- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-438-524/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Albinai Radavičienei
- Advokatai
- Algirdas Platauna
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S.Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija 34.3, 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. birželio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Algirdui Plataunai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. atstovo advokato Algirdo Plataunos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. atstovo advokato Algirdo Plataunos ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, suinteresuotam asmeniui notarei Albinai Radavičienei dėl paveldėjimo teisės ginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės J. B. atstovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro 2004-01-08 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 295 Lietuvos Respublikos valstybei, mirus ieškovės motinai L. J., ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4). Nurodo, kad yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė po motinos L. J. mirties priėmė palikimą. Teigia, kad Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A.Radavičienė atsisakė išduoti ieškovei paveldėjimo liudijimą, motyvuodama tuo, kad dėl šio palikimo 2004-01-08 Klaipėdos apskrities VMI išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 295.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu (b.l. 94-95) ieškovės J. B. ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymas neleidžia priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pažymėjo, kad nors iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė apie motinos mirtį žinojo, bet po jos mirties LR CPK nustatytu terminu palikimo nepriėmė, todėl paveldėjimo liudijimas išduotas valstybei. Nurodė, kad notarei atsisakius išduoti paveldėjimo liudijimą ieškovei, šie notarės veiksmai per įstatymo nustatytą terminą galėjo būti skundžiami teismui, tačiau ieškovė šių veiksmų teisėtumo neginčijo. Nustatė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, ir taikė ją kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 96-97) ieškovės atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantės atstovas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 182 straipsnio nuostatą, kuria nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė apie paveldėjimo teisės pažeidimą sužinojo tik 2006-07-05, gavusi notarės nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, o į teismą kreipėsi 2006-07-21, taigi LR CK 5.8 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 107-108) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį naikinti. Pažymi, kad ieškovė notarinių veiksmų, kuriais paveldėjimo teisės liudijimas, mirus jos motinai L. J., išduotas valstybei, neginčijo, tuo pripažindama, kad notarės veiksmai yra teisėti. Teigia, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė nuo 2003-07-27 besirūpindama motinos palikimu turėjo sužinoti apie tai, kad 2004-01-08 palikimą priėmė kitas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė yra 2003-07-23 mirusios L. J. pirmosios eilės įpėdinė, kuri, kaip konstatuota 2005-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime, priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. 2004-01-08 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po L. J. mirties Lietuvos Respublikos valstybei. 2006-07-05 notarė atsisakė išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą, nes jau toks liudijimas išduotas.
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl ginčo dėl to, kad ieškovė palikimą priėmė nėra, nes tai konstatuota teismo sprendimu (b.l. 11).Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovė po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti jos butą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą valstybei į piniginius indėlius, privalėjo aiškintis visą mirusiosios turto masę bei įpėdinius pagal įstatymą. CK 5.62 str. 1d. nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą ir nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Šiuo atveju 2005-03-07 teismo sprendime konstatavus, kad ieškovė faktiškai palikimą po savo motinos mirties priėmė, o palikimas atsiranda po palikėjo mirties, todėl darytina išvada,kad ginčo paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja paminėtai imperatyviai teisės normai, nustatančiai, kada palikimas pereina valstybei.
Pagal CK 5.8 str. ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Šiuo atveju ieškovė yra pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė įrodė, kad tik 2006-07-05 nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą buvo konstatuota, kad 2004-01-08 Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl laikytina, kad ieškovė sužinojo apie ginčo paveldėjimo teisės liudijimą tik 2006-07-05. Atsakovė šios datos nenuginčijo. Įvertintina tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik į pinigus, esančius banke, todėl pagrįsta ieškovės pozicija, kad jai niekaip kitaip negalėjo būti žinoma, jog atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą. Be to, įvertintina tai, kad priimant 2005-03-07 teismo sprendimą atsakovė neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir nenurodė, jog ji priėmė palikimą, kreipdamasi į notarą. Todėl tokie veiksmai nelaikytini sąžiningais.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad ginčo paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja imperatyviai teisės normai, nustatančiai galimybę valstybei paveldėti po asmens mirties. CK 5.62 str. nustatyta, kad valstybė paveldi tik tada, kai nėra įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Šiuo atveju bylos medžiaga paneigia galimybę paveldėti valstybei. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė nepretenduoja į 1815,47 Lt, perėjusius valstybei ginčo paveldėjimo teisės liudijimu. Įvertinus tai, kad ieškovės motina buvo palaidota valstybės lėšomis, nebūtų teisinga ir sąžininga CK 1.5 str. prasme grąžinti šiuos pinigus ieškovei, nes ieškovė, priėmusi palikimą, privalės kompensuoti palikėjos laidojimo išlaidas valstybei. Todėl šiuo atveju pripažinus negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, netaikytina restitucija, nes atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų (CK 6.145 str. 2d.).
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys tenkintinas(CPK 326 str. 1d.2p.).
Priteistini ieškovei iš atsakovės 115 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą(b. l. 87-88), ir 115 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą bei 200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nusprendž i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento Šilutės rajono I-ojo notarų biuro 2004-01-08 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Lietuvos Respublikos valstybei po L. J. mirties, registro Nr. 295. Netaikyti restitucijos ir 1815,47 Lt palikti Lietuvos Respublikos valstybei.
Priteisti J. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 630 Lt bylinėjimosi išlaidų.