- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- I1-453-931/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03855-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- B. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. I. (B. I.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad nesutinka su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. liepos 5 d. atsakymu Nr. 2S-3310, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2024 m. birželio 12 d. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus (toliau – ir Finansų skyrius) darbuotojų veiksmų (neveikimo) dėl galimo netinkamo pareiškėjo asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkymo. Lietuvos kalėjimų tarnyba nustatė, kad pateiktas skundas yra nepagrįstas ir grindžiamas pareiškėjo subjektyvia nuomone apie Finansų skyriaus darbuotojos atliekamas funkcijas.
Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), todėl kas mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) gauna išmokas, kurios pervedamos į kalėjime esančią nuteistųjų (suimtųjų) sąskaitą.
Pravieniškių 1-ajame kalėjime esančioje parduotuvėje pareiškėjas pagal sudarytą apsiprekinimo tvarkaraštį galėjo prekintis 2024 m. birželio 13 d., bet jam nebuvo leista, nes Finansų skyriaus darbuotoja, pareiškėjo įsitikinimu, netinkamai atliko savo darbą neįtraukdama pareiškėjo į nuteistųjų, kurie tą dieną galėjo prekintis, sąrašą dėl jam nežinomų priežasčių. Nors iš Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymo Nr. 2S-3310 matyti, kad gautos piniginės lėšos jau buvo pervestos į pareiškėjo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sąskaitą.
Dėl tokių aplaidžių Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Finansų skyriaus darbuotojos veiksmų pareiškėjas puolė į depresiją, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, ieškodamas teisybės buvo paskelbęs net septynių dienų bado akciją (nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. liepos 8 d.), nes kalėjimo administracija neatsakė pareiškėjui, kodėl Finansų skyriaus darbuotoja aplaidžiai dirba savo darbą.
Dėl to, kad negalėjo apsiprekinti 2024 m. birželio 13 d., pareiškėjas patyrė diskomfortą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nes kitą kartą apsiprekinti pareiškėjas galėjo tik 2024 m. birželio 18 d., t. y. po penkių dienų. Visas tas dienas pareiškėjas neturėjo nei higienos priemonių, kad galėtų praustis, išsiplauti rūbus, neturėjo tualetinio popieriaus. Visa tai ir taip pašlijusią nervinę sistemą pablogino negrįžtamai. Dėl gilių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur pareiškėjui padarytai moralinei žalai atlyginti (b. l. 2–5).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti.
Nurodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančių (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitą ir informacijos apie piniginių lėšų įplaukas ir išlaidas jų asmeninėse sąskaitose pateikimo bei atitinkamų dokumentų įforminimo tvarką reglamentuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, kad „kiekvienas kalėjimas turi atskirą depozitinę sąskaitą suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėms piniginėms lėšoms apskaityti“.
Suimtieji (nuteistieji) pinigines lėšas į asmeninę sąskaitą gauna bankiniais pavedimais ir piniginėmis perlaidomis per tokias paslaugas teikiančius juridinius asmenis (Aprašo 13 punktas). Perlaidomis gauti pinigai įskaitomi į kalėjime esančią suimtųjų (nuteistųjų) asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, – pervedami į jų nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančioje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje (Aprašo 15 punktas). Nuo lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą dienos piniginės lėšos ne vėliau kaip per tris darbo dienas priskiriamos konkrečiam nuteistajam ir iš jų atliekamos reikalingos išskaitos (Aprašo 27 punktas).
Piniginės lėšos į kalėjime esančią suimtųjų (nuteistųjų) asmeninę sąskaitą pervedami ne iš karto nuo pavedimo atlikimo momento. Piniginės lėšos iš kalėjimo depozitinės sąskaitos priskiriamos konkrečiam nuteistajam ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą dienos.
VSDF išmoka (38,23 Eur) į Lietuvos kalėjimų tarnybos depozitinę sąskaitą buvo įskaityta 2024 m. birželio 12 d. Gautos piniginės lėšos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo priskirtos 2024 m. birželio 13 d., t. y. kitą dieną po jų įskaitymo į Lietuvos kalėjimų tarnybos depozitinę sąskaitą.
Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Finansų skyriuje banko išrašai yra spausdinami kiekvienos darbo dienos ryte už praėjusią dieną ir gautos įplaukos surašomos į konkrečių nuteistųjų asmenines sąskaitas. Gautos praėjusios dienos pajamos, priklausomai nuo banko išrašo apimties, rankiniu būdu įrašomos į kiekvieno gavėjo asmenines sąskaitas, sutikrinamos ir užregistruojamos tik apie 11.00–12.00 val. Užregistravus gautas pajamas, vykdomos išskaitos. Finansų skyrius nėra banko padalinys ir neatliekamos momentinės piniginių lėšų užskaitos. Taip pat nėra tokios galimybės, kad ką tik į sąskaitą pervestas lėšas būtų galima matyti iš karto ir parduotuvės sąrašų likučiuose.
Aprašo 34 punktas reglamentuoja, kad Finansų skyriaus darbuotojas kiekvieną rytą, remdamasis kalėjimo viršininko patvirtintu apsipirkimo grafiku, apskaitos programoje sudaro prekių pirkimo žiniaraščius. Į pirkimo žiniaraščius įtraukiamos visos iki žiniaraščio sudarymo momento suimtųjų (nuteistųjų) vardu gautos ir į jų asmenines sąskaitas įskaitytos piniginės lėšos. Pirkimosi sąrašuose nurodomas piniginių lėšų likutis (išskyrus neliečiamą asmenines sąskaitos dalį), panaudoto limito suma, limito likutis ir suma už įsigytas prekes, kuriuose nurodomas asmeninių lėšų likutis ir leistina apsipirkimo suma.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 13 d. negalėjo apsipirkti nuteistųjų parduotuvėje, nes jo asmeninėje sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų. Finansų skyriaus darbuotoja pareiškėjo lėšų priskyrimą į jo asmeninę sąskaitą atliko dviem dienomis greičiau, nei numatyta Aprašo 27 punkte.
Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai apskaičiuotas. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Skunde teigia, kad jausdavo diskomfortą, orumo pažeminimą, neigiamus išgyvenimus. 2024 m. rugpjūčio 29 d. gauta Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių į įstaigos psichologus nesikreipė.
Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą (b. l. 16–19).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią laisvės atėmimo įstaigai netinkamai apskaičius jo asmenines pinigines lėšas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skundo padavimo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime atliko bausmę.
Nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kas mėnesį gavo išmoką iš VSDFV, kuri buvo įskaitoma į pareiškėjo asmeninę sąskaitą Pravieniškių 1-ajame kalėjime.
Iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašo nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervesta VSDFV išmoka (b. l. 10).
Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybai 2024 m. birželio 12 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad „buhalterė nedirba savo darbo“ ir iš jo asmeninės sąskaitos dingsta pinigai.
Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 2S-3310 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nurodė, kad nustatė, jog 2024 m. birželio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos depozitinėje sąskaitoje buvo gauta pareiškėjo vardu VSDFV išmoka (38,23 Eur). Gautos piniginės lėšos į pareiškėjo kalėjime esančią asmeninę sąskaitą buvo įrašytos 2024 m. birželio 13 d. Paaiškino, kad gautos piniginės lėšos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo priskirtos kitą dieną po jų gavimo, t. y. dviem dienomis greičiau nei numatyta Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479, 27 punktas (b. l. 6–8).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyrius kartu su 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. 2S-3537 pateikė pareiškėjui jo asmeninės sąskaitos išrašą iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (b. l. 9–11).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neteisėtais veiksmais laiko Finansų skyriaus netinkamą jo asmeninių lėšų apskaitymą, t. y. pavėluotą priskyrimą į jo asmeninę sąskaitą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde neprašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 2S-3310. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas teismui neskundė minėto sprendimo kitoje administracinėje byloje.
Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal LVAT teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479, 27 punktas nustato, kad nuo lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą dienos piniginės lėšos ne vėliau kaip per tris darbo dienas priskiriamos konkrečiam nuteistajam ir iš jų atliekamos reikalingos išskaitos (iki 2025 m. liepos 23 d. galiojusi redakcija).
Kaip minėta, Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pažeidimų dėl jo asmeninių piniginių lėšų apskaitymo nenustatė. Iš byloje pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašo nustatyta, kad po piniginių lėšų įskaitymo pareiškėjas kalėjimo parduotuvėje apsipirko 2024 m. birželio 18 d. ir birželio 20 d. (b. l. 10).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 2S-3310 nebuvo apskųstas ir panaikintas teismo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nenurodė kitų aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginius apie atsakovės neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, nepaaiškino, kokias teisės normas pažeidė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, pareiškėjo įsitikinimu, sukeldami jam neturtinę žalą. Šiuo atveju atsakovės neteisėtų veiksmų nėra konstatuota.
Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Byloje nenustačius neteisėtų veiksmų, kitos viešosios atsakomybės sąlygos nevertinamos. Nenustačius valstybės (šiuo atveju – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo) neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla ir nėra pagrindo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir jį atmeta.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. I. (B. I.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.