- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-564-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01366-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. sausio 24 d. apie 23.30 val., būdamas neblaivus (1,72 promilės), viešoje vietoje prie naktinio klubo „D.“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino klubo administratoriams A. S. ir G. J., keikė juos necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo. Tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje. Už šį pažeidimą 2014 m. sausio 28 d. nutarimu Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau – Institucija) tyrėjas paskyrė D. K. 100 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino D. K. skundo ir paliko galioti Institucijos 2014 m. sausio 28 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti 2014m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius administracinio teisės pažeidimo. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Pirmos instancijos teismas nepilnai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino bylos aplinkybių visetą, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė vienų liudytojų parodymus ir nepagrįstai ir nemotyvuotai vadovavosi kitų liudytojų parodymais, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
Apeliantas neigia, kad 2014 m. sausio 24 d. vartojo necenzūrinius žodžius. Šią aplinkybę patvirtina apelianto 2014 m. sausio 25 d. paaiškinimas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininkui. Skunde nurodo, kad 2014 m. sausio 25 d. rašant anksčiau minėtą paaiškinimą jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų teikimo ATP byloje, tačiau jam nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją ar atstovą, todėl apeliantas mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Taip pat jam nebuvo žinoma, kad jis turi teisę teikti prašymus iškviesti liudytojus ir juos apklausti, išreikalauti vaizdo medžiagą ir pan. Policijos pareigūnas privalėjo atlikti visus procesinius veiksmus, t. y. apklausti su apeliantu buvusius jo draugus, išreikalauti iš naktinio klubo „D.“ vaizdo medžiagą.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas fakto buvimą, t.y. neva apelianto necenzūrinių žodžių vartojimą ir kitus neteisėtus veiksmus, vertino tik pagal dviejų suinteresuotų asmenų, dirbančių policijoje, parodymais. Apelianto nuomone, nepakako įrodymų jo kaltei pagrįsti, neteisėtai paneigiant jo draugų liudytojų parodymų patikimumą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad liudytojų A. S. ir G. J. paaiškinimai ir parodymai teisme nebuvo nuoseklūs ir teismas turėjo pagrindą jais netikėti. Kadangi byloje šie liudytojai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, todėl, apelianto nuomone, nebuvo pažeidimo objekto. Apeliantas nurodo, kad jis policijos pareigūnu neprisistatinėjo ir keiksmažodžių nevartoja. Policijos pareigūno, tyrusio šią ATP neveiksnumas, procesinių pareigų savalaikis neatlikimas, netinkamas ATP bylos tyrimas, įrodymų nepakankamumas turi būti vertinamos tik pažeidėjo naudai, o ne priešingai. Apeliantas nurodo, kad būtina bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui ir apklausti apylinkės teisme liudytojas G. Č. ir S. O., kurios buvo klube 2014 m. sausio 24 d. ir matė apelianto ir jo draugų ginčą su apsaugos darbuotojais. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė procesines normas dar ir tuomet, kai nesuteikė jam, galimybės teismo proceso metu pasisakyti dėl neatvykusio liudytojo policijos pareigūno V. G..
Atsiliepimas
Atsiliepime į D. K. apeliacinį skundą Institucijos viršininkas prašo atmesti apelianto skundą ir palikti galioti nepakeistą Institucijos 2014 m. sausio 28 d. nutarimą, bei Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį.
D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo netenkintas D. K. skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Institucijos 2014 m. sausio 28 d. nutarimą, kuriuo D. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliaciniame skunde D. K. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad apsaugos darbuotojų necenzūriniais žodžiais nekeikė, o tik siekė išsiaiškinti kodėl jo ir jo draugų apsaugos darbuotojai neįleidžia į naktinį klubą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Šiuo atveju įrodymų visumą sudaro liudytojų A. S., G. J., L. G., M. J., V. R., R. A. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 40-48), bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-01-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7), A. S. ir G. J. pranešimai (b. l. 9-10), pareigūnų V. G. ir R. A. tarnybiniai pranešimai (b. l. 12-13), D. K. paaiškinimas (b. l. 11) bei kita bylos medžiaga.
Apylinkės teismas pagrįstai vertino liudytojų L. G., M. J., V. R. parodymus apie tai, kad pareiškėjas nevartojo necenzūrinių žodžių nepatikimais. Šie liudytojai su pareiškėju yra susiję giminystės, draugystės ryšiais. Neigdami tam tikras aplinkybes, jie siekė, kad D. K. išvengtų administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išsakytai pozicijai, jog netikėti policijos pareigūno R. A., liudytojų A. S. ir G. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nėra pagrindo. Policijos pareigūnas D. K. nepažįsta, byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Liudytojų A. S. ir G. J. parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams. Minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad D. K. nepadarė jokių veiksmų, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis ir kad teismas, apeliantą pripažino kaltu neįvertinęs ir neištyręs visų aplinkybių.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus dėl D. K. neteisėtų veiksmų – esant tam pagrindui, o ne, kaip teigia apeliantas, jam bandant išsiaiškinti kodėl jis ir jo draugai neįleidžiami į naktinį klubą. Visgi byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tokią apelianto poziciją visiškai paneigia.
Apelianto skundo argumentas, kad buvo pažeista jo teisę į gynybą, nes jam nebuvo išaiškintos jo teisės nagrinėjant administracinę teisės pažeidimo bylą yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš 2014-01-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 7) matyti, kad jis pasirašė, jog jam išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeista D. K. teisė į gynybą ir jis žinojo apie jo teisę reikšti prašymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę pasisakyti dėl neatvykusio pareigūno apklausos ir jo atstovas sutiko, kad byla būtų išnagrinėta nedalyvaujant pareigūnui, todėl laikytina, kad teismas nepažeidė procesinių normų. Taip pat pažymėtina, kad nei apeliantas, nei jo atstovas apylinkės teismo neprašė išreikalauti jokių papildomų įrodymų ar apklausti papildomus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir kad šioje byloje buvo pakankamai surinkta D. K. kaltę patvirtinančių įrodymų.
Teismas taip pat negali sutikti su apelianto nuomone, kad šioje byloje nebuvo nustatytas pažeidimo objektas, nes pažeidimo objektas ATPK 174 straipsnyje yra viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. K. skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.