- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-10-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00759-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- I. C.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Nemėžis“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. C. (I. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4324-1115/2024 pagal ieškovo I. C. (I. C.) ieškinį atsakovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Nemėžis“ dėl servituto panaikinimo jam pasibaigus ir išregistravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽUB) „Nemėžis“, kuriuo prašė: panaikinti ieškovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta servitutą – statinių servitutas (tarnaujantis), plotas 1084 m2, dėl senaties bei kaip pasibaigusį žuvus viešpataujančiajam daiktui ir išnykus servituto būtinumui; įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas servitutas, išregistruoti ginčijamą servitutą – statinių servitutas (tarnaujantis), plotas 1084 m2; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja du savarankiški servituto panaikinimo pagrindai: 1) suėjus senačiai, nes atsakovas pastato nenaudoja pagal tikslinę paskirtį daugiau kaip 10 metų; 2) žuvus viešpataujančiajam daiktui ir išnykus servituto būtinumui, nes yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pastato (viešpataujantis daiktas) savininkas įpareigotas jį nugriauti.