Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei R. S. dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos įstatymo redakcijos 12 straipsnyje) nustatytos pareigos įstatymo nustatyta tvarka pranešti Vaikų išlaikymo fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie gautas pajamas vaikų išlaikymui iš vaikų tėvo V. S., todėl už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ir nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn. susidarė 1 603,76 Eur dydžio permoka, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Ieškovo piniginiai reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, esant ieškovo prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovo reikalavimą pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. Fondo administracijai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gauti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams D. S. ir E. S. Atsižvelgiant į prašymus bei į antstolio S. V. (duomenys neskelbtini) pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą 2009 m. gruodžio 10 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo D. S. ir E. S. Fondo administracija (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus pataisos namams dėl informacijos pateikimo, 2017 m. sausio 3 d. gavusi Alytaus Pataisos namų pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo pakeitimo ir sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo bei R. S. buvo išsiųsta pretenzija Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 7 straipsnį, vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą.

To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmokų administratorius nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu tenkinama bent viena šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, tame tarpe ir jei vaikas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodytos sąlygos – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo mėnesio pirmos dienos (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės vaikai D. S. ir E. S. laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ir nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn. gavo išlaikymo lėšas iš jų tėvo V. S., daro išvadą, kad atsakovės vaikai D. S. ir E. S. minėtais laikotarpiais neatitiko Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, dėl ko Vaikų išlaikymo fondo administracija teisėtai nutraukė išmokų mokėjimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos įstatymo redakcijos 12 straipsnyje) nustatytą pareigą pranešti Vaikų išlaikymo fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, t. y. kad atsirado šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad atsakovei neinformavus Vaikų išlaikymo fondo administracijos, kad jos vaikai D. S. ir E. S. laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ir nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn. gavo vaiko išlaikymo lėšas iš jų tėvo V. S., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ir nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn. susidarė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo permoka, kurią atsakovė privalo grąžinti, remiantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 15 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo grąžinti neteisėtai gautas išmokas, o to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir negrąžino nustatytos 1 603,76 Eur permokos, kuri ieškovui iš atsakovės priteisiama šiuo sprendimu (Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.237 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteisiamos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atlikęs ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priimti preliminarų sprendimą, todėl priimamas preliminarus sprendimas – ieškinį tenkinti ir ieškovui iš atsakovės priteisti 1 603,76 Eur permoką ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 428 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 18,00 Eur (1603,76 x 0,03 x 0,75 x 0,5) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 263, 424, 428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, juridinio asmens kodas 191738576, buveinės adresas Mažeikiai, Vasario 16-osios g. 4, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1 603,76 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trijų eurų 76 ct) vaikų išlaikymo išmokų permoką ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjimo kvitas pristatytinas į teismo raštinę.

Reikalavimas atsakovei: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;

Nurodyti: kad, jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas;

- apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;

- jeigu atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per LR CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovė nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.