Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2014-11-07 · Byla Nr. A2.6.-1114-231/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
A2.6.-1114-231/2014
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00964-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Pažeidėjas
B. P.
Nukentėjusysis
M. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. A2.6.-1114-231/2014 m.
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00964-2014-5.Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 7 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. P.,nukentėjusiajam M. K.,

išnagrinėjusi B. P., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą byloje nėra, administracine tvarka bausto 2 kartus, turinčio galiojančią administracinę nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-21 B. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-05-29 apie 18.40 val. Trakų r. sav. Trakuose, Vytauto g. 2, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir sukdamas automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, nepalikęs tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai yra jam surašytas protokolas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą.

B. P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2014-05-29 apie 18 val. kartu su kolegėmis S. L.-Jurgilienė, M. P. ir E. S. buvo atvykęs automobiliu Audi 100 į Trakus į Gruzijos ambasados organizuojamą renginį. Trakuose prie Vytauto g. 2 namo automobilių stovėjimo aikštelėje, radęs laisvą vietą tarp dviejų automobilių, pasuko į dešinę nuo pagrindinės gatvės, norėdamas priparkuoti automobilį, tačiau pirmo karto nepavyko užvažiuoti, nes buvo per arti nuo stovėjusio automobilio, tada jis pavažiavo atbulai ir iš antro karto sėkmingai priparkavo automobilį. Jis su kolegėmis išlipo iš automobilio, tada prie jo priėjo vairuotojas iš kairėje stovinčio automobilio ir pareiškė, jog jis apgadino jo automobilį. B. P. apžiūrėjęs automobilį, jokių apgadinimų savo automobilio neaptiko, o kitame automobilyje nežymiai matėsi išilginę juostą su tarpais, tačiau ji negalėjo būti susijusi su jo automobiliu, nes automobilį jis pastatė atitinkamu atstumu ir kliudyti šalia stovinčio automobilio negalėjo, todėl to nesureikšmino. Tada vyras pasakęs kviečiantis policiją, atsisėdo į automobilį ir jame sėdėjo, daugiau neišlipo. Jis palaukęs keletą minučių, paliko automobilį toje pačioje vietoje ir su kolegėmis nuėjo į renginį, nes pagalvojo, jog pilietis jam pretenzijų neturi, nes ryžtingai jam to neišreiškė. Po kelių valandų jie grįžo, jokių pretenzijų jam niekas neišsakė ir jie ramiai išvyko į Vilnių. Po kurio laiko jis gavo šaukimą vykti į policiją dėl eismo įvykio, ir labai nustebo, jog minėtas vyras jį apkaltino neva jis sugadino jam automobilį ir išvyko iš įvykio vietos . Nurodė, kad apgadinti šalia stovinčio automobilio jis negalėjo, nes įvažiuodamas į tarpą tarp dviejų automobilių, buvo labai atsargus, todėl užvažiavo iš antro karto, stengdamasis saugiai pastatyti savo automobilį. Nurodė, kad automobilis liko stovėti toje pačioje vietoje, jis nebuvo niekur pasišalinęs. Kadangi nukentėjusysis atsisėdo į savo automobilį ir daugiau neišlipo, jis pamanė, kad konfliktas išspręstas ir jam niekas jokių pretenzijų neturi, priešingu atveju būtų sprendęs šią problemą vietoje. Kadangi jokių automobilių sugadinimų jis nepastebėjo, nejautė kontakto su kitu automobiliu, tuo nesuabejojo ir kartu važiavusios kolegės, todėl nebuvo reikalo apie tai pranešti policijai. Prašo bylą nutraukti, nes kito automobilio jis neapgadino, vyras ryžtingai jam savo nepasitenkinimo neišsakė, todėl jis iš įvykio vietos nepasišalino, nes manė , kad jokio eismo įvykio nepadarė.

Vilniaus apskrities VPK Trakų PK atstovas posėdyje nedalyvavo.

Nukentėjusysis M. K. nurodė, kad 2014-05-29 jis atvažiavo į Trakus ir pastatė savo automobilį VW Caravelel į automobilių stovėjimo aikštelę Vytauto g. Automobilių buvo daug, jis sėdėjo savo automobilyje, kai jam iš dešinės į laisvą vietą įvažiavo automobilis Audi, kuris kliudė jo automobilį, nes jautė kontaktą iš dešinio šono. Tada jis išlipęs iš automobilio, pasakė privažiavusiam vairuotojui, kad jis savo automobiliu įbrėžė jo automobilio šoną, į ką vyriškis, apžiūrėjęs automobilį, pasakė ‚nieko ten nėra“, tada jis vyrui pasakė, kad kvies policiją, į vairuotojas atsakė „kviesk“, ir su kartu atvažiavusiomis moterimis išėjo. Nurodė, kad po kurio laiko atvažiavo policiją, jis parašė pareiškimą, o policijos pareigūnai surašė dokumentus.

Liudytojas policijos pareigūnas R. V. teismui parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį Trakuose, Vytauto gatvėje prie 2 namo. Nuvykę į vietą, rado pranešėjo automobilį ir šalia stovinti kitą automobilį Audi, apžiūrėjęs abu automobilius, jis iškarto pasakė, kad jo automobilio apgadinimai neatitinka eismo įvykio, šie automobiliai negalėjo tarpusavyje turėti kontaktą dėl skirtingų bamperio, durelių aukščių, tačiau vairuotojas sakė, kad jam kitas vairuotojas apgadino automobilį, todėl jis surašė reikiamus dokumentus, sudarė įvykio schemą, nufotografavo automobilius, nors aiškiai matė, kad automobiliai tarpusavyje negalėjo kontaktuoti.

Apklausta teisme liudytoja S. L.-J. nurodė, 2014-05-29 ji su B. P. ir bendradarbėmis atvažiavo į Trakuose vykstantį renginį, kurį surengė Gruzijos ambasada. Parkuojant automobilį stovėjimo aikštelėje, jų automobilis tikrai kito automobilio neapgadino, nes B. P. atsargiai iš antro karto saugiai įvažiavo į automobilio stovėjimo aikštelę. Tarpas tarp automobilio buvo pakankamas, nes jos iš automobilio laisvai išlipo iš abiejų pusių, netrukdydamos kitam automobiliui. Iš šalia stovinčio automobilio išlipo vyras ir pasakė, kad B. P. įbrėžė jo automobilį, tačiau jokių įbrėžimų nesimatė. Jie pagalvojo, kad vyras pajuokavo, išėjo į renginį.

Liudytoja M. P ir E. S. davė analogiškus parodymus.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal ATPK 127 str.2 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. K. parodymų, B. P. automobilis kliudė jo automobilio dešinį šoną. Iš B. P. bei liudytojų (kartu važiavusių moterų) parodymų matyti, kad B. P. negalėjo įbrėžti kito automobilio, nes visi jie buvo šiame automobilyje ir tikrai girdėtų brukštelėjimą. Juolab atvykęs policijos pareigūnas R. V. teismui paliudijo, kad apžiūrėjęs vietoje stovinčius automobilius, iškarto galima buvo daryti išvadą, kad automobiliai negalėjo tarpusavyje kontaktuoti dėl automobilių išsidėstymo vietoje, nustatyto atstumo tarp automobilių. Tokie liudytojų parodymai atitinka vaizdo medžiagai, esančiai byloje, iš kurios matyti, kad automobiliai Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) stovi saugiame atstume viena nuo kitos, B. P. automobilis yra žemesnis nei nukentėjusiojo automobilis, todėl padaryti įbrėžimą nurodytame aukštyje (matyti iš nuotraukos) negalėtų (b.l. 11-17). Iš įvykio schemos matyti, kad atstumas tarp minėtų automobilio iš priekio buvo 0,60 m., o ir galo – 1,08 m. , tai yra pakankamai didelis, ką patvirtina liudytojų parodymus apie tai, kad atvažiavusios moterys iš automobilio saugiai išlipo iš abiejų pusių, nekliudydamos šalia stovinčio automobilio. Išnagrinėjus esančios byloje medžiagos visumą, išklausius nukentėjusįjį, liudytojus bei B. P., teismas daro išvadą, kad pagal esančius įrodymus byloje negalima teigti , jog B. P. apgadino kitą automobilį. Priimdamas nutarimą, teismas remiasi B. P., liudytojų S. L.-J., M. P. ir E. S. parodymais, policijos pareigūno R. V. parodymais, o nukentėjusiojo M. K. parodymus vertina kritiškai ir atmeta, nes jis nesiėmė atitinkamų priemonių šioms aplinkybėms išaiškinti, neišsakė aiškiai savo nuomonės dėl aplinkybių išaiškinimo tuojau pat, būnant B. P. įvykio vietoje, o delsė, sėdėdamas automobilyje, iš ko B. P. ir jo kolegės suprato, jog vyriškis jiems neturi jokių pretenzijų, todėl išėjo į renginį. Teismas pažymi, jog B. P. išėjo į renginį, palikęs automobilį toje pačioje vietoje, tyčia iš jos nepasišalino ir grįžęs net nepagalvojo, jog gali būti apkaltintas kito automobilio sugadinimu, juolab pats nukentėjusysis M. K. teismui nurodė, jog matė, kaip grįžo B. P. su moterimis iš renginio, nes stebėjo iš šono, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo, o jis nesiėmė priemonių užkirsti kelią pasišalinimui, net žodžiu neišsakė savo pretenzijų. Todėl teismas iš to daro išvadą, jog B. P. išvykdamas iš įvykio vietos, buvo tikras, jog jokio teisės pažeidimo nepadarė, juo labiau tyčia nepasišalina iš įvykio vietos, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. B. P. davė teismui parodymus, kurie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, bylos medžiagai bei liudytojų parodymams, savo parodymuose jis yra nuoširdus, todėl netikėti B. P. parodymais teismas neturi pagrindo.

Pagal ATPK 130 str.1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Minėto teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė – gali pasireikšti tik tyčia, t. y. sąmoningu veiksmu, todėl būtina nustatyti, kad asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia, t. y. kad jis tai padarė sąmoningai, siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Asmens kaltės dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų neįrodžius neginčijamais įrodymais ir byloje nesant duomenų apie tai, jog asmuo sąmoningai (tyčia) sugadino kitą automobilį ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad negalima kategoriškai tvirtinti, kad B. P. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Teismo nutarimas, grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl B. P. patraukimo administracinėn atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutrauktina nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska