- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-09
- Bylos Nr.
- Ik-1979-629/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01140-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. S. E. Z.
- Advokatai
- Valė Petkevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Violetos Balčytienės,
nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. E. Z. (M. S. E. Z.) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2010-04-20 sprendimo Nr. (15/5-13) 7U-113 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. E. Z. (toliau – ir Pareiškėjas) patikslintu skundu (b.l. 7-9) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas) 2010-04-20 sprendimą Nr. (15/5-13) 7U-113 dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje neišdavimo Libano Respublikos piliečiui M. S. E. Z. ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų užsieniečių reikalų skyriaus išduoti Libano Respublikos piliečiui M. S. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (leidimą nuolat gyventi).
Skunde nurodė, kad 2010-02-22 pareiškėjas pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi). Pareiškėjo teigimu, jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius penkerius metus (nuo 2005-02-14), turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė Libano Respublikos piliečio pasą, iki 2010-08-31 galiojantį leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), Kauno miesto valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos išduotą valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų išlaikymo pažymėjimą LVP Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos su Lietuvos Respublikos piliete liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko 2010-02-12 pažymą Nr.(duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo sąskaitos likutį, 2010-02-17 pažymą iš Kauno medicinos universiteto ir dokumentą, patvirtinantį sumokėtą teisės aktų nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už dokumentų išduoti leidimą nuolat gyventi tvarkymą.
Pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisines padėties“ (Nr. IX-2206, 2004-04-29) (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo išduoti šie leidimai laikinai gyventi: (duomenys neskelbtini) (2005-02-14 - 2005-08-31), (duomenys neskelbtini) (2005-09-01 - 2006-08-31), (duomenys neskelbtini) (2006-09-04 - 2007-08-31), (duomenys neskelbtini) (2007-09-01 - 2008-08-31). (duomenys neskelbtini) (2008-09-01 - 2009-08-31(duomenys neskelbtini) (2009-09-01 - 2010-08-31).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jis pragyveno Lietuvos Respublikoje trejus metus keturis mėnesius ir keturias dienas ir teigia, kad pragyventą laikotarpį atsakovas nepagrįstai skaičiuoja tik nuo 2006-12-16, t.y. taiko Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas, galiojusias iki 2006-12-16. Neteisinga Migracijos departamento išvada, kad Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis iki 2006-12-16 negali būti įskaičiuotas į penkerių metų laikotarpį, kurį būtina pragyventi šalyje norint gauti leidimą nuolat gyventi.
Pareiškėjas, pateikdamas prašymą gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, siekė užsiimti joje teisėta veikla, dirbti, kurti ateitį, gyventi Lietuvoje. 2010-01-07 pareiškėjas sukūrė šeimą susituokdamas su Lietuvos Respublikos piliete, turi gyvenamąją vietą.
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento sprendimas nepagrįstas, nes atsakovas išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų svarbių sprendimui priimti aplinkybių, tik konstatavo, kad Migracijos departamentas neturi duomenų ar dokumentų, įrodančių, kad leidimas nuolat gyventi jam gali būti išduodamas pagal kurį nors iš Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų.
Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu pragyventas laikas skaičiuotinas nuo 2005-02-14, nes įstatymo pakeitimas ankstesnių santykių nedaro negaliojančiais, o faktiškai pragyventas laikas sudaro pagrindą išduoti leidimą nuolat gyventi. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes atsakovas turėjo išsamiai, objektyviai ir visapusiškai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą, atitinkantį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus ir privalėjo remtis ne tik Įstatymo normomis, tačiau ir bendrais teisės principais - teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, teisės viršenybės, nediskriminavimo principų. Kadangi šis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, o tik pablogina asmens teisinę padėtį, šiuo sprendimu yra pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, todėl prašo tenkinti jo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie LR VRM atsiliepime (b.l. 25-26) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2010-02-22 pareiškėjas pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis atitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, nes nuo 2005-02-14 gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui buvo išduoti šie leidimai laikinai gyventi: (duomenys neskelbtini) (2005-02-14 - 2005-08-31), (duomenys neskelbtini) (2005-09-01 - 2006-08-31), (duomenys neskelbtini) (2006-09-04 - 2007-08-31), (duomenys neskelbtini) (2007-09-01 - 2008-08-31), (duomenys neskelbtini) (2008-09-01 - 2009-08-31(duomenys neskelbtini) (2009-09-01 - 2010-08-31) vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi studijų Kauno medicinos universitete pagrindu.
Pažymėjo, kad iki 2006-12-16 galiojo Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata, kad užsienietis mokymosi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neįgyja teisės gauti leidimo nuolat gyventi, todėl pareiškėjo pragyvento laiko Lietuvos Respublikoje, kuris yra įskaičiuojamas į penkerių metų laikotarpį, kurį būtina pragyventi šalyje norint gauti leidimą nuolat gyventi, termino eiga pradedama skaičiuoti tik nuo minėtos nuostatos pripažinimo netekusia galios datos, t.y. nuo 2006-12-16.
Pabrėžė, kad leidimai laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) (2005-02-14 - 2005-08-31), (duomenys neskelbtini) (2005-09-01 - 2006-08-31) bei (duomenys neskelbtini) (2006-09-04 - 2007-08-31) buvo išduoti dar galiojant Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatai, t. y iki 2006-12-16, todėl laikas, kurį pareiškėjas pragyveno Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimus laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei dalis laiko, kurią jis pragyveno turėdamas leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuojami į penkerių metų laikotarpį, kurį būtina pragyventi šalyje norint gauti leidimą nuolat gyventi. Kadangi nuo 2006-12-16 pareiškėjas pragyveno Lietuvos Respublikoje tik trejus metus ir penkis mėnesius (skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo trys metai keturi mėnesiai ir keturios dienos), jis neatitinka Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p. nuostatų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti patikslintame skunde nurodytais motyvais (b.l. 56-58).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais pagrindais (b.l .56-58).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2010-02-22 pareiškėjas pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi (b.l. 27), nurodydamas, kad jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius penkerius metus, taip pat prašyme nurodė, kad yra išlaikęs lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete N. J.
Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė Libano Respublikos piliečio pasą (b. l. 13), leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) galiojantį iki 2010-08-31 (b.l 28), Kauno miesto valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos išduotą valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų išlaikymo pažymėjimą LVP Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29), santuokos liudijimą Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30), patvirtinantį, kad yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete N. J., AB „SEB“ banko 2010-02-12 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo sąskaitos likutį (b.l. 33), 2010-02-17 Kauno medicinos universiteto pažymą dėl pareiškėjo studijų (b.l. 32) ir kvitą patvirtinantį sumokėtą valstybės rinkliavą už dokumentų išduoti leidimą nuolat gyventi tvarkymą (b.l. 35)
Nustatyta, kad pareiškėjui vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, jo pateiktų prašymų pagrindu buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: (duomenys neskelbtini) (2005-02-14 - 2005-08-31), (duomenys neskelbtini) (2005-09-01 - 2006-08-31), (duomenys neskelbtini) (2006-09-04 - 2007-08-31), (duomenys neskelbtini) (2007-09-01 - 2008-08-31), (duomenys neskelbtini) (2008-09-01 - 2009-08-31(duomenys neskelbtini) (2009-09-01 - 2010-08-31) (b.l. 36-41). Pareiškėjas buvo priimtas Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetą 2005-02-01 ir šiuo metu jis studijuoja šeštame kurse (b.l. 32).
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-03-09 raštu Nr. 5-S-1337 nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog užsieniečio M. S. E. Z. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (b.l. 43). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė, kad Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje duomenų apie M. S. E. Z. nėra (b.l. 44).
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyrius 2010-04-20 priėmė sprendimą Nr. (15/5-13)7U-113 neišduoti Libano Respublikos piliečiui M. S. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje (leidimo nuolat gyventi), nes pareiškėjas neatitiko Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo (nepragyveno Lietuvos Respublikoje 5 metų) ir tai, kad jis nepateikė dokumentų, o Migracijos departamentas neturi duomenų ar dokumentų, įrodančių, kad leidimas nuolat gyventi jam gali būti išduodamas pagal kurį nors iš Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų. Pastarąjį sprendimą pareiškėjas ir skundžia.
Pažymėtina, jog ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą - šio straipsnio 32 dalyje nurodyta, kad užsienietis – tai asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
Pažymėtina, jog Įstatymo 46 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina mokytis. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos (redakcija galiojusi iki 2006-12-16) numatė, kad užsienietis mokymosi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neįgyja teisės gauti leidimą nuolat gyventi.
Vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu: 1) jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; 2) jis yra lietuvių kilmės asmuo; 3) jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys; 4) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje; 5) jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi; 6) jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi; 7) jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; 8) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi; 9) Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje numatytu atveju.
Pareiškėjui neišduotas leidimas nuolat gyventi būtent dėl to, kad jis neatitiko 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto numatyto reikalavimo pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius penkerius metus. Nors pareiškėjas ir turėjo leidimus laikinai gyventi nuo 2005-02-01, tačiau ginčo atveju pragyventas laikotarpis skaičiuotinas tik nuo 2006-12-16, kai neteko galios Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata, nustačiusi, kad užsienietis mokymosi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neįgyja teisės gauti leidimą nuolat gyventi, todėl pareiškėjo argumentai, kad jo pragyventas laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo 2005-02-14 atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, laikas, kurį pareiškėjas pragyveno Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimus laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei dalis laiko, kurią jis pragyveno turėdamas leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuojami į penkerių metų laikotarpį, kurį būtina pragyventi šalyje norint gauti leidimą nuolat gyventi, nes pastarieji buvo išduoti dar galiojant Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatai, kad užsienietis mokymosi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neįgyja teisės gauti leidimą nuolat gyventi.
Pažymėtina, kad atsakovo priimtas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi kitais Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, todėl atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimant sprendimą turi vadovautis ir VAĮ nuostatomis.
VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Taigi akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2010-04-20 sprendimas Nr. (15/5-13)7U-113 yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. S. E. Z.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.