkretūs M. M. teiginiai, apeliantės manymu, laikytini melagingais, be to, kaip jau minėta aukščiau, tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios vyksta civilinis ginčas, kuriame atsakovė yra būtent K. N..

Faktų vertinimas, požiūris į juos baudžiamosios teisės prasme traktuotina išimtinai tik kaip nuomonė apie tam tikrą informaciją bei tam tikrus turimus duomenis. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išdėstė tik savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą, neperžengdamas bendražmogiškos moralės reikalavimų, išsakydamas savo poziciją, kuriai galima pritarti arba nesutikti su ja.

Iš dalies pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad teismas nebuvo nuoseklus dėl liudytojos G. A. parodymų. Minėta liudytoja parodė, jog M. M. aplinkybes apie buto dokumentų vagystę išdėstė kaip faktus, o ne kaip nuomonę, tačiau teismas įvertino, kad žodžiai „neva <...> pavogė“ tereiškia išteisintojo nuomonę, nors apklausiama žurnalistė akivaizdžiai parodė, kad M. M. tiesiogiai teigė, kad K. N. pavogė dokumentus, išsakė tokį faktą, o ne nuomonę. Šiuo atveju pažymėtina, kad reikalinga atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pati liudytoja G. A. teisme pripažino, kad ji su M. M. kalbėjosi daugiau negu valandą, nors straipsniui parašyti būtų užtekę 7-8 minučių. Taip pat liudytojos parodymai yra iš dalies prieštaringi, nes nors ji nurodė, kad M. M. pranešė, jog skambina iš „DELFI“, pokalbis yra įrašomas ir ji rašys straipsnį, ji taip pat parodė, kad jie kalbėjosi ne kaip žurnalistė ir pašnekovas, bet kaip draugai, todėl M. M. atskleidė ir detalių, nesusijusių su straipsniu. Be to, G. A. nurodė, kad „neva“ atitinka „anot M.“, t.y. M. (M. M.) nuomonė. Įvertinus aukščiau minėtų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad išteisintojo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia apšmeižti K. N., paskleidžiant melagingą informaciją, kuri padarytų žalos pastarosios garbei ir orumui. Taip pat pažymėtina, kad argumentas, jog teismas taip pat atsisakė priimti garso įrašą, kuriuo rėmėsi liudytoja G. A. ir kurį išreikalauti prašė nukentėjusiosios atstovė, yra atmestinas. Kokius duomenis pripažinti įrodymais bei išreikalauti juos yra teismo prerogatyva, tačiau ne pareiga. Šiuo atveju konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visumos užteko teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad nėra pagrindo M. M. interviu internetinio portalo www.delfi.lt žurnalistei, kurio metu jis įvardijo K. N. kaip „barakudą“ vertinti kaip K. N. viešo užgaulaus pažeminimo kitų akyse. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. duodamas interviu nurodė, kad aukščiau minėtas K. N. vertinimas yra jo asmeninė nuomonė, nurodydamas, kad „viskas, ką buvusi mano draugė, kurią, manau, galiu vadinti barakuda, įvardija kaip savo nuosavybę, yra mano“. Šiuo atveju vertinant M. M. išsakytą epitetą „barakuda“ K. N. atžvilgiu lingvistiniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šis teiginys yra savaime įžeidžiantis. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad K. N. pateikta žodžio „barakuda“ versija vertinama kaip pastarosios samprotavimo lygmenyje išreikštas minėtu žodžiu, pavadinimu įžeidimo vertinimas. Padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas. Taigi, iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad M. M., 2012-03-14 publikuotame straipsnyje „M.-tegu T. sumoka 400 tūkstančius litų ir aš nepaviešinsiu ją kompromituojančios informacijos“, pavadindamas ją „barakuda“, nesiekė įžeisti nukentėjusiąją, t.y. byloje neįrodyta kaltininko tiesioginė tyčia padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kolegija įvertinusi bylos medžiagą, yra įsitikinusi, jog M. M. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, M. M., duodamas interviu ir dalyvaudamas televizijos laidose buvo įsitikinęs, kad jo pareikšti teiginiai yra teisingi ir pagrįsti realiais faktais. Negalima daryti kategoriškos išvados, kad tuo jis siekė pažeminti K. N. ar kitaip ją paniekinti, todėl konstatuotina, kad M. M. išdėstytuose teiginiuose nėra nusikalstamos veikos požymio – tyčios pažeminti ar įžeisti žmogų. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra būtinų įžeidimo sudėties požymių subjektyviosios pusės (tyčios). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai apie M. M. tyčią jo veiksmuose yra nepagrįsti, nes skunde tiesioginė tyčia šmeižti ar įžeisti asmenį tapatinama su M. M. sąmoningais veiksmais duodant interviu ir dalyvaujant televizijos laidose.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kolegija, įvertinusi visą teisminio proceso metu surinktą bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisingos ir pagrįstos. Byloje nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. M. tyčia siekė apšmeižti ar įžeisti nukentėjusiąją K. N..

Išteisintasis M. M. taip pat prašo priteisti jo naudai 500 Lt turėtų proceso išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teisme įvyko tik du teismo posėdžiai, jų trukmė, lyginant su posėdžių trukmėmis pirmosios instancijos teisme, nebuvo ilga, tenkina prašymą dėl proceso išlaidų. M. M. atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis 500 Lt (penkių šimtų litų) sumoje ir ši suma jam priteistina iš K. N., pagal kurios pareiškimą buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios K. N. atstovės advokatės Jūratės Matonienės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš K. N. M. M. naudai jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas 500 Lt (penkių šimtų litų) sumoje.