Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, T. S. ir jo atstovų pagal įstatymą bei civilinių atsakovų K. S. ir R. S. bei nukentėjusiojo A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 282 str. 1 d. atleistas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, baudžiamoji byla Nr. N1-36-201/2010 nutraukta. Nuosprendžiu iš T. S. A. J. priteisti 882,68 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o T. S. iki jo pilnametystės neturint savarankiškų pajamų ir turto, iš kuro gali būti išieškota, šią sumą išieškant iš nepilnamečio kaltinamojo tėvų K. S. ir R. S. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. buvo kaltinamas tuo, kad nevairuodamas transporto priemonės, pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata: 2009 m. liepos 27 d., apie 19.00 val., Danės g., ties 25 namu esančiame skverelyje, Klaipėdoje, važiuodamas dviračiu „Kellys“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 65 p. (Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį) reikalavimus, todėl partrenkė taku ėjusį mažametį L. J. , kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. S. ir jo atstovai pagal įstatymą K. S. ir R. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: atleisti nuo civilinės atsakomybės civiliniais atsakovais patrauktus nepilnamečio T. S. tėvus K. S. ir R. S. , priteisti iš T. S. civiliniam ieškovui A. J. 882,68 Lt turtinės ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo terminą atidedant trejiems metams. Nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 str., numatančiu, jog nepilnamečių nuo keturiolikos metų tėvai turi atlyginti jų padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pažymi, jog dėl minėto įvykio jiems labai gaila, dėl jo patyrė didžiulę širdgėlą, sielvartą, nes supranta nukentėjusiojo mažamečio bei jo tėvų patirtą skausmą, tačiau savo kaltės dėl kilusių padarinių neįžvelgia. Mano, kad savo kaip tėvų pareigas auklėti savo vaiką doru žmogumi vykdė nepriekaištingai, jų sūnus puikiai mokosi, prasmingai realizuoja save popamokinėje veikloje, niekada nebuvo padaręs jokių kitų teisės pažeidimų, išskyrus šį įvykį. Nurodo, jog net sūnaus elgesys po eismo įvykio liudija apie jam įskiepytą pareigos ir atsakomybės prisiėmimo jausmą. Todėl mano, kad jokiais kitais savo veiksmais užkirsti kelią kilusioms pasekmėms jie negalėjo, o sūnaus padaryta neatsargi nusikalstama veika bei jos padariniai yra tik nelaimingas atsitiktinumas, galėjęs nutikti bet kurių pakankamai rūpestingų tėvų vaikams. Remiantis LAT formuojama praktika, nepilnamečių nuo keturiolikos metų atstovų pagal įstatymą kaltė dėl nusikaltimu padarytos žalos atsiradimo yra preziumuojama, tačiau už padarytą žalą jie vis dėlto atsako tik esant kaltei. Todėl tvirtina, jog dėl kilusių pasekmių yra nekalti, tačiau jokiu būdu nesiekia išvengti moralinės atsakomybės nukentėjusiesiems ir, būdami pareigingi tėvai, savo sūnui T. S. visomis išgalėmis padės sumokėti priteistą žalos atlyginimą, net jam sulaukus pilnametystės.

Be to, apeliantai nurodo, kad priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis aiškiai per didelis, nes neatitinka CK 6.250 str. 2 d. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Mano, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas turėjo vertinti paties nepilnamečio T. S. turtinę padėtį, o ne civiliniais atsakovais patrauktų jo tėvų K. ir R. S. turtinę padėtį, nes jie dėl padarytos žalos nėra kalti. Atsižvelgus į tai, kad T. S. yra moksleivis, turto ir pajamų neturi, teismas turėjo priteisti iš jo tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kurį jis būtų motyvuotas ir realiai pajėgtų atlyginti per keletą metų, t. y. baigęs studijas ir/ar įsidarbinęs. Mano, kad sumažinus neturtinės žalos dydį iki 7 000 Lt, T. S. , su savo tėvų finansine parama, sugebėtų atlyginti šią sumą per trejus metus. Tuo tarpu priteistasis 15 000 Lt dydis jam yra realiai neįvykdoma piniginė prievolė. Pažymi, jog neturtinės žalos 15 000 Lt dydis jų šeimai yra nepakeliama piniginė prievolė, pažeidžianti visų šeimos narių interesus. Šeimoje auga du vaikai: nuo baudžiamosios atsakomybės atleistasis T. S. , kuris po dvejų metų baigs gimnaziją, bei penkiametis K. S. . Jų, civilinių atsakovų, pajamos labai mažos, todėl ir šiandien savivaldybė jiems kompensuoja būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidas, atliekamų piniginių lėšų, kurias galėtų skirti visai kompensacijai išmokėti, neturi, o komercinės 15 000 Lt paskolos joks bankas nesuteiktų. Nurodo, jog vienintelis galimas 15 000 Lt kompensacijos išmokėjimo šaltinis – turimas butas, kuriame gyvena jų šeima, todėl mano, kad priimtu teismo nuosprendžiui yra sudarytos teisėtos sąlygos pažeisti ne tik jų, civilinių atsakovų, bet ir jų dviejų nepilnamečių vaikų teisę į būstą bei normalias gyvenimo sąlygas. Mano, kad šios priemonės neproporcingos siekiamam tikslui – kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Be to, pažymi, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio ir jo sumažinimo, teismas nevisapusiškai įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, o būtent, kad neatsargaus nusikaltimo metu mažamečiam L. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (dešinio smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas ir kt.) gydymas yra išskirtinai sėkmingas. Mažamečio ambulatorinis gydymas tebetęsiamas neuroprotektoriais, neurologinės patologijos nepastebima, dėl patirtos traumos vaiko raida nėra sutrikusi ar sulėtėjusi, todėl jie nėra įsitikinę, būtent dėl jų sūnaus T. S. padarytos nusikalstamos veikos ir vėliau atliktų medicininių procedūrų keturmetis L. J. tapo baikštus, greit pavargsta, labai bijo dviračių, be priežasties pradeda ilgai verkti, bijo gydytojų, bendravimo su svetimais žmonėmis, nes toks ar panašus elgesys yra būdingas daugeliui mažų vaikų, ir nebūtinai dėl patirtų traumų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nelaimingo įvykio faktines aplinkybes ir kilusius padarinius, nepakankamai atsižvelgė į kaltininko T. S. amžių, kaltės turinį, jo turtinę padėtį, netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl to teismas civilinį ieškinį išsprendė neteisingai, pažeisdamas skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir kaltininko bei jo šeimos) pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priteistas civilinis ieškinys atitinka teisės normų reikalavimus, protingumo, sąžiningumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Veikos kvalifikavimo, faktinių bylos aplinkybių, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės bei kaltės klausimų nė vienas iš apeliantų neginčija.

Civilinio kodekso 6.250 str. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atleisdamas T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 282 str. 1 d., priteisė iš jo nukentėjusiajam A. J. 882,68 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į T. S. kaltę, jo bei civilinių atsakovų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į tai, kad jis yra nepilnametis, niekur nedirba, mokosi. Be to, teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, jog T. S. iš įvykio vietos nepasišalino, rūpinosi, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, kartu su tėvais domėjosi mažamečio L. J. sveikata, siūlė pagalbą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiojo L. J. sveikatos būklė gerėja, nors ir jaučiami fizinio bei psichologinio pobūdžio liekamieji reiškiniai, į gydytojų ateities prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos. Tačiau, pirmosios instancijos teismo manymu, 50 000 Lt neturtinės žalos dydis atsakovams būtų pernelyg sunki turtinė prievolė, neatitinkanti jų finansinių galimybių ir neužtikrinanti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko turtinių interesų pusiausvyros. Apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nustatant neturtinės žalos dydį nusprendė, jog, įvertinus nustatytus kriterijus, teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Todėl nepagrįstas nukentėjusiojo A. J. apeliacinio skundo teiginys, jog priteistos sumos dydis neatitinka padarytos žalos masto, teismo motyvai dėl būtent tokios sumos priteisimo yra paviršutiniški ir deklaratyvūs. Pažymėtina, jog sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiojo L. J. būklė po įvykio greitai pagerėjo, taikytas gydymas buvo sėkmingas, gydytojų rekomendacijos ateičiai bendrojo pobūdžio (tinkamas darbo/poilsio režimas, planinė neurochirurgo konsultacija, šeimos gydytojo sekimas (t. 1, b. l. 23). Be to, pažymėtina ir tai, jog spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į žalos pasekmes, bet ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, kaip į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog T. S. ir jo tėvų turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų besąlygiškai patenkinti nukentėjusiojo pareikštą ieškinį, ir pagrįstai sumažino jį iki 20 000 Lt.

Be to, atmestinas kaip nepagrįstas ir A. J. apeliacinio skundo argumentas dėl 5000 litų draudimo įmokos įskaitymo į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Sistemiškai aiškinant CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. ir CK 6.263 str. 2 d., nustatančias civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ nukentėjusiajam išmokėjo 5000 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti ir ši draudiko išmokėta suma turi būti įskaitoma į atlygintinos neturtinės žalos dydį, o likusi 15 000 Lt neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo.

T. S. ir jo atstovų pagal įstatymą K. S. ir R. S. apeliacinio skundo argumentai dėl priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš T. S. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o jam iki pilnametystės neturint savarankiškų pajamų ir turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, šią sumą išieškant iš jo tėvų K. S. ir R. S. , daugiau nei du kartus sumažino nukentėjusiojo A. J. prašomą priteisti sumą. T. S. ir jo atstovai pagal įstatymą K. S. ir R. S. apeliaciniame skunde iš esmės nurodo vienintelį argumentą, dėl kurio priteistas neturtinės žalos atlyginimas jiems yra per didelis – tai jų sunki finansinė padėtis. Tačiau pažymėtina, jo žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, priteista suma yra objektyviai protinga, jos mažinti ar kitaip keisti pagrindo nėra.

Atmestini ir T. S. bei jo atstovų pagal įstatymą K. S. ir R. S. apeliacinio skundo argumentai dėl atsakomybės tėvams pagrįstumo. Pagal BPK 113 straipsnį, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, turi būti taikomos atitinkamos Civilinio ar Civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.276 straipsnyje pasakyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Minėtoje normoje nurodytų asmenų civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nepilnametis neturi turto, iš kurio būtų atlyginta žala, ir yra jų kaltė dėl to, kad nepilnametis žalą padarė. Šių asmenų kaltė yra preziumuojama, tačiau jie turi teisę įrodyti nesą kalti dėl žalos atsiradimo. Šiuo atveju T. S. tėvai nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog jie nėra kalti dėl jų sūnaus padarytos žalos. Pažymėtina tai, jog nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atsako tiesiogiai, o nepilnamečio tėvų, rūpintojų ar auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų atsakomybė yra papildoma dalinė. Be to, nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ar auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų subsidiari atsakomybė yra laikina, iki nepilnametis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbio, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 str. 3 d.). Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jeigu T. S. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, tai išieškojimas bus paskirtas iš jo tėvų – K. S. ir R. S. – turto.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš T. S. , jam iki pilnametystės neturint savarankiškų pajamų ir turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, šią sumą išieškant iš jo tėvų – K. S. ir R. S. , atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino aplinkybių visumą, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Apeliantai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Todėl darytina išvada, jog neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant teisingumo kriterijų, nes iš esmės buvo užtikrinta pusiausvyra tarp kaltosios pusės ir nukentėjusiojo interesų, o priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. S. ir jo atstovų pagal įstatymą K. S. ir R. S. bei nukentėjusiojo A. J. apeliacinius skundus atmesti.