- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 1-84-276/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01756-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- K. G., G. G.
- Kaltinamasis
- LR BK
Įžanginė dalis
dalyvaujant prokurorams Rimutei Dzimanavičienei, Jūratei Karčinskienei
įstatyminiams atstovams I. R., D. J.
nukentėjusiesiems K. G., G. G.
vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams Birutei Jauniškienei, Sonatai Savickaitei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), baltarusas, LR pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -
- kaltinamas LR BK 140 str. 2 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. 2010-06-28 apie 12.00 val., kieme tarp namų Nr. 93 ir 103 S. Neries g., Vilniuje, tyčia – mušdamas sudavė kumščiu du smūgius į kairį petį ir smūgį į dešinį petį mažamečiui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis I. Š. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su G. G., kuri turi mažametę dukrą S. Ž., kuri jam 2010-06-28 ryte pasiskundė, kad būnant kieme ją skriaudžia berniukas G. G., ji pro langą jį parodė. Jis ir S. Ž. nuėjo į kiemą, priėjęs prie G. G. paklausė, kodėl šis skriaudžia jo dukrą, šis aiškino, kad mergaitės nestumdė, jos nelietė. Tuo metu kieme buvo daug žmonių, jis kalbėjo emocionaliai, pakeltu tonu, tačiau nesikeikė, smūgių G. G. nesudavė. Vėliau pas juos į butą atėjo K. G. su sūnumi ir pradėjo reikalauti pinigų už tai, kad jis sumušė jos sūnų, jis mokėti atsisakė, todėl ši iškvietė policiją. Atvykę policininkai liepė jam kreiptis pas tyrėją M. K., pas kurią jie nuvyko kitą dieną, kur G. G. už jį parašė paaiškinimą, kadangi jis lietuviškai nekalba ir nerašo, jis pasirašė, paaiškinimas buvo surašytas iš jo žodžių. Kitą savaitę jis vėl buvo iškviestas pas M. K., kur buvo verčiamas prisipažinti sumušęs G. G., jis to nedarė, nes nesijautė kaltas, K. G. su sūnumi jis neatsiprašinėjo, kaltės nepripažino ir atsiklaupęs atleidimo neprašė. Jo nuomone K. G. apkaltindama jį nori uždirbti pinigų, nes žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), tai rodo ir jos 70 000 Lt ieškinys.
Nukentėjusysis G. G. parodė, kad 2010-06-28 ryte su draugais R. R. ir H. J. kieme spardė kamuolį. Prie jų priėjo I. Š. su mergaite, pradėjo ant jo rėkti ir keiktis necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka tris smūgius per rankas peties aukštyje, apkaltino, kad jis skriaudė jo mergaitę. Sakė, kad jeigu sužinos, kad skriaudžiama jo mergaitė, ateis ir jį sumuš. Po smūgių ant rankų buvo kraujosruvos, jam skaudėjo. Apie tai jis pasakė savo motinai. Praėjus dviem savaitėm jis pamatė I. Š. su drauge ir mergaite gatvėje, pasekęs sužinojo kur šis gyvena, apie tai pasakė motinai.
Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2010-06-28 jai paskambino sūnus G. G. ir susijaudinęs pranešė, kad kieme prie jo priėjo rusiškai kalbantis vyras su maža mergaite, kuris pradėjo ant jo rėkti, kad jis nuskriaudė jo mergaitę, sudavė smūgius per rankas ir nuėjo. Ji paskambino Bendrosios pagalbos numeriu 112, ten jai patarė kreiptis į policijos nuovadą paaiškinę, kad neatvažiuos, nes sūnų sumušęs vyras nuėjo. 2010-06-28 ji su sūnumi ir R. R. nuvažiavo į Fabijoniškių policijos nuovadą, ten buvę policininkai (vyrai) ką nors daryti atsisakė, nes ji nežinojo I. Š. pavardės ir kur jis gyvena, kažkas patarė kreiptis į Vilniaus m. 6 policijos komisariatą pas nepilnamečių reikalų inspektorę M. K.. Tuo metu ji ant sūnaus rankų matė kraujosruvas, tačiau į ekspertus nesikreipė, nes nežinodama kas mušė sūnų, tam nematė tikslo. 2010-07-13 jai paskambino sūnus ir pranešė, kad kieme pamatė jį sumušusį I. Š. su moterimi ir mergaite, ji liepė sūnui pasekti juos, kad nustatyti kur jie gyvena, šis nustatė namą ir laiptinę. Ji paskambino tyrėjai M. K., ši patarė nueiti pas I. Š. ir su juo pakalbėti. Kai ji paskambino į buto duris, jas atidarė I. Š., kurį sūnus ir R. R. atpažino kaip mušeiką, jai paklausus kodėl šis sumušė jos sūnų, šis įžūliai atsakė, kad to nedarė. Kitą dieną ji parašė pareiškimą policijai ir jį tyrė M. K.. Policijoje dalyvaujant M. K. kaltinamasis jos atsiprašinėjo atsiklaupęs, aiškino, kad nežinojo, kad negalima vaikų mušti, sakė, kad nežinojo kaip jam elgtis, nes buvo nuskriausta jo mergaitė. Pareiškė 70000 litų civilinį ieškinį todėl, kad buvo sumuštas jos sūnus, kuris dėl to patyrė stresą, bijo būti lauke.
Liudytoja I. R. parodė, kad 2010-06-28 jai sūnus R. R. sakė, kad žaidė kieme su G. G. ir H. J., prie jų priėjo vyras, kuris rėkė ant G. G. ir šiam sudavė.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2010 metų vasarą su G. G. ir H. J. kieme spardė kamuolį, pamatė kaip atėjo su maža mergaite kaltinamasis, kuris pradėjo ant G. G. rusiškai keiktis, rėkė, kad šis pastūmė jo mergaitę, G. G. aiškino, kad mergaitės neskriaudė, tada kaltinamasis 4-5 kartus sudavė rankomis G. G. per rankas ir nuėjo. Vakare G. G. jam sakė, kad skauda sumuštas rankas.
Liudytojas H. J. parodė, kad 2010 metų birželio mėnesį jis, G. G. ir R. R. kieme spardė kamuolį. Prie jų priėjo I. Š. su mergaite, priėjo prie G. G., pradėjo rusiškai keiktis, kažką rėkė, G. G. kažką sakė, tuo metu kaltinamasis sudavė G. G. 3 kartus ranka per ranką ties petimi.
Liudytoja G. G. parodė, kad kartu su I. Š. ji gyvena 6 metus, augina dukrą S. Ž.. 2010 metų balandžio mėnesį dukra jai pasiskundė, kad kieme ją pastūmė vaikinas ir ji nugriuvo, kelis kartus parodė per langą G. G.. Kai I. Š. grįžo iš plaukiojimo, dukra jam pasiskundė, kad G. G. ją nuskriaudė, parodė G. G. pro langą. I. Š. paėmė dukrą už rankos ir jie abu išėjo į kiemą, ji pro langą stebėjo kas vyksta. Matė, kaip I. Š. priėjo prie vaikinų, kažką su jais kalbėjo, jokių smūgių niekam nesudavė. Praėjus kažkiek laiko, ketvirtadienį pas juos į butą atėjo K. G. su sūnumi ir berniuku R. bei pradėjo šaukti, kad I. Š. sumušė jos sūnų, šis viską neigė. Po 15 min. atvažiavo policininkai, nustatė I. Š. asmenybę ir liepė kreitis į tyrėją M. K.. Ji ir I. Š. 2010-07-16 (penktadienį) nuvažiavo pas M. K., kurios kabinete ji iš I. Š. žodžių surašė jo pasiaiškinimą, nes šis nemoka lietuvių kalbos. M. K. nurodė ateiti pirmadienį, t.y. liepos 19 d., sakė, kad pakvies K. G. su sūnumi ir viską išsiaiškins. Jiems atvykus kabinete buvo K. G. su sūnumi, R. su mama, berniukas vardu H. be tėvų. To susitikimo metu I. Š. kaltės nepripažino ir K. G. neatsiprašinėjo, tyrėjos buvo verčiamas prisipažinti.
Liudytoja G. R. parodė, kad 2010 metų birželio mėnesį vaikščiojo kieme su sūnumi, matė kaip I. Š. su maža mergaite buvo priėjęs prie 3 vaikinų, kurie spardė kamuolį. Nuo jų ji buvo už 15 metrų, girdėjo kaip I. Š. kalbėjo rusų kalba su G. G., pokalbis vyko ramiai, jo turinio ji negirdėjo, jokio fizinio kontakto nebuvo.
Liudytojas K. F. parodė, kad 2010 metų vasarą matė kaip I. Š. su dukra nusileido nuo kalniuko, priėjo prie 3 vaikinų grupės ir kalbėjosi su vienu iš jų, kuris buvo aukštesnis. Jam neatrodė, kad buvo konfliktas, vyko ramus pokalbis, be gestų, atstumas tarp I. Š. ir vaikino buvo apie 2 metrai.
Liudytoja M. K. parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį ji dirbo Vilniaus m. 6 policijos komisariate (duomenys neskelbtini), į ją kreipėsi K. G. su sūnumi, kuri pranešė, kad kažkoks vyras papurtė jos sūnų, parašė pareiškimą. Iš K. G. žodžių ji suprato, kad prieš tai ji buvo Fabijoniškių policijos nuovadoje. Vėliau jai K. G. paskambino ir pranešė I. Š. automobilio numerius, ji nustatė savininką ir buvo nuvykusi pas I. Š. į namus, po ko jį iškvietė į policiją. Kada I. Š. jai atidavė pasiaiškinimą ji nepamena, pasiaiškinimą rašė jo žmona, nes jis lietuviškai nemokėjo, galėjo būti, kad 2010-07-16. 2010-07-19 ji pakvietė I. Š. su žmona, K. G. su sūnumi, bandė viską išsiaiškinti, jos akivaizdoje I. Š. prašė K. G. ir jos sūnaus atleisti, sakė, kad galėjo suklysti jo dukra ir parodyti ne savo skriaudiką, gailėjosi ir kaltę pripažino.
Liudytoja S. S. parodė, kad 2010 metų vasarą dirbo Fabijoniškių policijos nuovadoje tyrėja, tuo metu buvo užėjusi K. G. pasikonsultuoti dėl savo vaiko, ant vizitinės kortelės ji užrašė (duomenys neskelbtini) M. K. duomenis ir pasiūlė į ją kreiptis. Pareiškimo K. G. nuovadoje nerašė, nes jis nebuvo užregistruotas.
Iš pagarsintų liudytojos S. Ž. parodymų matyti, kad vaikiną vardu G. ji pažįsta, jis ją vieną kartą buvo nuskriaudęs – sudavė ranka per veidą. Ji apie tai papasakojo mamai, parodė G. pro langą. Ji parodė tėčiui tą pačią dieną G., jie ėjo su juo pasikalbėti. Tėtis su G. kalbėjo rusiškai, kalbėjo gražiai, nepakeltu tonu, nerėkė, paliesti G. tėtis negalėjo. Ten buvo G. draugai, teta su vaikučiu (t. 1, b.l. 241-242).
Iš K. G. 2010-07-14 pareiškimo matyti, kad jame ji nurodo, kad 2010-06-28 apie 13.00 val. prie S. Neries g. 93 ir 103 namų esančio garažo priėjo nepažįstamas vyras su dukra, pradėjo kaltinti jos sūnų G. G. ir jo draugus H. ir R., kad jie skriaudžia jo dukrą, sumušė jos sūnų suduodamas per ranką peties lygyje. Į medikus ar ekspertą nesikreipė, buvo mėlynės, bet jos išnykusios. 2010-07-13 vakare sūnus atpažino prie S. Neries g. 107 namo tą vyriškį prie automobilio „Nissan Primera“, v/Nr. (duomenys neskelbtini). Ant pareiškimo yra M. K. parašas, kad pareiškimą gavo 2010-07-14. 2010-07-19 yra 6 policijos komisariato viršininko pavaduotojo G. Š. viza pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 2 d., 2010-07-20 byla perduota tyrėjai I. R. (t. 1, b.l. 1).
Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prokurorui 2010-07-19 surašė M. K. (t. 1, b.l. 3).
Iš 2010-07-14 M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji pagal valstybinius numerius nustatė, kad automobilis „Nissan“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 8).
Iš 2011-03-31 prašymo matyti, kad K. G. dėl prieš jos sūnų panaudoto fizinio smurto, prašo ją pripažinti civiliniu ieškovu, nes nusikalstama veika jiems padaryta 70000 litų moralinė žala (t. 1, b.l. 14).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad M. K. apklausė G. G. 2010-07-19 09.15 val. – 09.30 val. (t. 1, b.l. 16-17), liudytoją R. R. 2010-07-19 09.30 val. – 09.45 val. (t. 1, b.l. 21-22).
Iš I. Š. 2010-07-16 pasiaiškinimo matyti, kad jis neigia naudojęs fizinį smurtą prieš G. G. (t. 1, b.l. 77).
Nukentėjusiojo G. G. parodymus, kad prieš jį panaudojo fizinį smurtą I. Š. patvirtino liudytojai R. R. ir H. J. buvę betarpiškai įvykio vietoje, jų parodymus iš dalies patvirtino liudytojos I. R. ir K. G..
Liudytojai G. R., G. G. ir K. F. parodė, kad jie matė I. Š. pokalbį su G. G., kuris vyko ramiai ir kaltinamasis prieš G. G. fizinio smurto nenaudojo, nors pats I. Š. parodė, kad pokalbis vyko pakeltu tonu, emocionaliai.
Kaltinamasis I. Š. kaltės nepripažino, parodė, kad su G. G. kalbėjo pakeltu tonu, tačiau fizinio smurto nenaudojo, tai patvirtino pagarsinti mažametės S. Ž. parodymai.
Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus atsižvelgia į tai, kad G. G. yra I. Š. sugyventinė, o S. Ž. jos dukra, G. G. įvykį stebėjo pro 6 aukšto langą, K. F. ir G. R. būdami ne įvykio vietoje, o toliau nuo jos, todėl daro išvadą, kad jie gali sąžiningai klysti nematydami viso įvykio, G. G. siekia padėti išvengti sugyventiniui atsakomybės, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų H. J. ir R. R., buvusių įvykio vietoje, parodymais, duomenų, kad jie gali sakyti netiesą, nėra.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. G. parodymus, kad ji iš karto po įvykio kreipėsi į policiją, patvirtino liudytoja S. S..
I. Š. neigia pripažinęs kaltę pas tyrėją M. K., tokius jo parodymus patvirtino G. G., kad tokia aplinkybė buvo parodė K. G. ir M. K..
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad I. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį G. G., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d..
I. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
I. Š. baustinas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą yra pagrindas atidėti atsižvelgiant į jo asmenybę, esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Įrodyta, kad dėl I. Š. kaltų veiksmų mažametis G. G. patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas draugų akivaizdoje, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 1000 Lt įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įmokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – užstatą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, jam įsiteisėjus grąžinti užstato davėjui.
Priteisti iš I. Š. 1500 Lt G. G. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.