- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-1284-86-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Jūratė Damanskienė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- I. P.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Pranešėjas Zenonas Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1284-2010
Teisėja Lilija Tarčevskaja Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. P. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nuteistojo I. P. atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d. – 9 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str., 65 str. 1 d., 1 p. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ir paskirta 9 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2005-02-04. Bausmės vykdymo pabaiga – 2014-02-14. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2009-08-09.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, jo elgesį bausmės vykdymo metu, priėjo išvados, jog šiuo metu I. P. dar negali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis I. P. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įtariamojo manymu, teismas nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, yra perkeltas į lengvąją grupę. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis nėra baustas, skatintas 6 kartus, visą bausmės atlikimo laiką dirbo, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo užimtumo programose, palaikė ryšius su artimaisiais, uždirbtus pinigus siuntė šeimai bei nukentėjusiesiems. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad, paleistas į laisvę, jis gyventų kartu su motina, kuriai yra nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis. Be to, bus legaliai įdarbintas. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, rodo, kad jis pasitaisė, ir įgalina teismą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartis yra formali, neteisėta, todėl naikintina.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. P. skundas atmestinas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi pagrįstai atsisakė nuteistojo I. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Nors nuteistasis I. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t.y. atliko daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra laikomas lengvosios grupės sąlygomis, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad I. P. atžvilgiu lygtinis paleidimas netaikytinas. Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis, atitinka formaliuosius įstatyme numatytus kriterijus, ar tai, kad dėl jo lygtinio paleidimo tarpininkauja pataisos įstaigos administracija, neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Taikydamas lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teismas vertina ne tik formalius duomenis apie atliktą bausmės laiką, bet ir padaryto nusikaltimo pavojingumą, visapusiškai nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgia į ankstesnius teistumus, į nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu yra atliekama bausmė, t.y. į jų pobūdį, padarymo būdą, taip pat į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus, likusios neatliktos bausmės dalį. Be to, pasitelkiant pataisos namų administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos charakteristiką, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos namuose – atsižvelgiama į galiojančias ir išnykusias nuobaudas, jų pobūdį, turimus paskatinimus, norą dirbti, mokytis, adaptuotis visuomenėje. Atsižvelgiama į turimus nuteistojo socialinius ryšius bei kitas svarbias aplinkybes.
I. P. pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Jis, atlikdamas bausmę, nuolatos dirbo, mokėsi, įgijo dvi specialybes, pasirinktinai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dabartiniu metu mokosi avalyninko specialybės. Jis skatintas 6 kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
Nuteistasis 2 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, nėra baustas. Vilniaus pataisos namų psichologinės grupės išvadoje bei administracijos parengtoje nuteistojo charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis pokalbio metu yra mandagus, gali sudaryti paprasto, nuoširdaus žmogaus įspūdį, tačiau jis gali siekti pateikti geresnę informaciją apie save nei yra iš tikrųjų. Nuteistasis gali pasielgti spontaniškai, nes linkęs kaupti neigiamas emocijas savyje. Jis stokoja savivokos, empatijos. I. P. pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, savo kaltės neneigia, tačiau atsakomybę prisiima nepilnai, kaltina aplinkybes.
Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kartu atsižvelgia į tai, kad I. P. anksčiau ne kartą teistas, jo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau jis nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo ir vėl darė nusikalstamas veikas. Šiuo metu I. P. atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už smurtinį kito žmogaus nužudymą. Teismas jam paskyrė ilgalaikę bausmę –laisvės atėmimą 9 metams 10 mėnesių. Nėra atlikta dar nemaža šios bausmės dalis.
Todėl, kolegijos nuomone, vien tik nuteistojo teigiamai vertinamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, noras pasitaisyti, dirbti negali būti pagrindu lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus dar gan didelės paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės dalies. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Nuteistojo siekis pasitaisyti, dorai gyventi, dirbti yra remtinas. Tačiau įvertinus visas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, atliktos bausmės nedidelę dalį, darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu kol kas dar nėra pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo atsisakymas taikyti I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas.
Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo sprendimo netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo noras pasitaisyti, dirbti, rūpintis šeimos nariais yra remtinas, tačiau dėl aukščiau nurodomų aplinkybių kol kas nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir priėjo teisingos išvados.
Naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo I. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.