- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-826-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01501-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2634-907/2015 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui – E. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, kadangi atsakovas šiuo metu vaiku visiškai nesirūpina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-02 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. D. laikinąjį išlaikymą sūnui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-06-02 iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojo ieškovę M. D. sūnaus išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės – atsakovo gyvenimas atskirai, neprisidėjimas prie vaiko išlaikymo, rodo, kad gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, tačiau nurodė, kad atsakovo su atsiliepimu pateikti duomenys taip pat įrodo jo sunkią finansinę padėtį bei tuo pačiu būtinybę sumažinti prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį. Teismas nustatė, kad atsakovo R. D. pajamos per mėnesį sudaro tik 271,44 eurus, iš kurių 150 eurų jis skiria kreditorinių prievolių vykdymui UAB ,,Mokilizingas“, Credit 24, AB ,,Swedbank“ ir BUAB ,,Snoras“. Atsižvelgęs į tai, teismas sumažino ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo laikinojo išlaikymo dydį nuo prašomo 150 Eur iki 80 Eur sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši byla, nurodydamas, kad ši suma yra protinga ir reikalinga būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-02 nutartį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui E. D. laikiną materialinį išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos sudaro tik 271,44 Eur, iš kurių beveik 150 Eur tenka įsipareigojimų kreditoriams dengimui, todėl faktiškai atsakovui pragyvenimui lieka 120 Eur. Atsakovas sutinka šia suma pasidalinti pusiau su sūnumi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Marina Diktanienė prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovas daug metų gyvena ir dirba užsienyje, todėl yra pajėgus teikti ir didesnį išlaikymą. Ieškovės manymu, atsakovas pirmenybę teikia kreditoriams, o pareigą rūpintis iš išlaikyti vaiką palieka ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 150 Eur išlaikymą, pirmos instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 80 Eur per mėnesį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės sutinka su laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumu, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, prašydamas jį sumažinti nuo 80 Eur iki 60 Eur, atsižvelgus į jo finansinę padėtį.
Visų pirma, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Atsakovas nagrinėjamu atveju teigia, jog teikti didesnio nei 60 Eur išlaikymo vaikui neturi galimybių tiek dėl gaunamų nedidelių pajamų, tiek dėl įsipareigojimų kreditoriams.
Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas (vidutiniškai 271,44 Eur per mėnesį), tačiau ieškovė teigia, kad atsakovas dirba užsienyje ir gali skirti vaikui daugiau nei laikinai priteisė teismas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Vis dėlto, tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Be to, įsipareigojimai kreditoriams neatleidžia atsakovo, kaip tėvo, nuo CK 3.192 straipsnyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Šioje byloje apeliantas nepateikė įrodymų ir nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl jis negali gauti kitų pajamų, išskyrus Vidaus reikalų ministerijos skirtą pensiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys (pvz. sąskaitos išrašuose užfiksuoti duomenys apie 2014 m. papildomų pajamų gavimą per tarptautinių piniginių perlaidų bendrovę EARTHPORT PLC) nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių dirbti ir kad jis išnaudojo visas galimybes papildomoms pajamoms gauti. Svarbu paminėti ir tai, kad bylos duomenimis, apeliantas turi tik vieną išlaikytinį – šalių sūnų.
Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 80 Eur per mėnesį negali būti laikomas nei neteisingu, nei neproporcingu, tokia suma atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai, ir nėra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų tėvų teiktina 160 Eur suma vaiko išlaikymui patenkina tik minimalius vaiko poreikius (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose reglamentuojančias procesinės bei materialinės teisės normas, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-02 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.