Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-16 · Administracinė byla Nr. I-768-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
I-768-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02859-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-768-142/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02859-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 95 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. sausio mėn. bei nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, trūko lovų, todėl tekdavo miegoti ant žemės. Taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo drėgna, šalta. Tinkamas remontas kamerose nebuvo atliktas, t. y. būdavo perdažomos tik kamerų sienos. Rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė nepatogumus, sveikatos pablogėjimą. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisės pažeidimus nežinojo. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nebuvo suteikiama galimybė susipažinti su galiojančiais teisės aktais (b. l. 4–5). Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą papildomai nurodė, kad kamerose buvo pelėsio, tarakonų ir žiurkių (b. l. 144–145).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–19). Prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K apie pareiškėjo judėjimą įstaigoje duomenis turi tik nuo 2013 m., kadangi pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212, 6.22 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentai yra saugomi 3 metus.

Lukiškių TI-K paaiškina, kad stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Pasak Lukiškių TI-K, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Atkreipia dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Įstaigos administracija nuolat iš jų reikalauja tą tvarką palaikyti. Reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią toliau vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Paaiškina, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Nurodo, kad aktualios LR higienos normos numato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Be to, pasak Lukiškių TI-K, tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai – paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, jei teismo sprendimas būtų priimtas atsakovo naudai.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 166).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl netinkamo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. sausio mėn. bei nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. liepos 11 d. (b. l. 6), taigi vadovaujantis ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis jam gali būti priteista žala tik nuo 2013 m. liepos 11 d., o ne nuo 2000 m. rugsėjo mėn., kaip nurodo pareiškėjas. Taigi pritaikius ieškinio senatį atmetami pareiškėjo reikalavimai priteisti neturinę žalą laikotarpiais nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. sausio mėn. bei nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. liepos 10 d.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal LVAT praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodo, kad apie savo teisių pažeidimus nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi Lukiškių TI-K nebuvo suteikiama galimybė susipažinti su galiojančiais teisės aktais (b. l. 4–5). Pareiškėjas byloje nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo nurodomą termino praleidimo priežastį, todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju neatnaujinamas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. EŽTT naujausioje savo praktikoje yra nurodęs, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13).

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K pateikė duomenis apie pareiškėjo judėjimą Lukiškių TI-K iki 2014 m. spalio 28 d. (b. l. 11–13). Atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą, pareiškėjas teigia, kad įstaigoje buvo laikomas ir 2015 m (b. l. 144–145). Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 23 d. teismui pateikė informacinės sistemos „Įskaita“ išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iki 2014 m. spalio 28 d. (b. l. 154–155). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais įrodymais, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius.

Žemesnės instancijos teismas

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių, kamerų plotus ir kamerose esančio sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) (b. l. 11–13, 24) matyti, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 26–29 d., 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. birželio 13 d. (iš viso 7 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose neužtekdavo gultų, todėl reikėdavo miegoti ant žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištyręs byloje esančius Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių (b. l. 11–13) ir Lukiškių TI-K pateiktą pažymą apie kamerose esančių gultų skaičių (b. l. 24) neturi pagrindo konstatuoti, kad kamerose buvo mažiau miegamų vietų nei laikomų asmenų, todėl šį pareiškėjo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pelėsio, netinkamas apšvietimas, vyravo šaltis ir drėgmė, nebuvo atliekamas tinkamas remontas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus kamerose ir nustatė, kad kameroje Nr. 106 santykinė oro drėgmė patikrinimo metu buvo didesnė nei reglamentuota (b. l. 43–44), kameroje Nr. 112 oro temperatūra buvo 17,1oC, taip pat vizualiai nešvarios grindys ir unitazas (b. l. 59–60), kameroje Nr. 398 buvo nelygios grindys, dėl ko jos negali būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (b. l. 54–59, 72–73), kameroje Nr. 405 buvo nubyrėjusių sienų dažų, nelygi grindų danga, sienų ir grindų paviršiai nepritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai (b. l. 72–73). Taigi pareiškėjo buvimo metu kamerose buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 26, 28 ir 54 punktų pažeidimai.

Taip pat nurodo, kad kamerose buvo tarakonų ir žiurkių.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Byloje esanti Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 103–105) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.

Skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiaisiais.

Iš byloje esančios 2016 m. rugsėjo 5 d. pažymos Nr.24-7058 apie R. Č. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų (b. l. 142) matyti, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nesikreipė, todėl jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas kai kurių higienos normų neatitinkančiose, perpildytose kamerose, buvo laikomas 7 dienas. Iš teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos nenustatyta, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes (b. l. 108–116, 120– 133). Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 95 000,00 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs ploto trūkumo ir higienos normų pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 60,00 Eur sumos priteisimas. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. tik santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė