- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- I-1701-644/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- Š. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. Š. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-12) nurodė, kad 2015 m. balandžio 4 d. grįžus po ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais jam buvo atlikta krata. Atliekant kratą pareiškėjui ties išange suveikė metalo detektoriaus jutiklis. Pareigūnai pareiškėjui liepė iš išangės išsiimti draudžiamus daiktus, nes, priešingu atveju, juos išims gydytojas per prievartą. Pareiškėjas paaiškino, kad draudžiamų daiktų neturi ir minėtų pareigūnų nurodymų nevykdė. Pareiškėjui nesutikus atlikti kūno ertmių apžiūrą, kuri, jo nuomone, žemina orumą, pareiškėjas buvo nubaustas - 24 val. laikotarpiui uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą. Paaiškino, kad baudos izoliatoriaus kameroje nebuvo langų, ventiliacijos, buvo nemalonus kvapas. Uždarius pareiškėją į baudos izoliatoriaus kamerą, jis pataisos namų administracijai parašė skundą dėl bado akcijos, tačiau šis skundas nebuvo užregistruotas. Taip pat, 2015 m. balandžio 6 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, tačiau šis skundas nebuvo užregistruotas ir dingo. Mano, kad pažeidimo nepadarė, buvo neteisingai nubaustas, o pareigūnai turėjo atlikti rentgeno tyrimą arba leisti išsituštinti į indą. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjui kilo baimė vaikščioti į asmeninius pasimatymus, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, garbės ir orumo pažeminimą. Patirtą žalą vertino 1 000 Eur ir prašė ją priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, Alytaus pataisos namai, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-21) nurodė, kad 2015 m. balandžio 6 d. Š. Š. išėjus iš ilgalaikio pasimatymo, jam buvo atlikta visuminė asmens krata, kadangi buvo įtariama, kad nuteistasis gali turėti uždraustų daiktų. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 153, 154 punktais, atliekant kratą, apžiūrint nuteistąjį, jam ties išange suveikė metalo detektorius. Š. Š. buvo pasiūlyta atiduoti galimai turimus nuteistiesiems draudžiamus daiktus, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Siekiant išvengti pareiškėjo kontakto su kitais nuteistaisiais, pareiškėjas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 144 str. 5 d., 2015 m. balandžio 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, 24 val. laikotarpiui buvo izoliuotas į kamerą Nr. 0. Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų (toliau ir – Alytaus PN) pareigūnų veiksmų, izoliuojant pareiškėją į baudos izoliatoriaus kamerą 24 val. laikotarpiui, įtarus jį slepiant draudžiamus daiktus taip pat, neužtikrinant pareiškėjui higienines ir sanitarines normas atitinkančių kalinimo sąlygų baudos izoliatoriaus kameroje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 6 d. nuteistajam Š. Š. po ilgalaikio pasimatymo buvo atlikta visuminė krata įtarus jį slepiant nuteistiesiems uždraustus daiktus. Kratos metu suveikė metalo detektorius. Pareiškėjui buvo pasiūlyta atiduoti galimai turimus nuteistiesiems draudžiamus daiktus, tačiau pareiškėjas to nepadarė (b. l. 25, 26). Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. balandžio 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi ir įtariant pareiškėją kūno ertmėse slepiant uždraustus daiktus, Š. Š. 24 val. laikotarpiui buvo izoliuotas į baudos izoliatoriaus kamerą (b. l. 22-23, 41, 42-43).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos - 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys bei BVK 110 str. 1 d. 2 p. imperatyviai nustato nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir reikalavimus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus (BVK 142 str.) . Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis.
BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Kratų atlikimą nuteistiesiems reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151 punkte nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Pagal Instrukcijos 153.5 punktą, visuminė krata privalomai atliekama įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama; prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas (Instrukcijos 153.6. p.). Pagal Instrukcijos 36 priedą, metalo detektorius yra vienas iš būtinų daiktų kratoms atlikti, kurie turi būti kamerų tipo patalpų ir baudos (drausmės) izoliatoriaus priežiūros pareigūnų kambaryje.
Pagal Instrukcijos 154 punkto nuostatas, visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Šio punkto 2 dalyje nurodyta, jog kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Instrukcijos 154 punkto 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas (Instrukcijos 154 p.)
Kaip buvo minėta, Š. Š. grįžus po ilgalaikio pasimatymo, jam buvo atlikta visuminė krata, pareiškėjas patikrintas metalo detektoriumi. Metalo detektoriui suveikus, pareiškėjui buvo pasiūlyta atiduoti turimus daiktus, tačiau pareiškėjas neigė turintis draudžiamų daiktų ir nesutiko, kad jam būtų atlikta kūno ertmių apžiūra. Minėtas aplinkybes pareiškėjas nurodė savo skunde. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad, pareiškėjui nesutikus, kūno ertmių apžiūra jam nebuvo atlikta, sprendimas dėl kūno ertmių apžiūros nepriimtas. Įvertinus atsakovo atstovo atliktus veiksmus Instrukcijos 153, 154 punktų kontekste, daroma išvada, kad Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai atliekant kratą buvo teisėti.
Nors pareiškėjas skunde neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad pareigūnai netinkamai elgėsi - piktybiškai liepė išsiimti iš išangės turimus daiktus, grasino pareiškėjui, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnai nesutiko atlikti rentgeno tyrimą arba leisti išsituštinti į indą. Tačiau, teismas pažymi, kad Instrukcijos 154 punkte nėra reglamentuota galimybė atlikti nuteistojo arba suimtojo asmens kūno ertmių apžiūrą rentgeno būdu, arba išsituštinant jam į indą. Todėl, teismo nuomone, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo kūno ertmių apžiūrą peršviečiant pareiškėjo kūną arba leidžiant išsituštinti į indą. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens kūno ertmių apžiūrą atlieka sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, pagal nustatytas procedūras, užtikrinant asmens privatumą, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl asmens kūno ertmių apžiūros procedūros neigiamo, žeminančio asmens orumą poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad jis buvo nubaustas, nes nesutiko vykdyti pareigūnų nurodymų, atsisakė kūno ertmių apžiūros.
Kaip jau buvo minėta, pagal Instrukcijos 154 punkto 4 dalį, suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laikoma laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymu. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos (BVK 142 str.). Tačiau, teismas akcentuoja, kad nors pagal nustatytą teisinį reglamentavimą kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laikomas laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymu, už kurį suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, pareiškėjui nuobauda nebuvo skirta. Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 667 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 22-23, 42-43), priimtas vadovaujantis BVK 144 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią, nuteistojo laikinas izoliavimas nelaikomas nuobauda. BVK 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.
Teismo vertinimu, 2015 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 667 yra priimtas kompetentingo subjekto (Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo), esant pakankamam faktiniam pagrindui tokį nutarimą priimti – kilus įtarimui, kad pastarasis po ilgalaikio pasimatymo turi uždraustų daiktų. Pateiškėjas baudos izoliatoriuje buvo uždarytas ne ilgiau kaip 24 val., t.y. nuo 2015 m. balandžio 6 d. 9:50 val. iki 2015 m. balandžio 7 d. 9:50 val. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl nuobaudos jam skyrimo atsisakius vykdyti pareigūnų nurodymus ir atsisakius kūno ertmių apžiūros, laikomi nepagrįstais.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad kameroje nebuvo nei langų nei ventiliacijos, buvo nemalonus kvapas. Atsakovo atstovas patvirtino, kad kameroje Nr. 0, į kurią pareiškėjas buvo izoliuotas 2015 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 667, langai yra, tačiau ginčo laikotarpiu ši kamera Alytaus visuomenės sveikatos centro nebuvo tikrinta (b. l. 41). Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo laikino sulaikymo kameros netinkamą įrengimą (nebuvo langų, ventiliacijos, buvo nemalonus kvapas), tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių (netinkamo kameros įrengimo) būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo kameros įrengimo, yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, dėl ko pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio – neregistravo skundų, juos pradangino. Pareiškėjas pažymėjo, kad raštu kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl bado akcijos paskelbimo ir neteisėtų pataisos namų pareigūnų veiksmų atliekant asmens kratą, tačiau minėti jo skundai nebuvo užregistruoti ir pradingo. Pareiškėjo argumentus šioje dalyje paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktos Š. Š. 2015 m. balandžio 7 d. skundų Alytaus pataisos namų direktoriui kopijos (b. l. 26, 27), iš kurių matyti, kad pareiškėjo skundai Alytaus pataisos namuose buvo gauti ir užregistruoti 2015 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio (neregistravo pareiškėjo skundų, juos pradangino) laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.
Likusieji pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Atsakovo atstovas atsiliepime prašo teismo priteisti teismo išlaidas (b. l. 18-21).
ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).
Atsakovo atstovui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str.5 d., 85- 87 str., 88 str. 1 p., 45 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.