Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. V., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. palikimą priėmė jos sutuoktinis, pareiškėjas, faktiniu valdymu iš karto po žmonos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino. Dėl palikimo priėmimo, mirus žmonai, pareiškėjas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas iki mirties gyveno santuokoje su žmona adresu: (duomenys neskelbtini) ir po mirties priėmė visą su žmona valdytą kilnojamąjį turtą - baldus, namų apyvokos daiktus ir toliau gyvena tame pačiame name ir jais naudojasi. Pareiškėjas rūpinasi ir naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, jį tvarko ir prižiūri, periodiškai moka žemės mokesčius, tame tarpe ir už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė pažymą apie tai, kad 2021 m. birželio 9 d. duomenimis pareiškėjas žemės mokesčio priemokos neturi už 2018 m. yra sumokėjęs 9 Eur žemės mokesčio 2018 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas žmonos R. V. palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Kiti įstatyminiai įpėdiniai R. V. sūnūs - G. V. ir A. V. nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas paveldimu turtu disponuoja, juo rūpinasi (moka mokesčius), nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444 str. 2 d. 8 p., teismo prašo:

tikslu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo žmonos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis priėmė savo žmonos R. V., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė R. V. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas su R. V. susituokė (duomenys neskelbtini) CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Iš byloje pateiktų gimimo įrašų nuorašų matyti, kad pareiškėjas E. V. ir R. V. turėjo du sūnus - G. V. ir A. V., kurie yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau jie nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo ir pareiškėjo prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Išrašu iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po R. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėja sudariusi bei įregistravusi nebuvo (CK 5.35 straipsnio 2 dalis). Gyventojų registro duomenimis palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra deklaruota ir pareiškėjo E. V. gyvenamoji vieta.

Pagal nekilnojamo turto registro duomenų banko duomenis, pareiškėjui su palikėja R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad iki mirties gyveno santuokoje su žmona adresu: (duomenys neskelbtini) ir po mirties priėmė visą su žmona valdytą kilnojamąjį turtą - baldus, namų apyvokos daiktus ir toliau gyvena tame pačiame name ir jais naudojasi.

Byloje pateiki rašytiniai įrodymai – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra sumokėjęs žemės mokesčius už 2018-2020 m., tame tarpe ir už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo sutuoktinės R. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą atlikdamas aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. faktiškai pradėjo visą paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis, mokėjo žemės mokesčius, naudojosi likusiais pareiškėjos, kitais likusiais namų apyvokos daiktais, baldais, kuriuos pagal CK 5.14 straipsnį paveldi įpėdinis pagal įstatymą, kuris gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina įrodytu, kad pareiškėjas E. V., nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė palikėjos R. V. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.