- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- II-23-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01119-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. D. (A. D.) (dalyvavo 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje),
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19367-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja B. M. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19367-2023 nustatė, kad A. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2023 m. liepos 22 d. apie 23.51 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,25 (įvertinus paklaidą – 1,233) promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
A. D. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą: paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neneigia savo kaltės padarius administracinį nusižengimą ir užtikrina, kad ateityje toks poelgis nepasikartos. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam suteikia galimybę užsidirbti pragyvenimui ir išlaikyti šeimą, o tai, anot pareiškėjo, jam yra „gyvybiškai svarbu“. Taip pat pažymi, kad įmonėje, kurioje dirba, jis yra vienintelis asmuo, turintis šią vairavimo kategoriją, todėl prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Institucijos vyriausiasis tyrėjas M. L. atsiliepimu į A. D. skundą prašo skundo netenkinti ir Institucijos vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas neginčija padaryto administracinio nusižengimo fakto ar administracinio nusižengimo kvalifikacijos, todėl plačiau atsiliepime apie tai nepasisakoma.
Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigiama, kad Institucijos vyresnioji tyrėja objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, atsižvelgusi į administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat remdamasi ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą – minimalią 800 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam nustatytam 12 mėnesių terminui.
Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, todėl privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, administracinės nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su teismų praktika analogiškose bylose, valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam ir su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įstatymų leidėjui nustačius griežtas sankcijas už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai administracinės atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju asmens, padariusio administracinį nusižengimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeiminiais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto administracinio nusižengimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.
Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo kils papildomi nepatogumai, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą ir nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu administraciniu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. D. skundas netenkinamas.
A. D. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes susiginčijo su žmona ir važiavo pas draugą. Draugas sakė atvažiuos jį paimti, bet jis vis tiek atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo. Tą dieną vartojo midaus degtinę. Paprastai taip nesielgia, nežino, kas tada jam atsitiko. Žmona iš ankstesnės santuokos turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, taip pat jie turi (duomenys neskelbtini) mėnesių vaiką. Šeimoje dirba tik jis, dirba betonuotoju. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui. Turi mažą vaiką, kuriuo turi rūpintis, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės dirbti ir tinkamai rūpintis sūnumi. Šiuo metu neturi administracinių nuobaudų, pradėjo mokėti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą. Vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam sustabdyta. Tada turėjo važiuoti darbo reikalais, nes nebuvo kas galėjo vairuoti transporto priemonę su priekaba. Žino, kad negali vairuoti transporto priemonių, ir supranta, kad neturėjo taip daryti. Pasižada ateityje daugiau tokių administracinių nusižengimų nedaryti ir prašo teismo sutrumpinti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
A. D. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju A. D. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
A. D. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje – skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui A. D..
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti A. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.
Visų pirma pažymėtina, kad A. D., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė.
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. D. padarytas administracinis nusižengimas yra padarytas neatsitiktinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 1,25 (įvertinus paklaidą – 1,233) promilės neblaivumas (b. l. 13), kuris daug – daugiau nei tris kartus – viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors 2023 m. liepos 23 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad A. D. gali eiti tiesia linija koja po kojos ir gali stovėdamas (atsimerkęs ir užsimerkęs) pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 12), visgi pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis yra arti ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį (1,51 promilės neblaivumas). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikra galiojo iki 2023 m. lapkričio 23 d. (b. l. 13), todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. A. D. vairavo automobilį Vilniaus mieste nakties metu, vasarą, kai eismas mieste yra mažiau intensyvus, administracinis nusižengimas buvo išaiškintas reido metu (b. l. 10). Pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę tą pačią dieną, kai vartojo alkoholį – midaus degtinę. Ši aplinkybė administracinį nusižengimą daro labiau pavojingu. Atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, kai vairavo transporto priemonę. Teismo posėdžio metu A. D. paaiškino, kad tą vakarą jis susipyko su žmona ir norėjo važiuoti pas draugą, draugas jam liepė niekur nevažiuoti, kad jis pats pas pareiškėją atvažiuos, tačiau jis neklausė ir vis tiek pradėjo važiuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, policijos pareigūno 2023 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad vairuotojas paaiškino, jog išgėrė alkoholio ir norėjo važiuoti nusipirkti cigarečių (b. l. 10). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas keitė savo paaiškinimus proceso metu. O įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, duotus iškarto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, taip pat teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė tyčia. Pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį ir naktį, ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys yra pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors priežasčių, kurios kliudė A. D., pavyzdžiui, išsikviesti taksi, ir nuvykti į pas draugą ar nusipirkti cigarečių, nes žinojo, kad tą dieną vartojo alkoholį. Administracinio nusižengimo padarymo priežastis – konfliktas su žmona – nėra esminė, nustatant administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą.
Byloje nustatyta A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo pradėjo mokėti paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą (pareiškėjo teigimu teismo posėdžio metu), kita vertus, tai tik reiškia, kad nebus kreipiamasi į antstolį dėl laiku nesumokėtos baudos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad A. D. itin daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia už nustatyto leistino greičio viršijimą, pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą, transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą ir kitus smulkius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 25–35). Pažymėtina, kad pareiškėjas po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo 2024 m. kovo 7 d., be kita ko, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą. A. D. teismo posėdžio metu pripažino vairavęs transporto priemonę po to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam sustabdyta, nurodė žinantis, kad negali vairuoti transporto priemonių, ir supranta, kad neturėjo taip elgtis. Toks A. D. elgesys itin neigiamai apibūdina jo asmenybę. Nors nagrinėjamą administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė pirmą kartą, itin didelis administracinių baustumų skaičius rodo, kad A. D. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir yra linkęs daryti KET pažeidimus. Paskutinių administracinių nusižengimų padarymas rodo jo cinišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir tai, kad jis yra sistemingas KET pažeidėjas.
Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad A. D. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį ir tą pačią dieną (naktį) vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Todėl net ir netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio – darbo, A. D. neatimama teisė apskritai susirasti kitą darbą arba dirbti pagal profesiją kitokiu būdu (pavyzdžiui, į darbo vietą ar paskirtą objektą vykti taksi, viešuoju transportu arba dviračiu ir pan.). Pažymėtina, kad šios aplinkybės (darbo pobūdis, tai, kad pareiškėjas vienas išlaiko šeimą, žmona nedirba) egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai jo nesulaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo.
Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties A. D. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.
Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė A. D. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 12 mėnesių. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Taigi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą nėra teisinio pagrindo. Vien A. D. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti, savaime nesudaro pagrindo mažinti jam minėtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19367-2023 palikti nepakeistą ir A. D. (A. D.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.