Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. išteisintas pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos.

V. V. civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Uždarajai akcinei bendrovei „duomenys neskelbtini“ iš V. V. priteista 3811,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-09-19 dienraščio (duomenys neskelbtini) publikacijoje, pavadintoje (duomenys neskelbtini), viešai raštu dienraščio (duomenys neskelbtini) 1-ajame ir 3-ajame puslapiuose užgauliai pažemino V. V.: tekste po antrašte žodžiais ,,Vyriausybės atstovui – problemos dėl svetimos moters ir alkoholio” bei tekste žodžiais ,,Vieną naktį (duomenys neskelbtini) Vyriausybės atstovą užklupo girtą, su moterimi šlitinėjantį Vyriausybės atstovo tarnybos patalpose”; “...laukan iššoka porelė: išbalęs V. V. ir vos ne į dukras tinkanti dama su vestuviniu žiedu ant piršto. Ir tikrai ne V. V. žmona”; ,,O tuo metu džentelmenas – V. V. – neria vidun į savo patalpas ir užsirakina iš vidaus”; ,, Plykst fotoaparato blykstė – Vyriausybės atstovas it zuikis neria į tualetą ir užsitrenkia duris”; ,,Tik praėjus kelioms minutėms įsidrąsina – vėl plykst... V. V. slepiasi.”; ,,Girdime kaip Vyriausybės atstovas tyliai išpėdina iš tualeto ir brazdinasi į trečiąjį aukštą...”; Prožektorių šviesos pagauna išsigandusio Vyriausybės atstovo V. V. veidą. Rankoje – portfelis, pats – kiek svyruojantis. Dorai paaiškinti, ką veikia pasislėpęs tamsoje, negali.”; ,,Ar dėl išgąsčio ar dėl alkoholio valdininkas sunkiai orientuojasi – susigrūda antgalį į burną”; ,,Policijos patruliai, kad būtų atmesti bet kokie įtarimai, prašo atrakinti patalpas – ar nesimėto buteliai, nesivolioja girti asmenys ir pan. ,,Neįleisiu” – nukerta išbalęs valdininkas.”; ,,Jeigu mano tiesioginis viršininkas lieps, atrakinsiu”, sunkiai rinkdamas žodžius dudena V. V....”; Praėjus keletui dienų po naktinio nuotykio V. V. net išbąla (neskaitant slyvinio atspalvio nosies galo) priimamajame išvydęs žurnalistus. Sukrunta vestis į kabinetą (matyt, kad negirdėtų administratorė). Jau turi sukūręs versiją: savo apartamentuose nebuvo (suprask šviesą degino bildukai), o tiesiog atėjo nusilengvinti į tualetą. Atsivedė ne tik damą, kurios jis beveik nepažįstąs, bet ir miesto garbės pilietį V. K.“.

Be to, M. D. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje 2009-09-19 publikacijoje ,,Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete” per visuomenės informavimo priemonę – dienraštį (duomenys neskelbtini) paskleidė apie V. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią V. V., bei pakertančią juo pasitikėjimą, o būtent: publikacijos pavadinime ,,Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete” paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją žodžiais ,,girtas...slėpėsi tualete”; publikacijos teksto paantraštėje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją žodžiais ,,Pobūvis Vyriausybės atstovo kabinete” bei publikacijos tekste žodžiais ,,užklupo girtą”; “(Vėliau paaiškėja, kad Vyriausybės atstovo durys neužsidaro ir po darbo, tarp lankytojų – komisarai, prokurorai, savivaldybės vadovai, o po pasisėdėjimų Vyriausybės atstovas išeinąs kiek svirduliuodamas, - red. Past.)”; ,,Kalbėdamas apie problemas jis omenyje turėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos sprendimą pripažinti V. V. pažeidus etiką. Nepaisant šio sprendimo V. V. buvo paskirtas dar vienai kadencijai, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimą apskundė“, nutylėdamas faktą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.

Be to, M. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-09-30 dienraščio (duomenys neskelbtini) 1-ame ir 3-ame puslapiuose publikacijoje ,,Valdininką “blaivins” komisija” pakartotinai viešai raštu užgauliai pažemino V. V.: publikacijos pavadinimu žodžiais ,,Valdininką “blaivins” komisija”; žodžiais tekste prie nuotraukos ,,Puota viešajame miesto tualete išgarsėjusį V. V. “persekioja” tualetinė karma. Po naktinių įvykių pas V. V. atėjusiems žurnalistams jis pareiškė skubąs į teismo posėdį. Ir nėrė tiesiai į tualetą. O išlindęs “po posėdžio” ir pamatęs tebestovinčius žurnalistus baisiai pasipiktino”; tekste žodžiais (duomenys neskelbtini) sučiupus girtą plavinėjantį Vyriausybės atstovą (duomenys neskelbtini) apskrityje V. V....”; paantraštėje žodžiais ,,Naktinėjo su moterimi”; tekste žodžiais (duomenys neskelbtini) žurnalistai neblaivų V. V. užklupo naktinėjantį savo darbo vietoje... Viduje girdėjosi moters krykštavimai, net laiptinėje tvyrojo alkoholio ir užkandžių kvapas”; tekste žodžiais ,,užfiksavo išeinantį V. V. su vos ne į dukras tinkančia drauguže”; tekste žodžiais ,,tamsoje mėginusį slapstytis valdininką “išrūkė”...patruliai”; ,,Išbalęs ir kiek svyruojantis V. V. mėgino nerišliai aiškinti, jog nesislėpė, o ėjo į tualetą”.

Be to, M. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-09-30 per visuomenės informavimo priemonę dienraštį (duomenys neskelbtini), dienraščio (duomenys neskelbtini) 1-ame ir 3-ame puslapiuose toje pačioje publikacijoje ,,Valdininką “blaivins” komisija” paskleidė apie V. V. tikrovės neatitinkančią, paniekinančią, žeminančią, pakertančią pasitikėjimą V. V. informaciją: žodžiais prie V. V. nuotraukos ,,Puota viešajame miesto tualete išgarsėjusį V. V.”; paantraštėje žodžiais ,,Girto Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje V. V. nuotykius tiria premjero sudaryta komisija”, kurioje neatitinka tikrovės žodis ,,Girto”; tekste žodžiais (duomenys neskelbtini) žurnalistai neblaivų V. V. užklupo naktinėjantį savo darbo vietoje”; ,,užfiksavo išeinantį V. V. su vos ne į dukras tinkančia drauguže”; ,,Išbalęs ir kiek svyruojantis V. V. mėgino nerišliai aiškinti, jog nesislėpė, o ėjo į tualetą”; ,,Vyriausybės atstovas“ pripūtė” 1,08 promilės (lengvas girtumo laipsnis)”; ,,Valstybinė etikos komisija buvo nusprendusi, kad V. V. nusižengė etikai, darbą supainiodamas su savo šeimos narių interesais. Nepaisant šios aplinkybės buvusioji socdemų Vyriausybė V. V. vadovauti Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje tarnybai paskyrė antrąkart. Šią aplinkybę sužinojusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kreipėsi į teismą”.

Apeliaciniu skundu privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. atstovas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti 2010 m. birželio 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. D. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., padarymo.

Skunde apeliantas tvirtina, kad M. D., vartodamas cituotus teiginius, akivaizdžiai nori ir siekia, kad skaitytojas suvoktų V. V. esant nepadorų, girtaujantį, jaunų ištekėjusių moterų kompanijoje laiką leidžiantį žmogų, o teiginys, neva V. V. persekioja tualetinė karma, apskritai žemina žmogaus orumą. Taip pat apeliantas pažymi, kad tai, jog V. V. yra viešas asmuo, nesuteikia teisės nepagarbiai kalbėti apie asmenines jo savybes, žeminti orumą bei įžeidinėti.

Išteisintojo M. D. gynėjas ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Vygantas Barkauskas atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl M. D. išteisinimo pagal BK 155 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Advokatas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Gynėjo manymu, išteisintasis sąžiningai pasinaudojo šia teise.

Atsikirtime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad reikšminga yra tai, jog nuk. V. V. taikytinas viešojo asmens kriterijus, nes tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikytinos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos, kad laikomasi nuostatų, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

Atsikirtimu atkreipiamas dėmesys, kad skiriasi V. V. užgauliai pažeminusių publikacijų apimtys – apeliaciniame skunde nurodytos žymiai mažesnės publikacijų dalys, nei skunde pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. atstovas advokatas A. Koskus prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis M. D. ir jo gynėjas bei civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. Barkauskas prašė skundą atmesti ir priteisti civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo V. V. 2117,50 Lt proceso išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino M. D. pagal BK 154 str. 2 d. (Šmeižimo) ir 155 str. 1 d. (Įžeidimo) dėl pastarajam privataus kaltinimo tvarka V. V. pareikštų kaltinimų. Apeliaciniu skundu V. V. atstovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria M. D. buvo išteisintas pagal BK 154 str. 2 d., tačiau nesutinka su išteisinamuoju nuosprendžiu pagal BK 155 str. 1 d., teigdamas, kad M. D. spaudinyje vartodamas jo skunde nurodytus teiginius norėjo ir siekė pažeminti V. V. orumą.

Visiškai nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apsiribojo bendrojo pobūdžio informacija apie įžeidimo nusikaltimo sudėtį ir nemotyvavo savo sprendimo dėl M. D. išteisinimo pagal BK 155 str. 1 d.

Iš apylinkės teismui pateikto privataus kaltintojo pareiškimo (t. 1, b. l. 1-3) ir vėliau pateikto patikslinto pareiškimo (t. 1, b. l. 111-113) matyti, kad V. V. pasijuto užgauliai pažemintas ir apšmeižtas dėl tų pačių dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2009-09-19 ir 2009-09-30 išspausdintų publikacijų – ,,Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete“ ir ,,Valdininką ,,blaivins“ komisija“(t. 1, b. l. 4-8), jose vartotų žodžių ir išsireiškimų. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje svarstydamas klausimą, ar M. D. veikime yra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., sudėties požymiai, detaliai išanalizavo ir įvertino konkrečius straipsniuose išspausdintus pasisakymus apie V. V., tarp jų ir tuos, kuriuos savo skunde paminėjo apeliantas. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas neneigia faktų, kurie iš esmės buvo aprašyti jau ankščiau minėtuose dienraščio publikacijose. Tą rodo ir tai, kad apeliantas neginčija apylinkės teismo sprendimo, kuriuo M. D. buvo išteisintas dėl apie V. V. tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo pagal BK 154 str. 2 d. Tokiu būdu netikslinga gilintis ir dar sykį analizuoti aplinkybių apie tai, kad V. V. 2009-09-11 ne darbo metu buvo neblaivus darbo vietoje (buvo rastas tamsoje stovintis trečiame pastato aukšte ir paaiškino, kad eina namo arba žiūri, kas vyksta gatvėje, nors išėjimo durys yra pirmame aukšte; atvykus policijos pareigūnams pūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatytas girtumas, už ką Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyrius V. V. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41¹² str. 1 d. (t. 1, b. l. 89), kad 2009-09-11 ne darbo metu Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskričiai tarnybinėse patalpose ir jo kabinete lankėsi pašaliniai asmenys, tarp jų, ir amžiumi jaunesnė už V. V. moteris, kuriuos V. V. vaišino kava ir saldainiais, kad sekančią dieną V. V. taip pat bendravo su žurnalistais (pastariesiems minėjo, jog skuba į teismą, buvo užėjęs į tualetą), kad būdamas (duomenys neskelbtini) miesto meru dalyvavo viešojo tualeto atidarymo renginyje, kur buvo geriamas šampanas, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2008-04-10 sprendimu konstatavo, jog V. V. savo elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (t. 1, b. l. 102-109) ir kt. Apie visus, išskyrus savo girtumą 2009-09-11, paminėtus įvykius patvirtino pats V. V. teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 29-30). Kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad V. V. 2009-09-11 ne darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus, nes ir pats pripažino, jog tą dieną gėrė alkoholinius gėrimus, pūtė į alkotesterį. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai (A. K., S. V.) ir karo policininkai (S. I., M. K.), liudytojas L. G. ir kaltinamasis M. D. vienodai nurodė, kad tą vakarą V. V. papūtus į policininkų pateiktą alkotesterį, pastarajam buvo nustatytas daugiau nei 1 promilės girtumas (t. 2, b. l. 27-28; 30-34).

Iš privataus kaltintojo parodymų pirmosios instancijos teisme ir iš apeliacinio skundo galima susidaryti įspūdį, kad V. V. žeidžia ne apie jį pateikta informacija, o tos informacijos pateikimo forma ir būdas, kas, apelianto teigimu, skaitytojui formuoja nuomonę apie V. V., kaip apie nepadorų, girtaujantį, jaunų ištekėjusių moterų kompanijoje laiką leidžiantį žmogų. V. V. savo pasisakymais teisiamajame posėdyje pats aiškiai pavirtino tokią išvadą, nurodydamas, kad jo nežeistų pranešimas publikacijoje – ,,Jei būtų parašyta, kad pas V. V. buvo atėjusi moteris tai nieko tokio...“, tačiau pranešimas – ,,...laukan iššoka porelė: išbalęs V. V. ir vos ne į dukras tinkanti dama su vestuviniu žiedu ant piršto. Ir tikrai ne V. žmona.“ – jį žeidžia (t. 2, b. l. 30) ir pan. V. V. teigimu, neatitinka tikrovės žodis – ,,svirduliuodamas“ ir apibūdinimas, jog jis 2009-09-11 po tarnybines patalpas ,,šlitinėjo“. Iš esmės tai tapatūs žodžiai-sinonimai. Šlitinėti yra žodžio šlitiniuoti forma, kurio reikšmės: 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti; 2) eiti, vaikštinėti svirduliuojant, virtuliuojant; 3) šlaistytis, valkiotis, slankioti (http://www.lkz.lt/startas.htm). Taigi, minėtas išteisintojo M. D. laikraščio publikacijoje pavartotas V. V. ėjimo sinonimas savaime nėra užgauliai įžeidžiantis, tuo labiau, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog V. V. nedarbo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš tikrųjų, vaikštinėjo po LR Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje tarnybos patalpas ir (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, nei V. V. nustatytas girtumas, nei pastarojo buvimo faktas minėtose patalpose nebuvo neigiamas apeliaciniu skundu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje konstatavo, kad dienraščio (duomenys neskelbtini) 2009-09-19 ir 2009-09-30 publikacijose (,,Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete“ ir ,,Valdininką ,,blaivins“ komisija“) pateikti faktai ir vertinamieji teiginiai apie V. V. iš esmės atitinka tikrovę. Kita vertus, kolegija sutinka su tuo, kad tam tikrų žodžių ir išsireiškimų naudojimas visuomenės informavimo priemonėse gali sudaryti asmeniui, apie kurį pateikiama informacija, užgauliojimo įspūdį, tačiau tai neįrodo, jog publikacijos autorius tikslingai siekė ir norėjo užgauliai pažeminti tą žmogų. Kolegijos nuomone, publikacijų autorius M. D., pasirinkęs atitinkamą stilių, be pateikiamos informacijos apie V. V. išdėstė savo nuomonę bei įspūdžius, kurie panašūs ar netgi tokie pat, galimai kiltų kiekvienam elementarią patirtį turinčiam žmogui, jei tektų būti akivaizdžiais įvykio liudininkais.

Iš bylos duomenų, teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad M. D. – žurnalistas, kuris, gavęs informaciją apie tai, jog Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskričiai V. V. kabinete ne darbo metu dega šviesa, kartu su kolega liudytoju L. G. nuvyko pasidomėti, kas vėlai vakare vyksta valstybės tarnautojo tarnybinėse patalpose (t. 2, b. l. 27). Jau buvo minėta, kad tą 2009-09-11 vakarą V. V. neblaivus buvo savo darbo vietoje, o su juo buvo ir pašalinių asmenų. Nekyla abejonių, kad atskleisti tokie duomenys kompromituoja V. V., kaip aukštas pareigas valstybės tarnyboje užimantį asmenį, ir patį Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje institutą. Nėra pagrindo teigti, kad M. D. savo publikacijomis tyčia siekė įžeisti V. V., deklaruodamas subjektyvų nusistatymą norėjo pažeminti jį skaitytojų akivaizdoje. Tiek V. V., tiek M. D. patvirtino, kad sekančią dieną po įvykio M. D. vėl buvo atėjęs pas V. V. į darbovietę ir norėjo iš pastarojo gauti paaiškinimus apie 2009-09-11 įvykius, tačiau akivaizdu, kad V. V. nieko neaiškino ir, jo paties teigimu, išskubėjo į teismą. Tokiu būdu, M. D., atlikęs aprašytą žurnalistinį tyrimą, savo publikacijose laikraštyje analizavo ir atskleidė negatyvius reiškinius, susijusius V. V., kaip valstybės tarnautoju, einančiu Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje pareigas ir ėjusiu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pareigas.

Atsižvelgtina į tai, kad M. D. publikacijų tema, keliamos problemos savo esme yra viešojo intereso, teisėtų visuomenės lūkesčių gynimas. Kita vertus, jo kritikuojamas asmuo – Vyriausybės atstovas (duomenys neskelbtini) apskrityje V. V., praeityje buvęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras, kuris pagal savo pareigas ir įgalinimus privalo pats nepriekaištingai laikytis įstatymų, todėl tokio asmens poelgių vertinimo kriterijai yra pagrįstai aukštesni, veiklos skaidrumo reikalavimai – visiškai suprantami. Taigi ir kritikos toleravimo laipsnis – aukštesnis nei privataus asmens. Šios nuostatos atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 10 str. taikymo bylose.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime byloje Lyashko prieš Ukrainą (bylos Nr. 21040/02) pabrėžta, kad spauda vaidina esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, ir ne tik spauda turi priedermę pateikti informaciją, bet ir visuomenė turi teisę ją gauti; valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, todėl saviraiškos laisvės įgyvendinimas taikytinas ne tik informacijai ar idėjoms, kurios priimamos palankiai, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo, nes be to nebūtų demokratinės visuomenės. Kituose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose išdėstytos esminės nuostatos, kurių paisymas reikšmingas ir šioje byloje – Teismo 1976 m. gruodžio 7 d. ir 1986 m. liepos 8 d. sprendimuose (bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę ir Lingens prieš Austriją) pasisakyta, jog asmuo, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, gali pavartoti tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą; Konvencija gina ir asmenį, paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise ją skleisti.

Taigi, M. D. išsakyta kritika apie V. V. nėra neproporcinga viešajam interesui bei ginamoms teisinėms vertybėms. Taip pat ši kritika adekvati egzistuojančių faktų, kurių pagrindu ji pateikta, esmei.

Dėl to, kas aptarta ir išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, kolegija daro išvadą, kad M. D. publikacijų tekstų paskleistų teiginių prasmė, reikšmės, atsižvelgiant į jų kontekstą, nagrinėjamu konkrečiu atveju negali būti pripažintos įžeidžiančios pagal BK 155 str. 1 d. prasmę. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti M. D., nesant jo veikoje BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra juridinio pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintojo M. D. gynėjas ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. Barkauskas prašė priteisti civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo V. V. 2117,50 Lt proceso išlaidų.

BPK 105 str. 6 d. teismui suteikta teisė bylose, pradėtose tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, kai kaltinamasis išteisinamas, nuspręsti, kad proceso išlaidas apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Kaip matyti iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei 2010-08-20 mokėjimo nurodymo, civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. lapkričio 3 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 2008-60 už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei išteisintojo M. D. gynybą ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovavimą Šiaulių apygardos teisme sumokėjo 2117,50 Lt advokato V. Barkausko kontorai. Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. V. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. išteisintas pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos, šia nutartimi atmetamas.

Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (2117,50 Lt) advokatui už atsikirtimo į apeliacinį skundą surašymą, išteisintojo gynybą bei civilinio atsakovo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme privataus kaltinimo byloje, kurioje nukentėjusysis V. V. buvo apkaltinęs M. D. dviejų nusikalstamų veikų padarymu, atsižvelgiant į bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą, yra pagrįsta, atitinkanti protingumo bei teisingumo kriterijų. Todėl paminėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir išieškotinos iš nukentėjusiojo V. V..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nukentėjusiojo V. V. 2117,50 Lt proceso išlaidų Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) už advokato suteiktą teisinę pagalbą.