Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. T., jo gynėjai advokatei S. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaravusiam gyvenamąją (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, teistam: 1) 2004-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2005-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 2006-02-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2006-05-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2006-07-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2006-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-08-11 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinus 2006-02-27, 2006-05-27 ir 2006-06-21 nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta – l metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo; 6) 2008-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK

7) 2008-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį –

1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-20 nutartimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-30, 2006-06-21 nuosprendžiais, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; 8) 2009-11-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-20 nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, 2012-05-28 paleistas atlikęs bausmę; 9) 2014-05-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 10) 2014-11-25 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015-03-03 nuosprendžiu, pagal BK

5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2019-10-04; 12) 2021-03-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos),

165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, taikant BK

63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, BK 65 straipsnį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 64¹ straipsnį –

2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikus 2022-08-25 paleistas Alytaus kalėjimo; 13) 2023-01-23 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 14) 2023-06-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-01-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; 2024-01-09 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023-06-29 nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-06-09 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutine subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikusiam,

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2023-10-29, apie 14.20 val., būdamas suimtas (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), eidamas į pasivaikščiojimų kiemelius, griebė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistei N. P. už plaukų, parvertė ją ant grindų, tyčia smūgiavo kumščiu ne mažiau keturis kartus į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. T. į teisiamąjį posėdį nebuvo šaukiamas, nes teismo psichiatrijos ekspertizės akte (3 t., b. l. 40-53) nurodyta, jog jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese.

R. T., išreiškęs pageidavimą dalyvauti, teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta, kad paėmė nukentėjusiajai – pareigūnei, už plaukų, bet kad buvo smurtas, ar dar kažkas, nebuvo tokio atvejo, smūgių nebuvo visai. Buvo konfliktinė situacija, jis bendravo su jos kolege „(duomenys neskelbtini)“, jos labai pavydėjo, ten nesąmonių pridirbo, jo daiktus buvo išteplioję, neleido jam bendrauti, jis susirašinėjo su ja laiškais. Jis pats buvo paskui sumuštas pareigūnų, sudaužytas, pripurkštas dujų. Nuo jo tokių veiksmų jai galėjo skaudėti.

Apklausta nukentėjusioji N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-10-29 buvo savo kabinete, 4 aukšte, buvo atsidariusi duris, nes ten yra palėpė, vienos kabineto durys praviros, kitos grotuotos, kad negalėtų bet kada, bet kas įeiti. Per tas grotuotas duris, gali įeiti tik darbuotojai – pareigūnai. Kai ji buvo kabinete, vyko pasivaikščiojimai, jie vyksta šalia jos kabineto, jie pro jos kabinetą praeina. Išgirdo koridoriuje triukšmą, suprato, kad tai yra minėtas T., pasiėmė raciją, atsistojo tarpduryje savo kabineto, ir tuo metu iš dešinės pusės vedė T.. Ėjo žmogus, puolė staigiai link tų grotų, kur ji stovėjo, išspyrė ar išstūmė negali atsakyti, viskas vyko labai gretai ir stvėrė ją už galvos, už plaukų, ji aš atsidūrė ant kelių, ant žemės. Tada pajuto smūgius, dabar neatsakys į kairę ar į dešinę pusę, į galvą, sugebėjo paspausti raciją ir sušuko pagalbos, bet nepasakė, kur jos reikia. Viskas vyko jai nelabai matant, nes ji tuo metu buvo susigūžusi, kas vyko toliau, nepasakys. Ją parvertė ant žemės, stvėrė abiem rankom už plaukų, abiejose galvos pusėse buvo išplėštos plaukų sruogos. Iš to jo jėgos ji ir parklupo, jis ją suėmė iš priekio. Po to pasipylė smūgiai į galvą, kumščiu. Kiek ir kaip buvo smūgių, negali atsakyti, galimai nuo 1 iki 3. Buvo mėlyna ranka kairė, buvo mėlynės ant rankos. Galvos srityje sumušimai, veido srityje kirstinė žaizda, buvo mėlyna ranka. Kai įvyko užpuolimas, aplink žmonių nebuvo. Į pagalbą atskubėjo pareigūnė L. A., daugiau ji girdėjo tik balsus pareigūnų, paskui, kai atsitokėjo, pamatė kitus pareigūnus. Ji pati kreipėsi į gydymo įstaigą, pagalba nebuvo iškviesta į įvykio vietą, buvo nustatyta muštinė žaizda. Grotos, ilgas koridorius, ji ir kokie 3 žingsniai iki kabineto durų, ji tarp kabineto ir grotų. Grotos – magnetinės, kaip jis jas išlaužė sunku pasakyti, bet jos buvo išspirtos, jos nuo smūgio atsidarė. Ji yra kontaktinis pareigūnas, tai būdavo ir prašymus susirenka, ir pokalbius vykdydavo. Teko bendrauti su T.. Kai ji pamatė, kad su juo neįmanoma, ji paimdavo prašymą ir viskas, nes kalbėjimai būdavo nieko verti, viskas buvo tik kliedesiai. Ji paprašė viršininkės, kad iš jo tik surinkti prašymus ir nevykdyti pokalbių su juo kažkokiais klausimais, nes atrodė visiškai neadekvatus ir neturėdavo, ką atsakyti. Jis sakė, kad su viršininke susirašinėjo, paskui su žvaigždėmis. Ji jau tada suvokė, kad jis neadekvačiai elgėsi. Kai jie pamato psichikos sutrikimus, jie gali tik nukreipti (pasiūlyti pačiam asmeniui užsiregistruoti) pas sveikatos priežiūros specialistą jų įstaigoje. Civilinis ieškinys pareikštas, nes iki šios dienos jai jaučiasi, virpa visas kūnas, lankėsi pas psichologus ir psichiatrę, iki šiol dar jaučiasi nestabili. Ji tuo laiku turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) (kelionę), bet nenuvyko, atskirai kelionės bilietai apie 500 eurų. Neturtinę žalą sudaro 5000 eurų, nes ji jaučiasi paliesta, ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Užpuolimas jai nesuvokiamas, neįsivaizdavo, kad gali įvykti toks įvykis, viskas kaip iš giedro dangaus. Tuo metu jautė baimę, išsigandimą. Lankėsi Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, buvo ekspertizė, šeimos gydytoja, poliklinikos psichiatras ir psichologas, įstaigos psichologė nuotoliu, reabilitacija, pas psichiatrą buvo 1 kartą, (duomenys neskelbtini), o pas psichologę nuotoliu – 3 kartus, medikamentinis gydymas buvo skirtas lengvesnio gydymo, vaistai buvo skirti miegui ir nerimui, tai nebuvo kasdieninis vartojimas, buvo nedarbinga du mėnesius. Nedarbingumo metu buvo 100 procentų atlyginimas. Įvykio metu tada buvo dirbusi 3 metus, per kuriuos panašių situacijų nebuvo.

Liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime saugumo valdymo skyriaus specialistu. Nedaug tepamena, tuomet per raciją išgirdo, kad yra pavojus, nubėgo į viršų ir pamatė kaip T. jau gulėjo ant žemės, keli pareigūnai jį jau buvo pasiguldę, jis padėjo jį palaikyti, jie užsidėjo antrankius ir išsivedė į apačią. Keli pareigūnai jau buvo pasiguldę T., jeigu gerai atsimena, tai buvo E. A. ir L. A.. Jis pribėgo, prispaudė viršutinę kūno dalį, kad jis nesimuistytų, viskas turi būti parašyta tarnybiniuose. Kiek suprato, jis puolė kitą pareigūnę – N. P.. Nelabai pamena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139-142) M. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime Saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigose, tą dieną buvo paskirtas nuo 7.30 val. iki 20.00 val. specialistu, atsakingu už 1,2,3 skyrius. Vykdant pareigas antrajame korpuso skyriuje apie 14.20 išgirdo per radijo stotelę, kad kviečiama pagalba prie pasivaikščiojimų kiemelio. Kas iš pareigūnų kvietė pagalbą per radijo stotelę negali pasakyti ,nes nebeatsimena. Nedelsiant bėgo laiptine į ketvirtą aukštą ir pamatė koridoriaus aikštelėje Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus E. A. ir L. A.. E. A. tuo metu ant grindų paguldytam R. T. bandė užvesti rankas už nugaros ir uždėti antrankius. R. T. gulėdamas muistėsi, nevykdė pareigūno reikalavimų, nelaikė rankų už nugaros. Pribėgęs prie suimtojo R. T. panaudojo fizinę prievartą, užvedė R. T. dešinę ranką už nugaros, o E. A. užvedė kairę suimtojo ranką už nugaros ir uždėjo antrankius. Po jo dar atbėgo į pagalbą Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai E. J. ir Z. M.. Tuo metu kiek pamena, kad pareigūnės L. A. paklausė kas atsitiko, ji pasakė kad suimtasis R. T. puolė N. P.. Neatsimena ar koridoriuje matė N. P.. Paties įvykio, t. y. N. P. užpuolimo nematė, kai atbėgo į ketvirtą aukštą, matė tik paguldytą ant grindų suimtąjį R. T. ir pareigūną E. A. bandant jam uždėti antrankius. Po įvykio, R. T. parvedė E. J. ir Z. M. atgal į pirmą aukštą, kažkas iš pareigūnų vėliau papasakojo, kad R. T. išspyrė ketvirto aukšto grotuotas duris ir puolė N. P.. Ar vedamas atgal į kamerą R. T. ką nors sakė, nebeatsimena. Daugiau jokių papildomų aplinkybių nežino.

Liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu. Atsimena sunkiai, bet per raciją pakvietė, kad 4 aukšte prie pasivaikščiojimo kiemelių buvo įvykis, jis nubėgo ir padėjo sutramdyti, bet T. jau gulėjo ant žemės ir tik antrankius padėjo uždėti, dėjo ne jis, kai atbėgo, jau jie beveik buvo uždėti kitų pareigūnų. Kai jis atbėgo, ten buvo M. B., L. A. ir E. A., bet gali klysti. Toje vietoje nebuvo nukentėjusiosios. Apie įvykį sužinojo, kai per raciją pakvietė. Daugiau sunkiai ką ir prisimena, senai buvo, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147-150) E. J. parodė, kad 2023-10-29 dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigose, tą dieną buvo paskirtas nuo 7.30 val. iki 20.00 val. į postą Nr. 1 (buvo atsakingas už kameras Nr. 1-7, 28-33 ir DI 1-2). Apie 14.20 jis buvo pirmame režiminio korpuso skyriuje, kai per radijo stotelę išgirdo, kad kviečiama pareigūnų pagalba į ketvirtą aukštą prie pasivaikščiojimo kiemelių. Pagalbą per radijo stotelę kvietė, kiek pamena, Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas E. A.. Nedelsiant bėgo į laiptine ir į ketvirtą aukštą, matė, kad prieš jį laiptais bėga Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas M. B.. Užbėgęs į ketvirtą aukštą, jis užspaudė gulinčiam ir besipriešinančiam R. T. kojas. Po to matė, kad E. A. uždėjo R. T. antrankius. Kas įvyko prieš tai, jis nematė. Tik žino, tiek kiek vėliau papasakojo pareigūnai, kad vedamas į pasivaikščiojimus R. T. užlipęs į ketvirtą aukštą išspyrė grotuotas Resocializacijos duris ir puolė pareigūnę N. P.. Kokius sužalojimus N. P. R. T. padarė, nežino. Kai pareigūnas E. A. uždėjo antrankius R. T., jis ir Z. M. už rankų palydėjo R. T. į pirmą režiminio korpuso aukštą, atgal į drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 1, nes jis ten atlikinėjo nuobaudą. Kai vedė koridoriaus laiptais žemyn atgal į kamerą, suimtasis R. T. kažką tai sakė, bet ką konkrečiai sakė, nebeatsimena. Apie įvykį surašė tarnybinį pranešimą (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui.

Liudytoja apklausta L. A. parodė, kad tai buvo darbo diena, jie vykdė pasivaikščiojimus ir jos kolega, girdėjo, kad atlydi asmenį iš pirmo aukšto, ir ji laukė jo prie pasivaikščiojimo kiemelio. Tuo momentu, kada jis turėjo ateiti, ji tik pastebėjo, kad jis ateina ne pas ją, o nusuko į kitą pusę. Ir tuo metu ji jau bėgo ten žiūrėti, nes jis neturėjo ten būti. Ji buvo prie pasivaikščiojimo kiemelio paskirtas asmuo, kuris uždaro juos į pasivaikščiojimo kiemelį. Jos pareigos – jaunesnioji specialistė (duomenys neskelbtini) kalėjime. Kada ji atėjo į tą vietą, prie tų grotų, jis jau darė tas grotas ir sakė: „aš nieko nedariau“. Jos kolega jam įsakė gultis ant žemės ir jie tiesiog sulaikinėjo jį tam, kad jis neturėjo toje vietoje būti, uždėjo antrankius. T. turėjo ateiti pasivaikščioti. Šiuo metu smulkių aplinkybių neatsimena, jau yra praėję metai. Viskas buvo 2023 metų, spalio pabaigoje. Ji nematė savo kolegės akivaizdžių sužalojimų. Kai ji atėjo, jie buvo dviese: ji ir jos kolega – E. A., bei T.. Prieš T. buvo imtasi veiksmų, dėl to, kad jis nuėjo ne ten kur turėjo nueiti. Jie sulaikinėjo ir uždėjo antrankius. Kad užpuolė kolegę, jie sužinojo, kai T. išvedė, kolegė persibraukė ranka per plaukus ir ji pamatė sruogą plaukų rankose. Be jos ir kolegos A. buvo dar kolegų, jie paskui išsikvietė pagalbą ir atbėgo kiti pareigūnai, buvo B., E. ir daugiau nepamena. Po antrankių uždėjimo T. išvedė, jie buvo tame koridoriuje ir ten buvo N.. Jos duoti iš karto po įvykio parodymai tikslesni, nes visų smulkmenų dabar nepamena. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131-134) L. A. parodė, kad 2023-10-29 dirbo nuo 7.30 val. iki 16.30 val. atliko Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir buvo paskirta vykdyti suimtųjų/nuteistųjų pasivaikščiojimus. 2023-10-29 po pietų, apie 14.00 val., buvo pasivaikščiojimų kiemų koridoriuje, į pasivaikščiojimų kiemelius įleidinėjo suimtuosius/ nuteistuosius vaikščioti. Apie 14.20 val. per radijo stotelę pareigūnas E. A. pasakė, kad atlydimas iš drausmės izoliatoriaus Nr. 1 į pasivaikščiojimų kiemą. Kadangi ji žinojo, kad drausmės izoliatoriuje Nr. 1 kali suimtasis R. T., ji jo laukė prie pasivaikščiojimo kiemo Nr. 20. Matė, kad tuo metu kai ji laukė suimtojo R. T., pareinančio iš pirmo aukšto, koridoriuje prie laiptų stovėjo Resocializacijos skyriaus specialistė N. P., po to ji belaukdama nusisuko apžiūrėti pasivaikščiojimo kiemo Nr. 20 ir kai atsisuko į koridorių pamatė, kad į režiminio korpuso 4-o aukšto aikštelę užlipo R. T. ir tiesiai pasuko eiti link Resocializacijos skyriaus patalpų. Spyrė į uždarytas grotuotas duris ir įėjo į koridorių. Atsimena, kad ji tuo metu sušuko jo pavardę ,,T.“, bet jo nebematė. Tada iš karto pradėjo eiti link Resocializacijos skyriaus patalpų, tada pamatė atbėganti laiptais Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą E. A.. Kai jie jau buvo prie atidarytų grotuotų durų, koridoriuje pamatė koridoriumi grįžtantį atgal R. T.. Jis buvo prie pat atidarytų grotuotų durų. Atsimena, kad R. T. kažką pasakė, lygtai ,,nieko nedariau“. Tada pareigūnas E. A. griebė R. T. už rankų ir nurodė gultis ant žemės. R. T. nevykdė pareigūno reikalavimo gultis. Tada ji dar padėjo pareigūnui laikydama R. T. išvesti į 4 aukšto laiptinės aikštelę ir paguldyti jį ant žemės, kad uždėtu jam antrankius. Iš karto kai jį paguldė ant žemės atbėgo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai: M. B., E. J. ir Z. M.. Tada ji atsitraukė nuo gulinčio R. T. ir atsistojo šalia grotuotų durų, prie kurių stovėjo ir N. P.. Kiek pamena ji nuo grindų susirinko išmėtytus daiktus ir raktus. Uždėję R. T. antrankius jį pareigūnai išvedė atgal į pirmąją aukštą. Ji paties N. P. užpuolimo nematė. Viskas įvyko labai greitai. Nuo R. T. įėjimo pro uždarytas grotuotas duris iki tol kol ji atbėgo, galėjo praeiti kelios, gal 5 sekundės. Po įvykio N. P. sakė, kad ją užpuolė R. T., pargriovė koridoriuje ir su ranka braukdama per plaukus išsitraukė prie manęs kuokštą plaukų, sakėsi, kad R. T. sudaužė galvą.

Liudytoju apklaustas E. A. parodė, kad buvo užpulta jo kolegė N. P.. Viskas vyko 2023 metų spalio mėnesį. Jis dirbo pagal pareigas pasivaikščiojimo vyresnysis, vedė suimtuosius, nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius pasivaikščioti. Kai T. ėjo į pasivaikščiojimo kiemelius, ten nenuėjo. Šalia pasivaikščiojimo kiemelių yra auklėtojų kabinetai, T. išlaužė elektrinę grotų spyną ir, pro vartelius prasiveržęs, užpuolė N.. Paties įvykio nematė, nes viskas buvo už kampo. Jis ėjo, o T. užsisuko už kampo. Kai tie varteliai išsilaužė, gaunasi koridorius, nesimato. Kai pamatė, kad jis nusisuko ten, kur neturi būti, ir pamatė, kad jis ten jau grįžinėja ir toliau iš N. P. koridoriaus išlindo. Po visko jis matė, kad jai plaukus išrovė, matė, kaip ji išsiėmė plaukų sruogą. Jis liepė gultis T. ant žemės, jis nesigulė, tada buvo paguldytas panaudojant fizinę jėgą, buvo pasikviesta pagalba, nes jis priešinosi ir buvo uždėti antrankiai, daugiau jam nieko nebuvo nedaryta. Per radijo ryšį jie išsikvietė pagalbą, budėję iš pamainos ten keli buvo, gal 3, 4, 5 atbėgo labai greitai, gal per pusę minutės, tiksliai neatsakys. Ten sekundžių dalis, kai yra laiptų pakopos, aikštelė, jis ėjo aikštele ir kokį 12, 15 laiptelių pakopų, T. paspartino žingsnį, jis irgi paspartino žingsnį ir tiesiog už kampo užsisuko, ir tuoj pat, per 4 sekundes maksimum, galėjo praeiti to viso proceso. Yra medinės paprastos durys ir durys iš strypų, kurios yra elektrinės, ir jis jas išstūmė per jėgą. Girdėjo smūgį į vartelius. Jis, atbėgęs, pamatė, kad varteliai jau buvo praviri. T. sakė: „nieko nedariau“. Jis T. iškart pasakė, kad gultųsi ant žemės, jis nevykdė, tada jis T. kažkurios rankos stvėrė ir sakė: „gulkis“, bet jis nesigulė. Tada padėjo A., kai atėjo kiti kolegos, jie jau jį buvo pasiguldę, jie tik padėjo uždėti antrankius. Jokių spec. priemonių nebuvo panaudota, išskyrus, kai buvo paguldytas ant grindų ir uždėti antrankiai. Jis visada būna nepatenkintas. T., jau lipdamas pirmame aukšte, kai jis jį vedė į pasimatymą, norėjo nueiti pas auklėtojus, bet ten kabinetas buvo užrakintas. Jis jam sakė: „tu nevaikščiok kur nori“, nes, kai veda pasivaikščioti, tai vadinasi veda pasivaikščioti, o ne ten, kur jis visur nori. Jis buvo nepatenkintas jau nuo pirmo aukšto, todėl jis jį visur ir lydėjo. Šiaip jam jo lydėti nereikia. Kadangi jis yra neprognozuojamas, toks, kad nežinai, kur jis nusuks, nueis, ką iškrės, už tai jis paskui jį ir ėjo. Jis ėjo iš paskos, tarp jų buvo keli žingsniai. Nukentėjusiosios savijauta atrodė po įvykio kaip sutrikęs, išsigandęs žmogus. T. visada elgdavosi neadekvačiai, niekada negalėjai būti už jį garantuotas, jis toks išskirtinis buvo, su savo impulsyviais išsišokimais ir panašiai, tiesiog net nežinai, kurią sekundę jam ten kažkas paūmės ir kažką padarys to, ko nesitikėjai. Paties užpuolimo nematė. Užpuolimas įvyko grynai, kai jis tuos vartelius išstūmė. N. buvo tam koridoriuje, nes ten šalia jų kabinetai yra, varteliai, už tų vartelių koks metras, pusantro metro ir į kairę tas kabinetas, tiesiog tenai už tų tvartelių ją sugriebė ir išrovė jai tuos plaukus, jis nematė. Ar pati N. P. kvietėsi pagalbos, jis negirdėjo. Jis bėgo paskui T., nes A. dar sušuko: „T.“, jis pasuko galvą ir pamatė, kad jis ne tiesiai eina į kiemelį, o į kairę, ir tada jis (liudytojas) bėgo. Pagalbos jie kvietėsi, kai jis priešinosi. Panašių situacijų nėra buvę. Kad būtų užpuolęs kažką ankščiau, negirdėjo. N. jis pamatė po visko, kai jį guldė ant žemės, tik tada ji iš kabineto išėjo ir buvo jam už nugaros, atrdodė sumišusi.

Iš 2023-11-27 gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1586/2023 (04) matyti, kad N. P. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje ir dešiniame dilbyje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. N. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 87-92).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad R. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia naudojo fizinį smurtą prieš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistę N. P., tai yra griebė už plaukų, parvertė ją ant grindų, tyčia smūgiavo kumščiu ne mažiau keturis kartus į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje. Šias aplinkybes patvirtina teisme apklaustų nukentėjusiosios N. P., liudytojų M. B., E. J., L. A., E. A., Z. M. duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenis ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į atliktus R. T. neteisėtus veiksmus, jam inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nepakaltinamumo

Iš 2024-02-29 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvados Nr. 96 TPK-15/2024 matyti, kad R. T. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti tikslinga (2 t., b. l. 115-116). 2024-04-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta R. T. ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją atliekant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriuje (2 t., b. l. 132-133). Iš 2024-06-17 gauto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024-06-(04-13) ekspertizės akto Nr. 83TPK-280/2024 matyti, kad detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui, pakaltinamumo klausimo sprendimui, neatmetant simuliacijos galimybės, rekomenduojama tiriamąjį R. T. nukreipti stacionarinei ekspertizei į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių (2 t., b. l. 139-142). 2024-07-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta R. T. stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją atliekant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b. l. 160-162).

Iš 2024-10-(01-15) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės (kurią atliko teismo psichiatrės ekspertės J. D., R. D. ir teismo psichologė ekspertė V. J.) akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ir ekspertizės atlikimo metu yra konstatuojamas kliedesinis sutrikimas (F22.0), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. T. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini)), nes jis įtariamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu, serga lėtiniu psichikos sutrikimu, šiuo metu yra psichozės būsenoje, nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas (3 t., b. l. 39-53).

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. T. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo, valdyti savo veiksmų. Paaiškino, kad šiuo metu ir ekspertizės atlikimo metu jis taip pat serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. T. rekomenduotas priverstinis gydymas, tai yra stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizė atlikta turint visą pateiktą medžiagą, tai yra ikiteisminio tyrimo, gausią medicininę dokumentaciją, kuomet jis buvo gydomas, ir išanalizavus visa tai, paaiškėjo, kad jau nuo 2022 m. dar gerokai prieš įvykius, 2022 m. birželio mėnesio jau buvo gydomas ir sekamas psichiatrų dėl neadekvataus agresyvaus elgesio, aplinkinių atžvilgiu. Kuomet klinikoje tada vyravo ir santykio, ir poveikio didybės kliedesinė simptomatika, „Hiposezės“ haliucinacijos, jis buvo gydomas atitinkamai vaistų dozėmis. Būsenai paūmėjus jis du kartus gydytas ir psichiatrijos stacionare, paskutinį kartą iš karto po būtent šio įvykio, kada užpuolė. Iš po įvykio iškart stebėtas neadekvatus, agresyvus elgesys, nenuoseklus mąstymas, kliedėjimo idėjos, kritikos stoka, psichomotorinis sujaudinimas ir tada jam jau buvo nustatytas - kliedesinis sutrikimas ir taikytos dviejų parų priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Ekspertizės metu buvo atliktas psichologinis įvertinimas, kuris konstatavo ryškius mąstymo sutrikimus, būdingus šiam lėtiniam psichikos sutrikimui, tai yra ir mąstymo kryptingumui, kritiškumo stoka, daugiaplanio mąstymo požymius, įtampa, įtarumas, mąstymo nenuoseklumas. Stebėjimo metu skyriuje jis buvo įtemptas, įtarus, priešiškas, pretenzingas. Atsisakė maudytis, nuolat daužė palatos duris, su personalu elgėsi labai įžūliai, įžeidžiančiai, pastoviai valė palatos duris, uostė langelį, aiškino, kad visur smirda, kad visos moterys jam kenkia, „koliojo“ medicinos personalą. Stebėta kliedesinė simptomatika, elgesio neadekvatumas, mąstymo nenuoseklumas, tas ir leido patvirtinti lėtinį psichikos sutrikimą. Prieš jų ekspertizę buvo ambulatoriškai apžiūrėtas ekspertų, ambulatorinė ekspertizė atlikta, ten taip pat kilo įtarimų, kad T. galėtų sirgti psichikos sutrikimu ir buvo rekomenduotas stacionarinis ištyrimas. Dėl kritikos savo būsenai stokos jis nesutinka su ekspertų išvadomis, nemano, jog esąs sergantis ir nemano, kad jam reikalingos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Toks elgesys buvo stebėtas ir bausmės atlikimo metu, tuomet jis atsisakydavo ambulatoriškai vartoti vaistus, jam buvo skirti propaguoto veikimo, tai yra injekcijomis, vaistai, kadangi jis tabletėmis atsisakydavo gerti, vėliau jis tų injekcijų atsisakė, bandė tęsti gydymą tabletinių vaistų gydymo forma, tačiau, kaip matyti, nebuvo pasiektas reikiamas gydymo efektas ir toliau liga progresavo ir pasiekė tokį lygi, kaip agresyvūs veiksmai, kurie buvo nukreipti pareigūnės atžvilgiu. Stebėta kritikos stoka, jis nesutiko su ekspertų išvada, siūlytu jam gydimu, tačiau įvertinus visus turimus duomenis ir atlikus tą stebėjimą, komisija rekomenduoja jam skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. R. T. visiškai negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kadangi buvo vertintas jo nusikalstamo elgesio pobūdis – agresyvumas prieš asmenį, kuomet jis atlikinėjo bausmę, negalima lengvesnėmis medicininėmis priemonėmis rekomenduoti priverčiamųjų medicinos priemonių, būtinas, kad jis būtų gydomas kuo ilgesnį laiką. Kadangi stebėjo ryškų agresyvumą, dėmesio stoką, nekoreguojamą elgesį, visa tai buvo nulemta visų jo liguistų išgyvenimo ir tų kliedesinių įsitikinimų. Jis yra socialiai pavojingas, kadangi jo elgesys nėra prognozuojamas, kaip sergantis lėtiniu psichikos sutrikim, sunku numatyti kaip jis elgsis vienoje ar kitoje jį psichotraumuojančioje situacijoje, negalima prognozuoti jo elgesio.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (3 t., b. l. 39-53), teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad R. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ir šiuo metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas (F22.0), dėl kurio įstatymo uždraustos veikos metu ir šiuo metu jis negalėjo (ir negali) suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo (ir negali) jų valdyti. Esant šioms aplinkybėms R. T. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad R. T., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Atsižvelgiant į ekspertų komisijos išvadas, siekiant užtikrinti, kad R. T. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, įvertinant ir tai, kad švelnesnės priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės skyrimas, kaip ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas, nebūtų veiksmingas, o R. T. yra socialiai pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 403 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius įpareigotina teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

2024-10-22 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutarta R. T. atiduoti į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo atvykimo į šią ligoninę dienos (nuo 2024-10-24, 3 t., b. l. 32-34, 38). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-31 nutartimi 3 (trims) mėnesiams, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, pratęstas R. T. buvimo (atidavimo 2024-10-22 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi) laikas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, ir ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

2024-01-22 Šiaulių teritorinė ligonių kasa nutarimu pripažinta civiline ieškove, ieškinio suma dėl turtinės žalos atlyginimo – 62,40 Eur (2 t., b. l. 4-6, 1 t., b. l. 194-200). 2024-02-20 N. P. nutarimu pripažinta civiline ieškove, ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 5 090,42 Eur (1 t., b. l. 179-188). Taip pat prašoma priteisti iš R. T. visas patirtas proceso išlaidas – 1 210 Eur (3 t., 154-159).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Teismas nustatė, kad R. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. T., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Civiliniais atsakovais byloje nebuvo pripažinti ir kiti asmenys, taigi nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pateikti Šiaulių teritorinė ligonių kasos ir N. P. civiliniai ieškiniai (taip pat ir N. P. įgalioto atstovo advokato prašymas dėl proceso išlaidų iš R. T. priteisimo, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, 115 straipsnį, nes R. T. šiuo atveju nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis) paliekami nenagrinėtais.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turinys reikšmės bylai nagrinėti, du CD-R kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (2023-11-18 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)priedas ir 2024-01-26 įtariamojo R. T. apklausos protokolo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) priedas), esantys voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo galinio viršelio – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti R. T. nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti R. T. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-31 nutartimi pratęstą R. T. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Palikti nenagrinėtus Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir N. P. civilinius ieškinius (taip pat ir N. P. įgalioto atstovo advokato prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, du CD-R kompaktinius diskus, esančius voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 (dvidešimt) dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.