Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

J. V., kuriam taikyta priverčiamosios medicinos priemonės, atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. V. gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria pripažinta, kad J. V., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Viešojoje įstaigoje (VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 19 d. apie 21.30 val. B. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu savo šeimos narei – sutuoktinei J. V. tyčia vieną kartą spyrė į galvą, sugriebęs už kairės rankos, laužė mažąjį pirštą ir vieną kartą įspyrė į kairę koją ir taip šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.Kėdainių rajono apylinkės teismas, konstatavo, kad J. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.Apeliaciniame skunde J. V. atstovas advokatas Raimundas Gargasas prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį, pakeičiant priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodo, kad nors teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. V. reikalinga taikyti priverstinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau jis nėra toks pavojingas, kad būtų būtina gydyti ligoninėje. J. V. pasiryžęs pats geranoriškai gydytis, tačiau iki šiol jam nebuvo sudarytos tokios sąlygos. Advokatas mano, kad nėra kliūčių jo atstovaujamajam taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka J. V. advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nutartį. J. V. advokato Raimundo Gargaso apeliacinis skundas atmestinas.Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta teismo psichiatrijos ekspertų komisijos išvada dėl rekomenduojamų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pobūdžio J. V..Nekyla ginčo, kad J. V. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiškai įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Teismo psichiatrine – psichologine ekspertize nustatyta, jog tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir šiuo metu J. V. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas ir todėl jam turi būti taikomas priverstinis gydymas. Apeliaciniame skunde advokatas teigia, kad nebuvo būtinumo taikyti J. V. priverstinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, ir kad būtų būtina jį gydyti ligoninėje, nes jis pasiryžęs pats geranoriškai gydytis. Tokie skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad veikos padarymo metu J. V. sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. J. V. veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, jis visiškai nesuprato savo atliekamų veiksmų pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų. Po veikos padarymo ir šiuo metu J. V. serga psichikos sutrikimais - paranoidine šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, dėl jo jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį stebėjimą specializuotoje psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad J. V. nuo 2002 m. gegužės 28 d. yra Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: paranoidinė šizofrenija (b. l. 69). Teismo posėdyje išvadą patvirtinęs teismo psichiatras-ekspertas pripažino reikalinga J. V. stacionariai stebėti bendro stebėjimo sąlygomis, paaiškinęs, kad J. V. ambulatoriškai vaistų nevartoja, praktiškai nesigydo nuo 2014 m., piktnaudžiauja alkoholiu, ką patvirtino ir J. V. sutuoktinė nukentėjusioji J. V., papildomai nurodžiusi, kad išgėręs J. V. būna agresyvus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. V. advokatas nurodė, kad J. V. gydosi, tačiau jokių dokumentų apie tai teismui nepateikė. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad dėl J. V. nustatyto psichikos sutrikimo ir šio sutrikimo įtakos jo elgesiui, jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, todėl darytina išvada, kad jam buvo būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kolegija pažymi kad BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad stacionare gydomo asmens būklei pagerėjus, jis gali toliau ambulatoriškai gydytis. Įvertinus aptartą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nutarė J. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, todėl keisti ją J. V. advokato Raimundo Gargaso apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. V. atstovo advokato Raimundo Gargaso apeliacinį skundą atmesti.