Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1201-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
1-1201-530/2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00051-13-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
L. S.
Advokatai
Eglė Grucytė, Vytautas Gustas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1201-530/2013Proceso Nr. 1-24-1-00051-13-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.13; 1.2.26.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajai S. S., gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nukentėjusiajam L. S., jo atstovei pagal įstatymą Ž. S., jų atstovei advokatei Eglei Grucytei, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams V. A., S. P., J. B., M. K., S. D., ekspertui G. A. C., specialistui A. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-12-23, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, 11 kl. išsilavinimo, mokosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2013-01-12, apie 21.22 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo antrojo aukšto laiptinėje, netoli 22 buto durų, savo įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. ne mažiau kaip aštuonis kartus tyčia šaudama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu, užtaisytu pramoninės gamybos 4,5 mm (177-to) kalibro „BB“ („Raund“) tipo kulkomis į nepilnametį L. S., gim. 1996 m. ir R. K., vienai kulkai pataikius nepilnamečiui L. S. į veidą, padarė jam dešinio skruosto nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. S. S. neprisipažino ir teismui po visų proceso dalyvių apklausos paaiškino, kad 2013-01-12 ji visą dieną buvo namuose, tik apie 15 val. buvo išėjusi parsinešti savo šuniuką. Apie 18 val. ji su savo sugyventiniu A. L. išgirdo keistą garsą, panašų į brūžinimą per grindis. Atidariusi duris, koridoriuje pamatė R. K. ir L. S.. R. K. ant kėdės su ratukais važinėjosi po koridorių. Paprašė apsiraminti, o jei ne iškvies policiją. Jis toliau važinėjosi, L. šalia juokėsi, nekreipė dėmesio nei vienas, nei kitas. R. K. ją iškoliojo visokiais necenzūriniais žodžiais, jie apsižodžiavo ir aprimo. Liudytojai buvo virtuvėje, jie nematė, galbūt girdėjo. Po valandos vėl prasidėjo tas pats, su kėde važinėjosi po koridorių. Ji neapsikentusi atidarė duris ir vėl davė pastabą. Jie atsakė čia bendrabutis, nepadarysi tvarkos. Ji pasakė iškvies policiją ir padarys tvarką. Tuomet link jos pradėjo eiti L. S., išsitraukė iš kišenės teleskopinę lazdą, išskleidė ir trenkė su ja jai per petį ir nuo jos atsitraukė. Jai medikų pagalbos nereikėjo, nuėjus į butą iškvietė policiją. Atvykusi tyrėja I. K. iš jos paėmė pareiškimą, kuriame nurodė, kad girtas važinėjo po koridorių, trenkė jai su lazda. Pareigūnei išvažiavus, po kiek laiko koridoriuje vėl pasigirdo triukšmas; „žiurke, išeik, už tą pareiškimą užmušiu, pamatysi už tą pareiškimą kas tau bus“, „kentėsi, mes tave sutvarkysim, čia negyvensi“. Piktumai buvo iš anksčiau, nes R. K. draugas L. I. buvo išlaužęs buto duris. Nesutarimai tęsiasi nuo 2012 metų, nes jie išgeriantys, konfliktiški žmonės, visi geria, rūko, koridoriuje smarvė, neįmanoma praeiti. Apie 21 val. į duris pasibeldė ta pati pareigūnė I. K.. Jai atidarius duris, pareiškė: „esat kaltinama šaudžiusi į nepilnametį asmenį“, parodė parašytą pareiškimą ir paklausė, kur ginklas, ji atsakė „nėra jokio ginklo, aš nešaudžiau“. Pareigūnė bandė įeiti į vidų, o ji pasakė „kokią turit teisę, neturit orderio, nieko“. Pareigūnė išėjo, po to vėl pabeldė į duris ir pasakė „įleiskit, turim apžiūrėti butą“. Ji tuomet paskambino savo sesei, kuri yra teisininkė pasiklausti, patarė neįleisti į butą, kol neturi kratos orderio. Ji taip ir elgėsi. Grasino, kad išlauš duris, atvažiuos ugniagesiai gelbėtojai. Po 24 val. jai paskambino telefonu ir pranešė, jog turi orderį ir pareikalavo įleisti į butą. Įsileidus, pareigūnė atliko kratą, nieko nerado, pasirašė. Kviestiniai buvo L. I. ir jo sugyventinė G. Š.. Krata buvo atlikta visame bute ir už buto ribų, kieme po langais. Ją išsivežė į policijos komisariatą, buvo sulaikyta dviem parom. Ji įvykio vakarą alkoholio nevartojo, nes buvo nėščia. Jokių šūvių negirdėjo, ginklo pas ką nors nematė. Negali nieko paaiškinti apie įrašą dėl jos policijos kvietimo. Jai buvo didelis stresas, nes pasakė, kad įvyko susišaudymas. Jai parašius pareiškimą, jie jai grasino, kad duos prieš ją parodymus, jog ji šaudė, pasodins į kalėjimą. Galbūt susinervavus ir sakė apie šaudymą pareigūnams, atvažiavusiems pirmą kartą, nes kaimynas turi didelį pneumatinį ginklą. S. A. įvykio vakarą vartojo alkoholį. Kai skambino policijai, jai buvo didelis stresas, gal prišnekėjo apie šautuvus, bet atvykus pareigūnei, sakė tiesą, kaip šiuos parodymus. Teigia, jog niekada nėra paėmusi ginklo į rankas. Jos sugyventinis neturėjo jokio ginklo. (duomenys neskelbtini) daug asocialių šeimų gyvena, girtaujančių asmenų, vartojančių narkotikus, vyksta ištisai muštynės, nėra ramybės. Gimus vaikui jie išsikraustė į (duomenys neskelbtini), į savo namus.

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad jis ir kaltinamoji gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse. 2013-01-12 apie 21-22 val. jis ėjo pas draugą D. Š. paprašyti cigaretės. Jis buvo truputį išgėręs, bet blaivios būsenos. Atėjęs į reikiamą bendrabučio aukštą, pamatė S. S. ir jos sugyventinį girtus, jie rėkavo, įžeidinėjo kaimynus bendrame koridoriuje prie savo durų. Aplink buvo tuščia, visi buvo namuose. Jam beldžiantis į draugo duris, kaltinamoji rėkė vis kartodama, jog jis nelegalas „ką tu čia pas mus aukšte, negali ateiti“, įžeidinėjo keiksmažodžiais, jis atsisuko į kaltinamąją, ji buvo ginklą nutaikiusi į jį. Kaltinamoji prie jo prisikabino, jis jai nieko nesakė, atėjo mandagiai, atsistojo vidury koridoriaus ir šaudė, sakydama „tu čia daugiau neateisi, nušausiu“. R. K., kuris buvo pas D. Š., išėjęs į koridorių bandė ginti, bet ir jį apšaudė, pataikė į durų viršų, virš jo galvos. Jam pataikė į skruostą tuo metu, kai R. K. atidarė buto duris. Jis pradėjo rėkti, kad šaudo ir išbėgo pro laiptinę, nes laiptinės durys prie pat. Dar buvo atidariusi duris I. M.. Buvo tęstinė šūvių serija. Matė ginklą, jis buvo juodas, balti šratai, pistoletas be būgnelio, paprastas. Šūvių garsas buvo duslus, kaip žaislinio pistoleto, tik garsesnis. Ginklas buvo nukreiptas į jį, į galvą. Jo draugas gyvena tik įėjus į laiptinę iš karto butas, pro kaltinamosios butą praeiti nereikia, jų butas gale. Atstumas tarp jų buvo apie 5 metrai. Teigia, jog kaltinamoji ir jos sugyventinis nesutaria su jo draugais tame aukšte, vyksta barniai ir dėl to, kad jis su jais bendrauja, taip vyksta. Nežino, kiek buvo šūvių, apie 7 šūviai, buvo strese, kai į jį pataikė, jis pabėgo. Mano, kad šovė dėl to, jog jis bendrauja su draugais. Draugai iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Jis jautė, kad jam pataikė, pajuto smarkų dūrimą į veidą, skaudėjo, bėgo kraujas. Po to skruoste pamatė ir išsispaudė šratą, įdėjo į maišelį ir atidavė pareigūnams. Klinikose sutvarkė žaizdą ir paleido namo. Po to darė ekspertizę. Daugiau gydymo procedūrų nebuvo atliekama. Savaitę nėjo į mokyklą, blogai jautėsi, skaudėjo veidą, sunkiai kalbėjo, buvo irzlus, nervuotas, niekur nėjo, jautė baimę. Nėjimą į mokyklą pateisino auklėtoja ir mama, iš medikų pažymos neturėjo. Vėliau sužeidimo komplikacijų nesigydė. Į neurologą nesikreipė. Tą vakarą policija buvo kviesta du kartus. Anksčiau pas kaltinamąją pistoleto nėra matęs, panašių situacijų nebuvo, buvo pirmas kartas. Nei vienas jo pažįstamas nesakė, kad kaltinamoji būtų svaisčiusis pistoletu. Anksčiau su S. S. nėra konfliktavęs, nebuvo jokių ginčų. Reiškia civilinį ieškinį, nes patyrė didelį stresą, skausmą, jautė baimę apie savaitę laiko. Dėl sužalojimo jokių komplikacijų nebuvo, žaizda užgijo per dvi savaites, savaitę laiko jautė nepatogumus. Gydėsi namuose, pas šeimos gydytoją nesikreipė, mama žaizdą patepdavo tepaliukais.

Nukentėjusiojo L. S. atstovė pagal įstatymą Ž. S. parodė, kad apie įvykį pranešė sūnus, ji tuo metu miegojo. Policijos pareigūnai jau buvo iškviesti, kurie pasakė jog moteris pašovė jos sūnų, kokia moteris, ji nežino. Ji kartu su sūnumi išvažiavo į ligoninę. Sūnus buvo nuliūdęs, išsigandęs, per skruostą bėgo kraujas. Klinikose sutvarkius žaizdą, juos išleido namo. Gydytojas liepė tepti žaizdą tepaliuku. Sūnus naktimis šokinėjo, duodavo jai išrašytų raminamų vaistų, kad nebūtų nervuotas, anksčiau to nebuvo. Sūnus buvo suirzęs, nervuotas, nėjo į mokyklą, apie tai pati pranešė auklėtojai, iš medikų pateisinimo neturėjo. Po įvykio sūnus pradėjo prasčiau mokytis. Teigia, jog sūnus alkoholio nevartoja, rūko nuo 16 metų. Jis bendrauja su L., R., pas juos lankydavosi. Konfliktų su kaimynais dėl sūnaus lankymosi pas minėtus draugus, nebuvo. Dėl sūnaus priežiūros nėra sulaukusi pastabų. Apie įvykį sūnus jai papasakojo tik po mėnesio.

Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamoji draugė, gyvena kartu. Įvykio metu po pietų, jiems būnant kambaryje, prasidėjo bendrame koridoriuje triukšmas. Atsidarius duris pamatė, kad R. K. važinėjo su kėde ant ratukų. L. S. buvo kartu. Abu buvo apsvaigę nuo kažko. S. paprašius baigti, R. K. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Pasakė iškvies policiją ir užsidarė duris. Gal po pusvalandžio vėl pradėjo važinėti. Jis su S. išėjo vėl į koridorių ir juos sudrausmino, kad baigtų triukšmauti. Tada L. S. išsitraukė teleskopinę lazdą ir tvojo S. į dešinę kūno pusę, ji nugriuvo, o jie nuėjo. Jis su S. nuėjo į kambarį, iškvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams, jie parašė pareiškimą. Policija buvo iškviesta ir antrą kartą, bet jie niekur nebuvo išėję. Kai pas juos darė kratą, tada sužinojo, kad ieško ginklo, kokio ginklo, nežino. Ar S. dėl trenkimo į ekspertus kreipėsi, neatsimena. Tą vakarą jie išgėrę nebuvo. Anksčiau tokių konfliktų tarp S. ir kaimynų nebūdavo, tik kabinėdavosi L. I..

Liudytojas D. Š. parodė, kad kaltinamoji jo kaimynė, nukentėjusysis jo draugas, bendrauja apie dvylika metų. Jam 23 metai. Įvykio vakarą L. atėjo pas jį paprašyti cigaretės, jis neturėjo. Tuomet išėjo S. S. ir A. L., kurie buvo išgėrę, matėsi iš kalbų, vaikščiojimo. L. nuėjo iki jų paprašyti cigaretės. Tuomet kaltinamoji ir jos sugyventinis pradėjo triukšmauti koridoriuje. Jis išėjo pasižiūrėti ir prasidėjo šaudymas. Šūvių garsą girdėjo, garsūs buvo. Parako kvapo neužuodė. Šaudė S. S., pataikė į lubas. Ginklas buvo nukreiptas į L.. Ginklas buvo juodas, šaudė viena ranka. Girdėjo apie 10 šūvių. Jis greitai įbėgo į butą, nes pagalvojo, kad į jį pataikys. Po to atvažiavo policija, du kartus buvo atvažiavus. Dėl ko šovė į L., nežino. Momento, kada sužalojo L., nematė. Tik jam atėjus pas jį į butą, veido dešinėje pusėje matė tik prakirtimą, kulkos nematė. L. kulką pats išsitraukė, nematė kaip traukė, tik matė rodant kulką. R. K. buvo pas jį, bet nieko nepasakojo. Jis bandė išeiti pasižiūrėti, kad vyksta, bet atgal sugrįžo, kad vyko šaudymas ir į jį nepataikytų. Jis girdėjo šūvių garsą, garsūs buvo. Kitą dieną matė apgadintas buto duris, apgadintos buvo viršuje, viena žymė. Matė tik apgadinimą, kulkos nematė. Nematė, kaip pareigūnai bandė įeiti į S. butą. Su kaimynais šio įvykio neaptarė. Teigia, jog nuo rėkavimų buvo nemalonu, kai šaudė buvo baisu. K. L. pataikė, šis buvo išsigandęs, kitą dieną jautėsi normaliai, nelabai dėl to jautė stresą, baimę.

L. R. K. parodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji jam kaimynai. Jis su nukentėjusiuoju sutaria gerai, o su kaltinamąja ir jos sugyventiniu A. L. nesutaria. Prasidėjo konfliktinė situacija, kai grįžo išgėrę A. L. ir S. S.. Iš pradžių buvo apsižodžiavimas, susiginčijo koridoriuje, su juo susiginčijo dėl ankstesnių įvykių. Po to jis nuėjo pas D. Š., sėdėjo, atėjo L. S., prašė cigarečių. L. buvo truputį išgėręs. Jiems pasakius, kad cigarečių neturi, L. išėjo į koridorių, jo prašė neiti, nes kaltinamoji ir jos sugyventinis buvo neblaivūs. Nepaklausęs, L. išėjo. Jis taip pat išėjo į koridorių. A. L. turėjo peilį, nuėjo į kambarį, o S. prie šono kažką laikė, priėjęs arčiau pamatė, kad šautuvas. Tai buvo pistoletas su apkaba, užtaisas ne parakinis, orinis, pilkai šviesus. L. prie jos buvo arčiau. Jis pamatęs ginklą, L. pasakė „neik“ ir S. koliodamasi pradėjo šaudyti į L.. L. prisidengė ir išbėgo į lauką. Jis nubėgo pas Š. į butą, dar pastarojo duris apšaudė. Į juos abu šaudė, bet į jį nepataikė. Po to šaudė bet kur. Šūvių buvo daug, ne mažiau 8. Apkabą keitė S., greitai šaudė. Teigia matęs sužalotą L., veide buvo šratas įlindęs. Pradžioje policiją išsikvietė S., po to atėjus L. ir pamačius, kad sužalotas veidas, jis iškvietė policiją dar kartą. Nematė anksčiau pas S. ginklo. Nežino, kokia situacija su ginklu. K. M. matė, kad kažką pro langą išmetė suvyniotą į skudurą.

Liudytojas L. I. parodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji kaimynai. Įvykio vakarą jam būnant namuose, išgirdo triukšmą. Išėjo į koridorių, stovėjo neblaivus A., S., kuri mažiau kalbėjo. A. rėkavo, buvo kažkuo nepatenkintas. Jam pasakius nerėkaut, A. atsinešė virtuvinį peilį, S. jį prilaikė. Jis nuėjo į tualetą ir po to su savo sugyventine G. Š. nuėjo į kambarį. Vėl prasidėjo triukšmas, sambrūzdis, S. rėkė „ko ant manęs puola“, o kas ją puola nežino. Jis išėjo į koridorių, S. ir A. stovėjo prie savo durų, šaukė puola, ji kažką laikė rankoje, mano, kad ginklą. Jis nuėjo pas sugyventinę G. Š. ir buvo kambaryje. Išgirdo triukšmą ir šūvius. Šūviai pakankamai girdėjosi, buvo ne mažai, parako dūmų, kvapo nejautė. Jie išėjo, koridoriuje stovėjo S., pasakė „tuoj atvažiuos policija“. S. ir A. kėlė triukšmą, daugiau žmonių nebuvo. Tą vakarą nukentėjusiojo nematė, tik žino, kad jis pabėgo, policija buvo atvažiavus, A. sakė „aš į jį šaudžiau“. B. D. Š. durys sužalotos. Ginklo nerado.

Liudytoja G. Š. parodė, kad įvykio vakarą būdama namuose išgirdo triukšmą. L. I. jos sugyventinis. Jis ėjo į tualetą, ji išėjo į koridorių, ten koliojosi A. L. su S. S., jie koliojo L. I.. Jie ginčijosi keiksmažodžiais, sakė papjaus. A. L. buvo atsinešęs peilį, S. S. jam liepė eiti į kambarį. Ji L. paprašė eiti irgi į kambarį, kad nekiltų didesnių konfliktų ir jie parėjo į kambarį. Po kiek laiko išgirdo šūvius, jie vėl išėjo į koridorių. S. S. ėjo į kambarį, nešėsi daiktą, panašų į ginklą, buvo su A. L., paskui išėjo kaimynai D. Š., R. K. į koridorių, S. iškvietė policiją. Teigia, kad nematė kaip S. šaudė, girdėjo, išėjus į koridorių matė, kad S. rankoje turėjo ginklą ir su A. ėjo į kambarį. Šūvių buvo daug, apie 5-6 kartus. Kaimynai D. Š. ir R. K. sakė, kad šaudė į L.. Po to jai ir pats L. sakė, kad šaudė S. S.. L. po šaudymo už pusvalandžio atėjo į jų aukštą, bendrą virtuvę, L. buvo sužalotas, iš skruosto išsiėmė šratuką. Virtuvėje be jos buvo l. I., R. K., D. Š. ir jie visi matė sužalotą L.. L. buvo šokiruotas, pasimetęs. Įvykio vakarą A. L. buvo girtas, nes ji žino koks jis būna, koliojasi, priekabiauja prie visko. S. S. taip pat keiksnojosi, mano, kad buvo išgėrus. Atvykus policijai, S. S. pareigūnų neįsileido, po to atvažiavo antrą kartą, darė kratą. Ginklo nerado. K. M. sakė matė kažką išmetant per langą.

Liudytoja I. M. parodė, kad ji gyvena minėtame bendrabutyje ir įvykio vakarą girdėjo triukšmą, šūvius. Ji pravėrus duris ir pamačius L., jo paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad į jį šaudo. Jis susigriebė už veido ir pabėgo. Buvo tęstinė šūvių serija. Ji į koridorių nebuvo išėjus, nematė, kas dar buvo koridoriuje. Girdėjo kaltinamosios balsą „nušausiu“, L. – „baik, nešaudyk“. Policija buvo atvažiavus du kartus. Pagal balsus teigia, kad A. ir S. buvo girti, nes blaivūs nieko nedaro, o kai girti rėkia, kad jie nelegalai. Jie išsipirkę butą, o kiti nuomojasi iš valstybės. Buvo baisu, kad vyko šaudymai. Šie veiksmai sutrikdė viso koridoriaus rimtį, ramybę.

L. M. G. parodė, kad gyvena minėtame bendrabutyje, antrame aukšte 28 bute. Įvykio vakarą jis buvo namuose, klausėsi muzikos, išgirdo triukšmą, riksmus. Buvo atidaręs duris, buvo gal trys žmonės, vienas kitam rėkė kažką ir jis greitai duris uždarė. Iš balsų suprato, kad buvo L. S., A. L. ir S. S.. Kambaryje rūkė, atsidarė langą ir pamatė iš kaltinamųjų lango kažką išmetant suvyniotą į languotą skudurą. Šūvių negirdėjo. Girdėjo iš kitų sekančią dieną po įvykio, kad kaltinamoji šaudė iš orinio ginklo ir sužalojo L.. Apie įvykį sužinojo iš D. Š.. Ryte matė L. sužeistą.

Liudytojas A. S. parodė, kad jo dukra S. S. gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabutyje su draugu A. L. apie metus laiko. Apie įvykį jam pranešė A., kuris nurodė, kad kažkokie jaunuoliai sukėlė triukšmą ir jo dukrą apkaltino chuliganiškais veiksmais. Jis netiki, kad ji taip galėjo pasielgti. Jis dukrą lanko du kartus į savaitę. Bendrabučio laiptinėje baisu, jokios tvarkos, antro aukšto kontingentas sėdi bendroje virtuvėje, tabako ir alkoholio tvaikas, baisus vaizdas, žmonės turi problemų su morale. Dukros prašė ateiti pas jį gyventi. Kalbų, kad dukra turėtų ginklą, negirdėjo. Jie šeimoje jokiais ginklais nesinaudojo, dukra pomėgio ginklams neturėjo, šaudyti nesimokė, niekad nematė, kad ji mokėtų naudotis ginklais. Teigia, jog dukra alkoholiu nepiktnaudžiauja, yra tvarkinga.

Šalies argumentai

E. G. A. C. paaiškino, kad duota išvada neturi vizualinio pagrindimo. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kad sužalojimas būdingas šautiniam tiksliai pasakyti negali. Šiuo atveju yra nubrozdinimas – paviršinio odos sluoksnio suardymas, iš sužalojimų pobūdžio padaryti išvadą, kad buvo įstrigęs svetimkūnis, negalima. Apžiūrėdamas nubrozdinimą negalėtų tiksliai nustatyti, kokiu daiktu jis yra padarytas. Nėra duomenų, kad jis pats galėjo susižaloti, iš nubrozdinimo negalima pasakyti, ar pats pasidarė, ar ne. Taip pat nėra duomenų, kad būtų įstrigęs svetimkūnis. Negali pasakyti, ar gali būti toks mechanizmas, kad nukentėjusysis pats iš skruosto išsispaudė šratuką, bet tokia galimybė yra. Pirmą parą žaizda būna šlapia, odos nubrozdinimo dugnas būna žemesnis nei oda, nes įvyko viršutinio sluoksnio suirimas, po pirmos paros susidaro šašas ir nematyti, kas buvo apačioje. Kadangi svetimkūnis buvo pašalintas, jo apžiūros metu nebuvo matyti.

Specialistas A. U. paaiškino, kad šaudmuo būtų tik tuo atveju, jeigu kulkos būtų naudojamos šaunamajame ginkle, bet jos buvo naudojamos pneumatiniame ginkle. Pneumatinių ir šaunamųjų ginklų šoviniai skiriasi. Pneumatiniams yra tik kulkos, vadinamos kaip sviedinys ar šratas. Kada kulką išima iš žmogaus, būna biologinės kilmės likučių, šiuo atveju jam buvo pateiktos švarios. Neįmanoma nustatyti koks ginklas. Kaip buvo užtaisytas ginklas priklauso įvairiai, vienos kulkos dedamos į vamzdį, kitos į apkabą, priklauso nuo gamintojo ir dedant jos susiraižo automatiškai. Šiuo atveju buvo panaudotos. Pneumatiniai ginklai naudoja tik kulkas, jos neturi savyje parakinio užtaiso. Šie ginklai Lietuvoje neparduodami. Šie ginklai vienu paspaudimu atlieka vieną šūvį, serijos negali atlikti. Šias kulkas galima naudoti ir pistolete, ir šautuve. Priklauso nuo ginklų konstrukcijos, kiek kulkų galima sudėti, vienuose (ispaniškuose) galima sudėti 9, kituose – 20, dar kituose – iki 30 vienetų. Šaunant vienu paspaudimu vieną kartą išauna, kitu paspaudimu vėl, papildomai užtaisyti negali, yra balionėlis, kai nebeišauna, keičia balionėlį. Iššaudytas kulkas galima vėl naudoti, nes jos savo forma lieka tokios pačios.

Liudytoja I. K. parodė, kad į (duomenys neskelbtini), kuris žinomas namas Santakos teritorijoje, policiją kvietė S. S., kad ją sumušė kaimynas ar iš matymo pažįstamas asmuo. Nuvykus buvo priimtas pareiškimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, teksto neprisimena. Buvo suirutė. Ar matėsi sužalojimai, negali pasakyti. Ji negriuvinėjo, bet atrodo ji pati pasisakė, jog išgėrus. Siuntimo vykti pas medikus nerašė, nes tuo metu medikų pagalbos neprašė. Po to vėl buvo gautas pranešimas nuvykti tuo pačiu adresu, kad ten vyksta susišaudymas. Koridoriuje buvę žmonės nurodė iš kurio buto naktį šaudė. Nukentėjusįjį atvedė kaimynai, kurį išvežė greitoji pagalba į gydymo įstaigą. Ji važiavo paimti pareiškimą ir grįžo atgal atlikinėti veiksmų. Visi kaimynai teigė, kad šaudė kaltinamoji, ji labai ilgai neįsileido į butą, pasakius kvies gaisrininkus ir išlauš duris, tuomet atidarė. Bute atliko kratą, kaltinamąją laikinai sulaikė. S. S. buvo sulaikyta kaip įtariamoji, padarius nusikalstamą veiką. Buvo keli liudytojai, kurie konkrečiai nurodė, kad ji šaudė. Ginklas nerastas, bet prašant įsileisti į butą, ji ilgą laiką neįsileido, vyko ilgos derybos, kol įsileido. Įsileidus S. S. pasakė, jog ji nešaudė, jokio ginklo neturi, kad ji būtų stipriai išgėrus nesijautė. Bute buvo ir vyriškis, kuris buvo piktas, bet ar buvo neblaivus, negali pasakyti, negriuvinėjo. Jeigu būna neblaivūs, tai net neapklausinėji ir jokių procesinių veiksmų neatlikinėji. Buvo atlikta apžiūra, ginklo buvo ieškoma ir lauke, ginklas nebuvo rastas. Koridoriuje ginklo nebuvo, tik šratai ir vieno kaimyno duryse taip pat buvo šaudymo pėdsakai. Apžiūrėjo specialistas, buvo paskirta ekspertizė. Įvykio vietos apžiūroje rašė tai, ką matė. Bendravo su nukentėjusiuoju gydymo įstaigoje, ar jis buvo neblaivus, šiuo metu negali pasakyti, negriuvinėjo, girtumo požymių nebuvo. Kaip jis nupasakojo įvykio aplinkybes, negali pasakyti. Antrą kartą atvykus į bendrabutį, nukentėjusiojo nebuvo, tik kaimynai, kurie buvo bendro naudojimo virtuvėje. Kaimynai konkrečiai nurodė iš kurio buto, būtent kaltinamoji šaudė. Koridoriuje ant grindų mėtėsi kulkos, kiek pasakyti negali, su ekspertu jas surinko.

Rašytinė medžiaga: tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Santakos PK 2013-01-12 21.22 val. gautas pranešimas (duomenys neskelbtini): „paskambinusi S. S. nurodė, kad kaimynas iš 21 buto kartu su iš matymo pažįstamais asmenimis grasina, konfliktuoja, sudavė jai su lazda per petį“. Antras pranešimas tuo pačiu adresu gautas 2013-01-12 23.37 val. „(duomenys neskelbtini) yra vyriškis, kuriam peršautas žandas. BPC pranešėją buvo sujungusi su GMP“. Papildoma informacija: „GMP, iš (duomenys neskelbtini) į LSMULKK vaikų priėmimą pristatytas L. S., gim. 1996-06-13, paaiškino, kad į veidą šovė moteris. Diagnozuota veido paviršinė žaizda. Po apžiūros išleistas į namus“ (1 t., b. l. 4-5). 2013-01-13 apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo antrojo aukšto laiptinėje, netoli 22 buto durų. Atlikus apžiūrą paimti 7 šratai, diametro 4,5 mm, fotolentelė (1 t., b. l. 9-12). 2013-01-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. S. savo iniciatyva pateikė metalinį apvalų šratuką (1 t., b. l. 68). 2013-01-24 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-107 konstatuota, kad pateiktos aštuonios pramonės gamybos 4,5 mm (.177-to) kalibro „BB“ („Raund“) tipo kulkos, skirtos daugelio modelių 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams, traktuojamos kaip D ir C kategorijų pneumatiniams ginklams skirti sviediniai. Tikėtina, kad pateiktos iššautos (panaudotos) kulkos ir jos galėjo būti iššautos iš 4,5 mm (177-to) kalibro „BB“ („Raund“) tipo kulkas naudojančio pneumatinio ginklo (pistoleto, šautuvo). Nustatyti, koks tai ginklas, nėra galimybės, kadangi Kauno apskrities VPK KTV turimoje kriminalistinėje literatūroje ir kompiuterinėse programose nėra tokios rūšies ginklų duomenų (tokios rūšies kulkų kolekcija nėra kaupiama (tvarkoma)) (1 t., b. l. 72). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nukentėjusysis L. S. atpažino S. S. kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino „Povu“ (1 t., b. l. 27). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytoja I. M. atpažino S. S. kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino S. (1 t., b. l. 59). 2013-01-21 Kauno apskrities VPK VTV OVS raštu Nr. 20-11-S-365 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungta kompaktinė plokštelė su telefoninio pokalbio kuomet S. S. 2013-01-12 skambino bendruoju pagalbos telefonu garso įrašu (b. l. 74). 2013-03-05 garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad S. S. nepažįstamai moteriai galimai policijos pareigūnei paaiškina – <...> „mus apšaudė iš kažkokio pistoleto. Aš nežinau jis ten pneumatinis, nepneumatinis“. <...> „klausykit, mes jau konfliktuojam, jeigu jis mus necenzūriniais žodžiais vadina tai jau yra ne mūsų bėdos, mes ginamės kaip galime“. „Jeigu mums duris išlaužė, mūsų butą apvogė, toliau mus terorizuoja ir mums daro spaudimą tai ar mes konfliktą padėjome?“ (1 t., b. l. 75). Įtariamosios apklausos metu S. S. parodė priešingai - „Kad buvo šaudyta, aš sužinojau tik iš policijos pareigūnų. Kurioje vietoje buvo šaudyta ir kas šaudė aš tikrai nežinau, šūvių negirdėjau“. 2013-01-13 Kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu, adresu Raudondvario pl. 174-26, Kaune, pas A. L. nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 89-90). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G166/13(02) nukentėjusiajam L. S. konstatuotas nubrozdinimas dešinio skruosto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31). Pristatytojo asmens alkoholiui protokolu nustatyta, kad 2013-01-13 04.03.20 val. S. S. buvo blaivi (1 t., b. l. 98). 2013-01-12 nutarimas Nr. 24-At-00065-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. S. skundą (1 t., b. l. 191, atsiųsta iš policijos medžiaga). Žmogaus veido atvaizdas, kuriame ekspertas teisiamojo posėdžio metu pažymėjo sužalojimo vietą (2 t., b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamosios S. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., t. y. viešosios tvarkos pažeidimas. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir šiuo konkrečiu atveju ištyrus bei įvertinus įrodymas teismas daro išbadą, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284str.1d..

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką LR BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai, kurie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Šioje byloje neginčijamai nustatyta nusikaltimo vieta- (duomenys neskelbtini) namo antrojo aukšto laiptinė, netoli 22 buto durų, įvykio laikas laikotarpis nuo 21 iki 22 valandos, kai tokiu metu dauguma gyventojų ilsisi savo butuose. Šioje byloje apklausti liudytojai, bendrabučio gyventojai patvirtino, kad jie girdėjo triukšmą, girdėjo šūvius (liudytojai D. Š., G. Š., I. M. ir kiti). Todėl darytina išvada kad viešoje vietoje, buvo sutrikdytas gyventojų poilsis, ramybė. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Šaunamojo ginklo panaudojimas prieš asmenį neginčijamai pripažintinas įžūliais smurtiniais veiksmais. Šioje byloje kaltinamoji konfliktu įvardijo tik tai, kad neva prieš ją nukentėjusysis panaudojo smurtą, sudavė teleskopine lazda per šoną. Teisme pagarsinus protokolą su įrašytu pokalbiu, kaltinamoji S. S. patvirtino, kad garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota jos kalba su policijos pareigūne. Siekdama paaiškinti apie kokius ginklus ji kalbėjo su policijos pareigūne, tik teisme ji nurodė, kad neva norėjusi pasakyti, kad kaimynas R. K. turi pneumatinį ginklą, nelegalų ir kartas nuo karto jį naudoja. Įvykio vakarą R. K. šį ginklą naudojo, šaudė koridoriuje, virtuvėje ant spintelių likę žymės, šaudė į sienas, į lubas, į žmogų netaikė, jis tiesiog norėjo pademonstruoti. R. K. šaudė, jie visi virtuvėje gėrė, ar tuo metu ten buvo L. S., nematė. Pareigūnei I. K. to nesakė, pagalvojo nereikia, nes ji nėra skundikė, ji pareigūnus kvietė dėl to, jog jai trenkė lazda. Ji nenorėjo sakyti, kad jis turi ginklą, nemanė jog reikalinga, bet kai pateikė jai tokius kaltinimus, jog ji šaudė, tada pagalvojo, jog nereikia slėpti. Ji tuo metu buvo strese, buvo nėščia ir jai viskas taip atrodė. Visi kaimynai matė, o jie vienas už kitą, ji priešė ir visi duoda parodymus prieš ją. Tokie kaltinamosios teiginiai paneigti byloje ištirtais įrodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Apklausta liudytoja I. K. teisme patvirtino, kad pirmą kartą atvykus pagal kaltinamosios iškvietimą, pastaroji apie jokius ginklus neminėjo, sakė kad jai sudavė lazda, kas nežinanti pavardės, nurodė kažkokį kaimyną, ir kad jai medikų pagalbos nereikia. Pareigūnė priėmusi pranešimą, išvyko. Tai patvirtina S. S. pranešimas esantis medžiagoje Nr.24-At-00065-13, kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (priedas nr.1, pridėta prie bylos), iš pastarojo turinio matyti, kad apie R. K. ji jame nenurodė. Apklausti liudytojais nepilnametis L. S., jo atstovė Ž. S., D. Š., G. Š., I. M., R. K., L. I. teisme patvirtino, jog šaudė S. S. ir kad to pasekoje nukentėjusysis L. S. buvo sužalotas į veidą, buvo iškviesti medikai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog L. S. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl padaryto sužalojimo dešiniame skruoste (t.1.b.l. 31). Apklaustas teisme ekspertas patvirtino, jog išspausti šratą kaip spuogą yra galimybė. Policijos pareigūnams buvo pateiktas šratukas, kurį jis išėmė iš veido (1 t., b. l. 68). Šioje byloje nebuvo rastas ginklas, tačiau atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad kaltinamoji ilgą laiką neleido pareigūnams apžiūrėti butą (liudytojos I. K. parodymai, bei S. S. neprieštaravimas šioms aplinkybėms), tai, kad liudytojas M. G. (kuris beje neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje) patvirtino atsitiktinai iš savo buto įvykio naktį pastebėjęs, kaip kaltinamoji kažkokį daiktą suvyniotą į languotą skudurą išmetė per langą, patvirtina, kad kaltinamoji turėjo pakankamai laiko paslėpti nusikaltimo įrankį, tačiau tai nėra vienintelis jos kaltės įrodymas ir vertintini visi bylos duomenys dėl kaltės buvimo. Aukščiau aptarti liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, rašytinė medžiaga patvirtina, kad būtent kaltinamoji įvykio vakarą panaudojo ginklą šaudydama viešoje vietoje, ji taip elgėsi bandydama daryti tvarką, išvaikyti susirinkusius asmenis, tačiau jos elgesys buvo nepateisinamas, nusikalstamas, ji tyčia sukėlė pasekmes. Nustatyta ir tai, kad kaltinamoji siekdama išvengti atsakomybės, išsikvietė policijos pareigūnus, pastariesiems telefonu užsimindama apie pneumatinį ar kitokį ginklą, o šiems atvykus, ji teigė jog medikų pagalba jai nereikalinga, nenurodė konkretaus asmens kuris ją sužalojo, teigė kad tai yra Lino ( Ivanausko) draugas, o ne Kalinausko, su kuriuo ji tą vakarą teigė mačiusi L. S. (priedas nr.1, pridėta prie bylos). Vėliau policijoje gavus pranešimą apie sužalotą asmenį ir atvykus pas kaltinamąją, pastaroji policijos pareigūnų nebeįsileido, trukdė jiems atlikti tyrimo veiksmus. Teismas tokius nenuoseklius kaltinamosios paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo A. L. parodymai yra suinteresuoto asmens parodymai, kadangi jis pats neneigė jog kuris laikas gyvena kartu su S. S., todėl pastarasis duoda palankius S. S. parodymus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tas aplinkybes, kad liudytojai dėl neesminių aplinkybių davė skirtingus parodymus (dėl pistoleto spalvos, šūvių skaičiaus ir panašiai) tačiau tokie nesutapimai nėra esminiai ir nedaro įtakos veikos kvalifikavimui šioje konkrečioje situacijoje. Kaltinamoji atliko visus veiksmus įeinančius į nusikaltimo numatyto LR BK 284str.1d. sudėtį, ji veikė tyčia, siekė pasekmių, jas sukėlė ir už tai ji privalo atsakyti.

Nukentėjusiojo L. S. atstovė pagal įstatymą Ž. S. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo jos sūnui L. S. ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 182-183). Atstovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykusio įvykio, patirtų sužalojimų L. S. patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Pablogėjo jo sveikata, savijauta. Šiuo metu dėl patirtos stresinės situacijos jis jaučiasi nesaugiai, jaučia nuolatinę baimę, skundžiasi nerimu, dirglumu, sutrikęs miegas. Vieną savaitę po įvykio L. S. dėl patirtų išgyvenimų nėjo į mokyklą, todėl pablogėjo jo bendravimo galimybės, suprastėjo jo mokymosi rezultatai, tapo uždaresnis, tylesnis. Nukentėjusysis L. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį. Nurodė, kad patyrė didelį stresą, skausmą, jautė baimę apie savaitę laiko. Savaitę nėjo į mokyklą, blogai jautėsi, skaudėjo veidą, sunkiai kalbėjo, buvo irzlus, nervuotas, niekur nėjo, jautė baimę. Nėjimą į mokyklą pateisino auklėtoja ir mama, iš medikų pažymos neturėjo. Dėl sužalojimo jokių komplikacijų nebuvo, žaizda užgijo per dvi savaites, savaitę laiko jautė nepatogumus. Gydėsi namuose, pas šeimos gydytoją nesikreipė, mama žaizdą patepdavo tepaliukais. Į neurologą nesikreipė.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi LR CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, jog būtina atsižvelgti į 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, buvo panaudotas ginklas, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių S. S. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus. Neabejotinai nukentėjusysis būdamas dar nepilnamečiu patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Tokie kaltinamosios tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, išgąstį, baimę. Tačiau turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, kaltinamoji šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, pragyvena iš gaunamos pašalpos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametis vėlyvą vakarą lankėsi pas asmenis, gyvenančius ne toje pačioje laiptinėje kur gyvena jis pats, asmenys yra už jį vyresni, jų interesų ratas yra visai kitoks, pastarieji nevengia alkoholinių gėrimų vartojimo, rūko, neabejotina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų (liudytojo R. K. parodymai). Atsižvelgiant į tai, kad patirti neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų išgyvenimų nesukėlė, vadovaujantis teisingumo principu bei siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 1 000 Lt. Todėl iš kaltinamosios S. S. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, L. S. naudai, o likusioje dalyje ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiojo L. S. atstovė advokatė Eglė Grucytė prašė teismą pripažinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios. Nukentėjusiojo L. S. atstovei pagal įstatymą Ž. S. pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1650-2323 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jos atstovė baudžiamojoje byloje advokatė Eglė Grucytė (1 t., b. l. 166). Teismui pateikė galutinę pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 660 Lt sumai (2 t., 25). Remiantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog valstybė patyrė išlaidas suteikdama nukentėjusiajam teisines paslaugas ir tai patvirtina rašytiniai dokumentai, todėl ši 660 Lt suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamosios S. S., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.

Daiktiniai įrodymai: vokas su šratais, saugomas Kauno miesto Santakos PK (1 t., b. l. 19) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos. CD plokštelė su garso įrašu (1 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos; kaltinamosios asmeniniai daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ su sim kortele ir pakrovėju, džemperis ir kelnės (1 t., b. l. 79), pakvitavimu grąžinti S. S. (1 t., b. l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini S. S. nuosavybėje.

K. S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 109, 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. S. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2013-01-13 03.25 val. iki 2013-01-14 13.23 val. (dvi paras) (1 t., b. l. 94, 95).

K. S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

S. S. neteista (1 t., b. l. 112), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 119-121), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruota (1 t., b. l. 115), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (1t., b. l. 117), dirba (1 t., b. l. 177-180), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 181), augina mažametį vaiką, gimusį 2013-09-09 (2 t., b. l. 5).

K. S. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), turtinė žala nepadaryta. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, ji augina mažametį vaiką (kūdikį), jauno amžiaus, mokosi. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga S. S. už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimą (LR BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-13 03.25 val. iki 2013-01-14 13.23 val. (dvi paros) (LR BK 66 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, prilyginant 1 sulaikymo dieną 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. S. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. S. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš S. S. valstybės naudai 660 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų už nukentėjusiojo L. S. atstovei pagal įstatymą Ž. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: voką su šratais, saugomą Kauno miesto Santakos PK, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijai. CD plokštelę su garso įrašu, palikti prie bylos; S. S. asmeninius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ su sim kortele ir pakrovėju, džemperį ir kelnes, palikti S. S. nuosavybėje. Medžiagą, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-00065-13 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė