Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2009 m. vasario 12 d., apie 16 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje dėl pykčio tyčia vieną kartą peiliu dūrė D. Š. į nugarą ir taip jam padarė kiaurinį durtinį-pjautinį dešinės pusės krūtinės ląstos sužalojimą, pažeidė VI šonkaulį. Dėl sužalojimo kraujas ir oras pateko į dešinę pleuros ertmę, įvyko kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir išsivystė dešinės pusės absceduojanti pneumonija. Taip S. B. sunkiai sutrikdė D. Š. sveikatą.

Kaltinamoji S. B. kalta, padariusi nusikaltimą, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. vasario 12 d. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su D. Š. gėrė alkoholinius gėrimus ir susipyko. Ji liepė D. Š. susirinkti daiktus ir išeiti. D. Š. pradėjo rinktis savo daiktus ir iš spintos išvertė jos daiktus. Dėl tokių veiksmų ji stumtelėjo D. Š., o pastarasis sudavė delnu jai per veidą ir nuėjo į buto koridorių. Ji supykusi trenkė D. Š. kumščiu į nugarą. Kaip jos rankoje atsirado peilis ir kaip ji įdūrė, paaiškinti negali, nes neprisimena, tačiau neneigia, kad ji sužalojo nukentėjusįjį. Su D. Š. jie pažįstami apie 5–6 metus. D. Š. epizodiškai gyvendavo jos bute, tačiau bendro ūkio jie nevedė. Jokių ūkio darbų namuose jis nedarydavo (išskyrus tai, kad vieną kartą yra pakeitęs vandens maišytuvo gumeles), nors kartais iš kaimo atveždavo daržovių. Santykiai su nukentėjusiuoju būdavo normalūs, kol ji turėdavo pinigų. Pasibaigus pinigams kildavo barniai ir ji išvarydavo D. Š..

Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad S. B. pažįsta apie 5–6 metus. Visą šį laikotarpį epizodiškai gyvendavo pastarosios bute. 2009-02-12 jis su S. B. jos bute gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu pastaroji kaip įprasta pareiškė, kad jis susirinktų savo daiktus ir išeitų iš buto. Jis į maišelį susidėjo savo daiktus ir buto koridoriuje pasilenkęs movėsi batus. Tuo metu pajuto skausmą nugaroje ir atsisukęs pamatė šalia su peiliu rankoje stovinčią S. B.. Išsigandęs jis iš buto išbėgo ir paprašė, kad kaimynai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Jie gyvendavo kiekvienas iš savo pajamų. Dažnai būdavo, kad supykusi S. B. išvarydavo jį iš savo buto.

Iš apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 10–13, b. l. 17–21) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto apžiūros metu paimti keturi peiliai. Vieną jų kaltinamoji nurodė kaip nusikaltimo įrankį.

Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 30–31) matyti, kad D. Š. padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis dešinės pusės krūtinės ląstos sužalojimas, pažeistas VI šonkaulis. Dėl sužalojimo kraujas ir oras pateko į dešinę pleuros ertmę, įvyko kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir išsivystė dešinės pusės absceduojanti pneumonija. Sužalojimas padarytas aštriu įrankiu, gali būti, kad peiliu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2009-02-12. Dėl kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo D. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas).

Kaltinamoji prisipažįsta peiliu sužalojusi D. Š.. Tą patį tvirtina ir nukentėjusysis. Jų parodymus objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, todėl esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamosios kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta. S. B. kaltinama, kad sunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas galėtų būti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Jo 3 knygos VI dalies XV skyriaus, kuris vadinasi „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, 3.229 str. konstatuota, kad: „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Taigi partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji apie 5–6 metus kartu gyveno epizodiškai. Tai patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamoji. Iš S. B. parodymų matyti, kad su D. Š. kartu gyvendavo tol, kol ji turėdavo pinigų, o jiems pasibaigus D. Š. išeidavo arba ji pastarąjį išvarydavo. Tokių aplinkybių neneigia ir nukentėjusysis. Kaltinamoji ir nukentėjusysis jokio bendro ūkio nevedė, bendrų vaikų neturėjo, kaltinamoji parodo, kad per nurodytą laikotarpį D. Š. nėra atlikęs jokių namų ūkio darbų (išskyrus tai, kad vieną kartą keitė vandens maišytuvo gumeles). Nurodytos aplinkybės bei kaltinamosios ir nukentėjusiojo amžiaus skirtumas (kaltinamoji vyresnė 19 metų) rodo, kad nukentėjusysis naudojosi kaltinamosios materialinėmis gėrybėmis ir kad kaltinamoji ir nukentėjusysis sukurti šeiminius santykius neketino (to nepadarė per nurodytą 5–6 metų laikotarpį). Dėl to, kad kartais jie šventes švęsdavo kartu su nukentėjusiojo tėvais, negalima daryti kitokios išvados. Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms teismas S. B. veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes ji tyčia smogdama peiliu D. Š. į nugarą sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, nes Ligonių kasa sumokėjo už D. Š. gydymą. Žala padaryta dėl nusikalstamų S. B. veiksmų. Žalos dydis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 41).

Peilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, saugomas Klaipėdos miesto VPK 4–ajame policijos komisariate (2009-07-27 kvitas Nr. 0005126), sunaikintinas. Kiti trys peiliai, saugomi ten pat, grąžinti S. B..

Kaltinamosios S. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę pripažįsta kaltinamoji, ją patvirtina nukentėjusysis bei objektyviai patvirtina alkotesterio parodymai (t. 1, b. l. 67).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nors S. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 213,48 litų, tai nepripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamoji atlygino tik labai nežymią dalį žalos (padaryta žala–6713,48 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad tyčia padarytas sunkus nusikaltimas. Jis padarytas esant tiek kaltinamosios atsakomybę sunkinančiai, tiek ir lengvinančiai aplinkybei. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę: pensininkė, piktnaudžiauja alkoholiu, byloje yra duomenų, kad linkusi į agresiją (t. 1, b. l. 71–74). Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo, prašiusio kaltinamosios griežtai nebausti, nuomonę. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgęs į kaltinamosios amžių teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus S. B. bausmę, nesiekiančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš S. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 6713 litų 48 centus.

Peilį, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, saugomą Klaipėdos miesto VPK 4–ajame policijos komisariate (2009-07-27 kvitas Nr. 0005126), sunaikinti. Kitus tris peilius, saugomus ten pat, grąžinti S. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.