- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-5782-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01592-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Atsakovas
- E. K., V. K.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei, atsakovų atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, trečiajam asmeniui A. K.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir V. K. (V. K.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti E. K. motinos valdžią sūnaus R. K. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti V. K. tėvo valdžią sūnaus R. K. atžvilgiu; 3) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje Tarnyba nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovai E. K. ir V. K. tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau siekiant suteikti atsakovams galimybę pasitaisyti, teismas darė išvadą, kad atsakovai pakeis savo gyvenimo būdą, norės patys savarankiškai auginti vaiką. Teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu laikinai apribojo motinos E. K. ir tėvo V. K. valdžią sūnaus R. K. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta A. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Teismas iš E. K. ir V. K. priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
3. Tarnyba nurodė, kad atsakovei E. K. laikinai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų šeimai padalinio darbuotojai tęsė socialinių paslaugų teikimą šeimai, siekiant padėti keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tuo tarpu V. K. socialinės paslaugos nebuvo teikiamos, kadangi gyvena užsienyje.
4. Ieškovas pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) informavo Tarnybą, kad atsakovė turi pakankamai socialinių ir tėvystės įgūdžių rūpintis nepilnamečiu sūnumi, tačiau pastebimas menkas mamos susidomėjimas bendram gyvenimui. Motina neketina kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. E. pokalbio metu informavo, jog norėtų, kad vaikas gyventų su senele A.
5. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovė informuota, kad jai gali būti neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio R. K. atžvilgiu, tačiau moteris pasisakė, kad ji tai supranta, ir ją tenkina tokia padėtis. Jos manymu, vaikui geriau likti gyventi su senele.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė, kad Tarnybos specialistai lankėsi nepilnamečio gyvenamojoje vietoje. Lankymosi metu nustatė, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, globėja užtikrina nepilnamečio vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Globėja nurodė, kad vaiko tėvai gyvena savo gyvenimus, tačiau teismo paskirtą išlaikymą moka.
7. Tarnyba nurodė, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (priimto 2022 m. birželio 30 d.), kuriuo buvo laikinai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, praėjo 7 mėnesiai. Ieškovo teigimu, 7 mėnesių laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas atsakovams įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti, nusiteikti vaiko grįžimui į šeimą, pasirengti savarankiškai jį auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jo poreikiais. Tačiau atsakovai, teismui laikinai apribojus jiems tėvų valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jiems tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jie prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo vaiką.
8. Tarnyba pažymėjo, kad nors atsakovei E. K. buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovė vangiai bendradarbiavo, priėmė pagalbą, kuri turėjo ir galėjo padėti jai pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Tuo tarpu atsakovui nebuvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jis su sūnumi bendrauja retkarčiais, nesupranta savo, kaip tėvo, vaidmens vaiko gyvenime, nesiekia išsiaiškinti vaiko poreikių ir galimybes juos užtikrinti. Tarnybos teigimu, toks atsakovų elgesys, abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaiku, visiškas nusišalinimas nuo tėvų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui sūnui.
9. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei į tai, jog duomenų, kad atsakovų elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų nėra, atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškinį atsakovų atstovas prašo teismo Tarnybos ieškinį spręsti nepažeidžiant atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog atsakovė su ieškiniu sutinka. Atsakovė pažymi, kad niekada nepiktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia, stengėsi atlikti savo pareigas, su vaiku nesielgė netinkamai ir nedarė jam jokios žalingos įtakos. Atsakovė paaiškino, kad tiesiog susiklostė tokia situacija, kad po jos ir vaiko tėvo (atsakovų) santuokos nutraukimo vaikas liko gyventi su tėvu, o šis vaiko globą patikėjo savo motinai, berniuko senelei. Su senele vaikas faktiškai gyvena nuo šešerių metų amžiaus. Atsakovė nuolat su sūnumi palaiko ryšį, bendrauja, teikia jam išlaikymą. Vaikas pats nori likti gyventi pas globėją, nes taip gyventi yra pripratęs ir nieko nenori keisti. Atsakovė savo sūnaus neatsisako, tačiau nenori versti berniuko keisti gyvenamąją vietą ir taip galimai pakenkti jo psichologinei savijautai. Atsakovų atstovas atsiliepime pažymėjo, kad su atsakovu susisiekti nepavyko, todėl V. K. pozicijos dėl pareikšto ieškinio pateikti nėra galimybės.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Tarnybos atstovė pakartojo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad vaiko tėvas per atostogas su vaiku bendrauja epizodiškai. Nurodė, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas negali tęstis begalybę. Nurodė, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas galioja nuo 6 mėn. iki 1,5 metų. Atstovės nuomone, po 1,5 metų padėtis nepasikeis, laikinas tėvų valdžios apribojimas neduos rezultatų.
12. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė sutinka su ieškiniu. Atsakovas sutinka su Tarnybos ieškiniu iš dalies – nori, kad tėvo valdžia būtų ribojama laikinai. Atstovas nurodė, kad atsakovas su vaiko senele yra suderinęs, kad vaikas kol kas laikinai gyvens su ja. Bendravimas vyksta nuolat. Vaikas bendrauja ir su dabartine tėvo sugyventine. Atstovo teigimu, vaiko tėvas turi planus sukurti buitį ir vaiką išsivežti į Vokietiją. Atsakovų atstovo teigimu, nėra pagrindo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Atstovas nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko interesams. Nurodė, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikė pagal galimybes. Atstovo nuomone, tėvas deda pastangas, tačiau galbūt ir nepakankamas, kad ateityje susigrąžintų vaiką į šeimą. Atstovo teigimu, laikinas tėvo valdžios apribojimas motyvuotų vaiko tėvą labiau stengtis dėl vaiko.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad taip susiklostė, jog vaikas atsidūrė pas ją. Nurodė, jog tėvai išsiskyrė, vaikas liko su tėvu. Vaiko tėvas pradėjo išgėrinėti. Tuomet vaiko tėvas išvyko į Vokietiją dirbti. Vokietijoje vaiko tėvas tvarkosi, turi sugyventinę su dukra, gyvena kartu. Trečiojo asmens teigimu, tėvas norėjo vaiką išsivežti, bet vaikas ne kartą atsisakė. Moters teigimu, vaikas sako, kad „paaugs, gal norės kada važiuoti“. Nurodė, jog vaiko tėvas buvo vasarą ir rudenį atvažiavęs. Vaiko tėvas kartą per savaitę su sūnumi bendrauja per Viber. Moteris nurodė, kad atsakovas Vokietijoje nuo (duomenys neskelbtini), turi darbą, kuriame atsakovą vertina teigiamai, gyvenamosios vietos nekeičia. Dirba kartu su sugyventine. Nurodė, jog po skyrybų su vaiko motina, buvo sunkus laikotarpis, o tuo tarpu sugyventinė jam labai padėjo, palaikė. Nurodė, jog atsiunčia vaikui išlaikymą (100-150 Eur), per vaiko gimtadienį atsiuntė 50 Eur, skambino. Moteris nurodė, kad atsakovas vasarą buvo grįžęs 2 savaitėms, kurių metu su vaiku važiavo į Druskininkus, o grįžę pasiėmė vaiką kartu su savimi. Rudenį buvo grįžęs 1 savaitę, tai per išeigines buvo kartu, nes vidury savaitės dėl mokyklos negalėjo. Tuo tarpu vaiko motina bendrauja labai retai, pasiėmusi buvo gal tik 1 kartą, išlaikymą teikia labai retai. A. K. sutinka su atsakovų atstovu. Pasak moters, ši situacija, jai yra labai skaudi, kadangi žino visą situaciją, kaip buvo, kaip yra, o vaiko tėvas taisosi, tvarkosi. Moters teigimu, V. K. reikia palikti laikinąjį tėvo valdžios apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
14. Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti tėvų E. K. ir V. K. valdžią sūnaus R. K. atžvilgiu bei teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
15. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
17. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
19. Nepilnametis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. K. ir atsakovės E. K. sūnus (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkino visiškai ir tėvams (atsakovams) laikinai apribojo tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad tėvai nėra visiškai nutraukę ryšių su vaiku, bendrauja su sūnumi, epizodiškai domisi vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiūra, teikia išlaikymą pagal galimybes. Tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui R. K. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta A. K., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.
20. Iš byloje pateiktų įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog R. K. motina E. K. (atsakovė) yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo, sūnumi nesirūpina, jo neaugino, palaiko minimalų kontaktą su vaiku, tinkamą išlaikymą teikia labai retai, susigrąžinti vaiko neketina. Be to, iš trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pastaruoju metu motinos bendravimas su sūnumi, išlaikymo teikimas pasidarė dar retesnis.
21. Nepilnamečio sūnaus tėvas V. K. (atsakovas) sūnumi iš esmės rūpinasi, vaikui teikia dalinį išlaikymą, tarp tėvo ir sūnaus nėra visiškai nutrūkęs ryšys. Atsakovas gyvena bei dirba Vokietijoje, į Lietuvą grįžta atostogoms (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, 2023 m. sausio 31 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus Nr. VVTAIT-ANR_I-756-2023, (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 18 d. Pagalbos planas Nr. GV/VŠC-SPP-2023-3). Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog tėvas siekia, kad vaikas atvyktų gyventi pas jį į Vokietiją, tam jau turi sudaręs tinkamas sąlygas. Grįžęs atostogauti į Lietuvą, kartu su vaiku praleidžia didelę dalį atostogų. Be to, iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog situacija, susijusi su atsakovo tėvo pareigų atlikimu po truputį gerėja – jis susitvarkė su alkoholio vartojimo problema, atsiradusia po skyrybų su atsakove, turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą Vokietijoje, teikia išlaikymą vaikui (pasak globėjos, teikiamo išlaikymo pakanka), bendrauja su vaiku, ryšys tarp tėvo ir sūnaus nėra nutrūkęs.
22. Atsakovų atstovas pateiktame atsiliepime pateikė E. K. poziciją. Pasak atstovo, atsakovė su ieškiniu sutinka. Moteris atstovui nurodė, kad su senele vaikas faktiškai gyvena nuo šešerių metų amžiaus. Atsakovės teigimu, vaikas pats nori likti gyventi pas globėją, nes taip gyventi yra pripratęs ir nieko nenori keisti. Pažymėjo, kad moteris savo sūnaus neatsisako, tačiau nenori versti berniuko keisti gyvenamąją vietą ir taip galimai pakenkti jo psichologinei savijautai.
23. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išreiškė atsakovo V. K. poziciją. Anot atsakovo, jis su vaiko senele yra suderinęs, kad vaikas kol kas laikinai gyvens su ja, bendravimas vyksta nuolat. Vaikas bendrauja ir su dabartine tėvo sugyventine. Atstovas nurodė, jog vaiko tėvas turi planus sukurti buitį ir vaiką išsivežti į Vokietiją. Vyras išlaikymą vaikui teikia pagal galimybes. Atsakovų atstovas nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko interesams. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies – prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl atsakovės E. K. neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu, o atsakovui V. K. palikti nepakeistą laikinąjį tėvo valdžios apribojimą sūnaus atžvilgiu.
24. Tėvų valdžia gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko ryšiai nėra visiškai nutrūkę. Atsakovas aplanko savo vaiką, teikia išlaikymą. Trečiojo asmens (nuolatinės globėjos) įsitikinimu, atsakovas keičiasi į gerąją pusę, grįžta iš Vokietijos į Lietuvą atostogoms, jų metu būna su vaiku. Atsakovas yra sudaręs sąlygas vaikui gyventi kartu su juo Vokietijoje ir siekia, kad vaikas apsigyventų kartu su juo, tačiau šiuo metu to negali padaryti dėl paties vaiko atsisakymo kartu važiuoti į Vokietiją. Tačiau pasak globėjos, atsakovas yra nurodęs, jog tėvas ateityje sieks pats rūpintis sūnumi. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad nors atsakovas ir nėra visiškai įgyvendinęs visų Tarnybos iškeltų uždavinių, tačiau matyti, jog asmuo deda pastangas, situacija palaipsniui po truputį gerėja ir yra tikimybė, kad ateityje situacija pasikeis. Taigi, šiuo metu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovui nerūpi nepilnamečio sūnaus likimas, kad jis nuo vaiko priežiūros yra visiškai nusišalinęs ir toks jo elgesys daro ypatingą žalą vaiko interesams. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei vertinant tai, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali būti taikomas tik kaip ultima ratio, teismas mano, kad nagrinėjamuoju atveju V. K. nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią, o laikinas tėvo valdžios apribojimas turi išlikti nepakitęs.
26. Tuo tarpu vaiko motina E. K. pati pareiškė, jog nepilnamečiu vaiku rūpintis neketina, nerodo motyvacijos susigrąžinti sūnų į šeimą bei neprieštarauja dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo sąlygų, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui; vaiku nesirūpina; nėra jokių duomenų, kad atsakovė ketintų susigrąžinti sūnų. Per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo atsakovei laikinai apribota motinos valdžia, situacija nepasikeitė, netgi pablogėjo (motina su sūnumi matosi vis rečiau, išlaikymą teikia labai epizodiškai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog E. K. neterminuotai apribotina motinos valdžia sūnaus R. K. atžvilgiu.
27. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
28. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.