Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio ir Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 231 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad trukdė antstolei S. V. įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. ir 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimus, įpareigojančius N. V. perduoti mažametę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos motinai L. S., ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama naudos kitiems asmenims, kad mažametė D. K. nebūtų grąžinta jos motinai L. S..

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į R. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas R. B. priklausančiam pirmiau nurodytam nekilnojamajam turtui. Vėlesnėmis teismo nutartimis šis apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

5.1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios R. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.

5.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas neišnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinių ieškinių užtikrinimas.

5.3. Skunde kaltinamosios gynėjas pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. birželio 9 d. nutartyse. Naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo kaltinamosios gynėjas nenurodo.

5.4. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad R. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvados ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju šie duomenys nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nes šioje stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Apygardos teismas, vertindamas pirmiau minėtus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl R. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

5.5. R. B. kaltinama nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, dėl kurių buvo padaryta žala. Baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių, kurių bendra suma viršija 320 704 Eur. Skunde neteisingai nurodoma, kad kaltinamajai priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra daug didesnė nei nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Sutinkama su kaltinamosios gynėjo skundo argumentu, kad didelę dalį civilinių ieškinių sumos sudaro reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Civilinių ieškinių tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą turi vertinti tik pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš esmės.

5.6. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė BPK įtvirtintų procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje ir ankstesnėse nutartyse pagrįstai konstatuota, kad, priešingai, nei skunde nurodo kaltinamosios gynėjas, BPK 151 straipsnio nuostatos neapriboja laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės baudžiamąją bylą perdavus teismui, o konkretūs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu. Todėl kaltinamosios gynėjo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo atmetami kaip visiškai deklaratyvūs.

5.7. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju R. B. teisės ir laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Pažymėtina, kad R. B. turtui taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio, jie taikomi ribotą laiką ir galioja tik iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Kita vertus, kaltinamosios gynėjas skunde nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų kaltinamoji R. B. patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, ir gali taip paveikti jos teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus R. B. veiklos ar išgyvenimo sąlygoms.

6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios R. B. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį.

Ši nutartis dėl skundo įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.