Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. M., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. Č. ir atsakovas A. M. turi nepilnametę dukrą Ū. M., gimusią (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šalių dukrai Ū. M. buvo priteistas 400,00 Lt (115,85 Eur).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

11. 2011 m. kovo 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymu buvo nustatytas materialinio išlaikymo nepilnametei Ū. M. dydis. Nuo šio teismo įsakymo, kuriuo priteistas išlaikymo dydis, priėmimo praėjo dešimt metų, priteisiant išlaikymą vaikas buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu Ū. M. yra suėję (duomenys neskelbtini) metų, vaikas lanko ugdymo įstaigą, mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, taigi vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Darytina išvada, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį, kadangi šiuo metu nustatyto išlaikymo dydis nepatenkina minimaliausiu dukros poreikių.

12. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas ieškinį iš dalies pripažįsta. Šiuo gyvenimo etapu neturi pinigų teikti 300,00 Eur išlaikymą. Atsakovas nurodė, jog nedirba ir jam įsidarbinti trukdo vairuotojo teisių neturėjimas. Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Turi įmonę, tačiau veiklos nevykdo. Nurodė, jog seniau sesuo mokėjo už jį alimentus. Paskutinį kartą buvo mokėta praėjusių metų birželio mėnesį. Atsakovas sutiko, kad dukros poreikiams gali būti išleidžiama 691,25 Eur suma per mėnesį. Tačiau nurodo, jog ir pats turi 100 000,00 Eur įsiskolinimą.

14. Mėnesinės išlaidos vaikui sudaro 691,25 Eur, šiai dienai ½ dalis priteistina iš atsakovo sudaro 345,62 Eur, tačiau ieškovė reiškia reikalavimą dėl 300,00 Eur išlaikymo priteisimo, kadangi gauna vaiko pinigus iš valstybės, todėl mažina prašoma priteisti išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

16. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo ir kainų lygį šalyje, akivaizdu, kad 115,85 Eur suma, teikiama vieno iš tėvų yra nepakankama paauglio vaiko, išlaikymui. Visuotinai pripažintina, jog augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, kad per nurodytą laikotarpį šalies ekonominė situacija keitėsi ir visų produktų bei paslaugų kainos kilo, teismas sprendžia, jog yra akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus labai ilgam laiko tarpui, šalių nepilnametei dukrai natūraliai nuolat augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Su šia aplinkybe byloje sutiko ir atsakovas, pripažinęs, kad dukros poreikius galėtų sudaryti 691,25 Eur suma per mėnesį. Dukros poreikiai per 10 metų laikotarpį pasikeitė, o išlaidos jiems tenkinti padidėjo. Nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą, neabejotinai pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo dukters net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2021 m. vasario 1 d. MMA Lietuvoje siekia 642,00 Eur (LR Vyriausybės 2020-1014 nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, TAR, 202010-15 Nr. 21462), kas reiškia, jog kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti bent jau po 1/2 dalį MMA. Atsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės nutarimą, tokia dalis sudarytų 321 Eur.

18. Teismas daro išvadą, kad šalių dukters Ū. M. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 691,25 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnametės Ū. M. būtinuosius poreikius. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnametei dukrai augant, lankant mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos dukters išlaikymui – 691,25 Eur per mėnesį, yra pagrįstos, neišdidintos ir būtinos tokio amžiaus vaiko išlaikymui. Ieškovė į dukters poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Be to, Ū. M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

19. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius.

20. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, jog atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – trąšų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 700/1370 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis nurodyto turto esančio (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. Č.. Ieškovės vardu registruotos transporto priemonės „Chrysler PT Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis užmokestis už 2020 metus sudaro 624,85 Eur. Atsakovas nedirba, turi registruotą individualią veiklą, tačiau šiuo metu jos nevykdo. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas savo dukrai išlaikymo neteikė beveik niekada ir yra susidaręs 8 581,02 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

21. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismas daro išvadą, kad abu nepilnametės dukters tėvai yra darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo bei įvertinus valstybės kas mėnesį teikiamą 70 Eur paramą vaikams, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai Ū. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. vasario 8 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.196 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 50,00 Eur ((300 Eur – 115,85) x 12 mėn. x 0,03 procentai*0,75). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio.

25. Ieškovė nepateikė jokių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl šis klausimas nespręstinas.

26. Valstybė šioje byloje patyrė 7,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šiuo atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ši suma valstybei priteistina iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai Ū. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, iš 115,85 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 85 ct) į 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2021 m. vasario 8 d.) iki Ū. M. pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant motinai J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 7,26 Eur (septynių eurų 26 ct) pašto išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.