- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1140-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00592-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- A. L.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-389-548/2012 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. V., institucijoms teikiančioms išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti šalių bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarkos variantą, įpareigoti šalis bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamoje vietoje, įpareigoti šalis netrukdyti skyrium gyvenančiam vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir praleisti su juo daugiau laiko, nei kad nustatyta bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarka, jeigu toks vaiko noras neprieštaraus jo interesams, priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą jo sūnui Lukui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1500 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki kol sūnus sulauks pilnametystės, suteikiant teisę šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise atsakovei ir priteisti jam iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo - šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti laikiną šalių bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarkos variantą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje:
nustatė nepilnametės šalių dukters M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. L.;
nustatė šalių sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina A. V.;
nustatė laikiną bendravimo su sūnumi L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, numatant, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi L. L., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime tokia tvarka:
kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 15 val. A. L. turi teisę bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ne A. V. gyvenamojoje vietoje pasiimdamas sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į A. V. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 17 val.;kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. L. turi teisę praleisti su sūnumi, ir su juo išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdamas sūnų Luką iš A. V. gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 15 val. ir grąžindamas sūnų į A. V. gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnaus atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val. ir neporiniais metais pasiimdamas sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, 15 val. ir grąžindamas sūnų į A. V. gyvenamąją vietą paskutinės sūnaus atostogų dienos 17 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. V. turi teisę praleisti su sūnumi ir išvykti su juo iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip likusios kitos pusės žiemos mokyklinių atostogų laikui, o vasaros atostogų metu - ne trumpesniam kaip likusios kitos pusės vasaros atostogų laikui);kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. L. turi teisę pasiimti sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 15 val. ir grąžinti sūnų į A. V. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.;kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. L. turi teisę pasiimti sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 15 val. ir grąžinti sūnų į A. V. gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio 2 d. 20 val.;A. L. turi teisę pasiimti sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos kiekvienų porinių metų spalio 24 d. (sūnaus gimtadienio dieną) 15 val. ir grąžinti sūnų į A. V. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) A. L. turi teisę pasiimti sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 15 val. ir grąžinti sūnų į A. V. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.;kiekvienų metų balandžio 18 d. (tėvo gimtadienio diena) A. L. turi teisę pasiimti sūnų iš A. V. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti sūnų į A. V. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;jeigu Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, spalio 24 d., Tėvo diena, balandžio 18 d. sutampa su A. L. bendravimo su sūnumi bendru grafiku, numatytu 1.3.1 ir 1.3.2 punktuose tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, išskyrus atvejus, kai teisę bendrauti su sūnumi išsaugo A. V. (t.y. A. V. teisę bendrauti su sūnumi išsaugo kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis, kiekvienų neporinių metų spalio 24 d., kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, atostogų, numatytų 1.3.2 punkte laiku);
nustatė laikiną bendravimo su dukra M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, numatant, kad A. V. su skyrium nuo jos gyvenančia nepilnamete dukra M. L., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti ir dalyvauti dukros auklėjime tokia tvarka:
kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 15 val. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime ne A. L. gyvenamojoje vietoje pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 17 val.;kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. V. turi teisę praleisti su dukra, ir su ja išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos neporiniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą praėjus pusei dukros atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val. ir poriniais metais pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą paskutinės dukros atostogų dienos 17 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. L. turi teisę praleisti su dukra ir išvykti su ja iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip likusios kitos pusės žiemos mokyklinių atostogų laikui, o vasaros atostogų metu - ne trumpesniam kaip likusios kitos pusės vasaros atostogų laikui);kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. V. turi teisę praleisti su dukra ne A. L. gyvenamojoje vietoje pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos prieš šventę 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.;kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. V. turi teisę praleisti su dukra ne A. L. gyvenamojoje vietoje pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio 2 d. 20 val.;A. V. turi teisę turi teisę praleisti su dukra ne A. L. gyvenamojoje vietoje kiekvienų porinių metų gegužės 4 d. (dukros gimtadienio dieną) pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės mėn. sekmadienis) A. V. turi teisę praleisti su dukra ne A. L. gyvenamojoje vietoje pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos prieš šventę 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą iki nurodytos šventės paskutinės dienos 20 val.;kiekvienų metų gruodžio 22 d. (motinos gimtadienio diena) A. V. turi teisę praleisti su dukra ne A. L. gyvenamojoje vietoje pasiimdama dukrą iš A. L. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindama dukrą į A. L. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;jeigu Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, gegužės 4 d., Motinos diena, gruodžio 22 d. sutampa su A. V. bendravimo su dukra bendru grafiku, numatytu 1.4.1 ir 1.4.2 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, išskyrus atvejus, kai teisę bendrauti su dukra išsaugo A. L. (t.y. A. L. teisę bendrauti su dukra išsaugo kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis, kiekvienų neporinių metų gegužės 4 d., kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, atostogų, numatytų 1.4.2 punkte laiku).
Siekiant išvengti šalių tarpusavio konflikto, teismas šalis įpareigojo bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad faktinė aplinkybė, jog šalys negyvena kartu maždaug nuo 2010 metų birželio mėnesio, o ieškovas į teismą kreipėsi tik dabar, rodo, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su jais, bendravimo vietos, vaikų auklėjimo ir kt. tarp šalių ėmė kilti ginčai, dėl kurių gali nukentėti šalių vaikai. Nors galimai šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos yra nusistovėję, tarp tėvų kilus dėl to ginčui, vaikui gali būti daroma žala dėl to, jog nusistovėjusi, vaikui jau įprasta aplinka staigiai yra keičiama nežiūrint paties vaiko poreikių ir interesų, vaikui nebesudaroma galimybė bendrauti su abiem tėvais, kaip jis yra pripratęs iki tol, ir pan. Iš ieškovo prašymo, kartu su prašymu pateiktų įrodymų (mokymosi bei ugdymo įstaigų pažymų) seka, kad taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų iš esmės pakeistos vaikams jau įprastos gyvenimo sąlygos. Priešingai būtų teisiškai įtvirtintas, pasak institucijų jau nusistovėjęs, vieno ir kito vaiko buvimas pas kiekvieną iš tėvų faktas. Su tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis sutiko šalių duktė M.. Nors į bylą nepateikta šalių sūnaus L. nuomonė dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visgi, ieškovas nurodo, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paremtas kurį laiką jau nusistovėjusia vaikų gyvenamąją vieta, todėl teismas sprendė, kad toks prašymas šalių sūnaus L. interesų taip pat nepažeis. Taip pat teismas nurodė, kad tam, jog būtų taikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai pritaria ir Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Institucijos nurodė, kad pas abu tėvus sąlygos ten gyvenantiems vaikams augti ir vystytis yra tinkamos, todėl teismas ieškovo prašymą ankščiau nurodytais motyvais šioje dalyje tenkino visiškai.
Teismas patenkino ieškovo prašymą ir dėl laikinos bendravimo tvarkos su šalių vaikais nustatymo. Įvertinęs teismui pateiktą institucijos išvadą, kad laikino bendravimo grafikas yra sudarytas kruopščiai, atsakingai, sudarant abiem tėvams vienodas sąlygas bendrauti su vaikais ir kiek įmanoma atsižvelgiant į vaikų interesus, atsakovei nepareiškus kitokios valios dėl bendravimo grafiko, imant domėn tą aplinkybę, jog minėtu grafiku būtų sudaroma ne tik teisė bendrauti vaikams su abiem tėvais, tačiau ir galimybė bendrauti/matytis abiems vaikams, įvertinęs institucijos pateiktą išvadą, iš kurios seka, kad vaikų bendravimas su skyrium nuo jų gyvenančiais tėvais tų tėvų namuose vaikams jau yra žinomas ir įprastas (b. l. 31-32, 39-40), teismas sprendė, jog toks grafikas visiškai atitinka vaikų teises bei teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. V. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį pakeisti, panaikinti nutarties dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei panaikinti įpareigojimą šalims bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti šalis netrukdyti viena kitai bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais šalių gyvenamosiose vietose, arba Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti.
Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis priimta šališko teismo. Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teisme atsakovė yra dirbusi apie 8 metus, iki šiol bendrauja su šio teismo darbuotojais, nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino trys teisėjai. Tačiau ją prisiėmė nagrinėti teisėja E. Paltanavičienė, su kuria dar dirbdama šiame teisme atsakovė ne itin sutarė. 2012-02-27 Marijampolės rajono apylinkės teismui atsakovė faksu išsiuntė motyvuotą prašymą nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinti Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjus, šio prašymo originalą pateikė 2012-02-28, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja E. Paltanavičienė išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Taip pat apeliantė nurodo, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo, todėl buvo pažeista CPK 144 str. 1 d. norma, nes šiuo atveju duomenų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, byloje nėra. Be to, atsakovė ieškinį ir pranešimą dėl nuomonės pateikimo teismui apie prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavo tą pačią dieną, kai buvo priimta skundžiama nutartis, todėl nesusipažinusi su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsakovė neturėjo galimybės pateikti dėl to savo nesutikimo motyvų.
Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįsigilinus į faktinį tėvų ir vaikų iki tol buvusį bendravimą, jų turinys ne tik, kad neatitinka vaikų interesų ir poreikių, bet ir darantis psichologinę jiems žalą. Iki skundžiamos nutarties priėmimo sūnus lankydavosi pas tėvą kiekvieną savaitgalį ir per atostogas, taip pat atsakovė turėjo galimybę su dukra matytis kiekvieną savaitgalį. Taigi, vaikai su tėvais bendravo net dažniau nei nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Iš to darytina išvada, kad ir ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nekilo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki tol nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka pasikeičia, o tai daro neigiamą poveikį vaikams, jų interesams, tėvų ir vaikų santykiams. Jau pirmą savaitgalį, kai įsigaliojo teismo nustatyta tvarka, pagal kurią pirmą mėnesio savaitgalį abu vaikai lieka su tėvu, dukrai pasakius, kad atsakovė jos pasiimti negali, kilo sumaištis. Pats ieškovas kelis kartus skambino atsakovei ir sakė pasiimti dukrą, teigė, kad net yra parašęs raštišką sutikimą, kad atsakovė gali pasiimti dukrą. Teismas, neįvertinęs iki tol buvusių su vaikais bendravimo sąlygų, nepagrįstai teigia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nebūtų iš esmės pakeistos vaikams įprastos bendravimo sąlygos. Iki tol bendravimo su vaikais sąlygos buvo sekančios: atsakovė dažniausiai su sūnumi parvykdavo į Marijampolę ir sūnų nuveždavo ieškovui, užeidavo pas dukrą į kambarį ir bendraudavo su ja arba pasiimdavo dukrą pas savo motiną. Dukra dažniausia pageidavo, kad atsakovė bendrautų su ja jos gyvenamojoje vietoje, nes ji lanko žirgyną Marijampolėje, kiekvieną savaitgalį ten praleidžia daug laiko, todėl vakarais nori būti savo namuose kartu su motina, su kuria gali pabendrauti bent savaitgaliais, ir pasiimti dukrą į Vilnių, kur šiuo metu gyvena atsakovė, galimybės nėra. Ieškovo dažnai savaitgaliais namuose nebūna, su sūnumi paliekama auklė, su kuria dukra konfliktuoja, arba vaikai būna vieni, todėl atsakovė su ieškovu susitinka retai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su ieškove kartu gyveno virš šešiolika metų, pradžioje gyveno bute, o pasistatę namą, kai dukrai buvo trys metukai persikėlė gyventi į namą, po to gimė sūnūs. Taigi ieškovas su atsakove ir vaikais šiuo metu, kur gyvena ieškovas ir dukra gyveno virš dešimt metų, vaikai ten turi atskirus kambarius. Teismui nustačius bendravimo tvarką, tame tarpe ir įpareigojimą atsakovei bendrauti su dukra ne ieškovo namuose, atsakovei ir taip mažos galimybės bendrauti su dukra iš viso išnyksta. Todėl nustatyta bendravimo tvarka neabejotinai daro žalą dukros interesams, įvertinus ir tai, kad dukra yra paauglė, ir su tėčiu konfliktuoja (tai patvirtina nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo). Be to, tėvo nebuvimas namie, o vaikų palikimas vienų ar su aukle, draudžiant į šiuos namus atvykti atsakovei, akivaizdžiai prieštarauja vaikų prioritetinėms teisėms ir interesams. Todėl atsakovė nesutinku ir su teismo nustatytu šalims įpareigojimu bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad nors teismas šį įpareigojimą motyvavo siekiu išvengti šalių tarpusavio konflikto, tačiau įsigaliojus tokiai nutarčiai ieškovo ir atsakovės kontaktavimas nesumažėja, o priešingai - padidėja, kadangi, pasikeitus įprastam tėvų ir vaikų bendravimui, ieškovas su atsakove jau yra ir bus priversti keistis raštiškais sutikimais dėl nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo. Be to, įvertinus vaikų amžių (9 metai ir 13 metų), bei tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo išklausyta vaikų nuomonė dėl bendravimo tvarkos, teismo išvada, kad toks grafikas visiškai atitinka vaikų teises bei teisėtus interesus, yra taip pat nepagrįsta.
Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas su atsakove dar 2002 m. buvo pasirašę sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, kurioje nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove. Atsakovė su vaikais gyveno apie 10 metų bendrai su ieškovu pastatytame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu laikinai gyvena dukra su ieškovu. Kam atiteks ši gyvenamoji vieta, paaiškės ginčą išsprendus iš esmės. Taigi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pablogina minėtą šalių sutartį ir jos sąlygas. Ieškovas apie šią sutartį, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutylėjo. Pagrindų keisti minėtą sutartį nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. L. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad teismas buvo šališkas jos atžvilgiu, kadangi kaip ji pati nurodo, minėtame teisme atsakovė dirbo ilgą laiką ir bendrauja su minėto teismo teisėjais, todėl jeigu kalbėti apie šališkumą, tai šį klausimą galėtų kelti nebent pats ieškovas, manydamas, kad tuo pagrindu teismas galėtų būti šališkas atsakovės naudai, dėl ko reikštų nepasitikėjimą. Pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas buvo nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Bylai esant Marijampolės rajono apylinkės teisme ir dar nesant Kauno apygardos teismo nutarties dėl teismo nušalinimo, teisėja, kurios žinioje byla buvo, turėjo teisę ir pareigą išspręsti būtinus procesinius klausimus, kurių išsprendimui įstatymas nustato atitinkamus terminus. Tuo labiau, kad laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, kurie yra prioritetiniai.
Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl nuomonės gavimo kreipėsi tiek į atsakovę, tiek ir į vaikų teises atstovaujančias institucijas dėl jų išvados pateikimo. Teismas, atsižvelgdamas į gautas išvadas bei į faktines aplinkybes, kad dukra M. L. gyvena kartu su ieškovu Marijampolėje, o sūnus L. L. gyvena kartu su motina A. V. Vilniuje, atsiradus nesutarimams tarp tėvų, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų neturtines teises, kad iki teismo sprendimo, kuo mažiau būtų pažeidžiamos prioritetines nepilnamečių vaikų teisės bei užtikrinta nepilnamečiams vaikams teisė gyventi aplinkoje, prie kurios jie pripratę, pagrįstai tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų bendravimo tvarkos nebuvo. Pastaruoju metu pradėjo gilėti ne tik šalių tarpusavio konfliktiniai santykiai, tačiau ir santykiai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, atsakovė pradėjo priekaištauti, kodėl sūnus dažnai būna pas ieškovą, kodėl jį ieškovas išsiveža be jos sutikimo, atsakovė į ieškovo namus ateidavo be jo žinios ir jame darydavo savo tvarką, dėl ko tarp šalių kildavo konfliktai ir pan. Atsakovė ne kartą kreipėsi į policiją, su nepagrįstais kaltinimais, todėl siekiant išvengti konfliktinių situacijų, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, išvengti jiems žalos darymo, emocinio pakenkimo ir pan. ir buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu bei prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų neturtines teises. Šiai dienai yra aiški vaikų gyvenamoji vieta ir aiškus šalių bendravimas su nepilnamečiais vaikais, dėl ko sumažėjo įtampa ir šalių konfliktiniai santykiai, kas tik rodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai ir jos savo paskirtį atlieka tinkamai. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kadangi bendravimo tvarka yra tokia, kuri sudaro šalims maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o vaikams bendrauti tiek tarpusavyje, tiek ir su abiem tėvais. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams ir daro jiems neigiamą žalą. Jokios aiškios ir nusistovėjusios tvarkos iki tol nebuvo ir kaip minėta, dėl to ypač paskutiniu metu iš atsakovės pusės būdavo įvairūs nepagrįsti priekaištai.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymas, kad šalių bendravimas su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais vyktų ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje buvo grindžiamas tuo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra gana konfliktiški, kad tarpusavyje nerandama bendrų sutarimų, kad atsakovė atėjusi pas atsakovą į namus jaučiasi lyg tai būtų jos namai ir ten bando daryti savo tvarką, lieka nakvoti, elgiasi iššaukiančiai, visaip bando provokuoti ieškovą atlikti jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, provokuoja ginčus vaikų auklėjimo klausimais, naudoja psichinę prievartą ir pan. Dėl atsakovės netinkamo elgesio ieškovo ir jo motinos atžvilgiu tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, kuriuos mato šalių nepilnametė dukra bei nepilnametis sūnus. Toks atsakovės elgesys esamoje situacijoje neatitinka ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Ieškovas mano, kad nėra gerai, kai vaikai mato tarpusavyje besipykstančius ir nuolatos konfliktuojančius tėvus, nes tai daro neigiamą įtaką vaikų psichologiniam vystymuisi, todėl bendravimas su nepilnamečiais vaikais šalių gyvenamojoje vietoje neatitiktų nei šalių, nei nepilnamečių vaikų interesų, nes darytų žalą jų emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiniai patvirtina ne tik atsakovės prie atskirojo skundo pridėtas 2012-01-13 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo atsakovė bandė nepagrįstai apkaltinti ieškovą smurtu prieš dukrą (ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties), bet ir tai, kad pats ieškovas 2012-01-31 su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės netinamo elgesio. 2012-02-20 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros raštas taip pat patvirtina, kad atsakovė bando visaip ieškovui pakenkti, kad nori apriboti ieškovui kaip tėvui valdžią, dėl ko ieško visokių nesąžiningų ir nepagrįstų būdų kaip ieškovą apkalbėti. Nors atsakovė atskirajame skunde neva teigia, kad ieškovo dažniausiai namuose nebūna ir šalys praktiškai nesusitinka, tačiau atsiliepime į ieškinį pati atsakovė pripažįsta, kad konfliktai būdavo, nurodydama, kad atsakovei į ieškovo gyvenamąją vietą pas dukrą buvo draudžiama ateiti. Todėl akivaizdu, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kad atsakovė siekia savo veiksmais nepagrįstai pakenkti tiek ieškovui, tiek tuo pačiu būdu ir nepilnamečiams vaikams, kad į konfliktą atsakovė bando įpainioti (įtraukti) ir nepilnamečius vaikus, todėl siekiant išvengti šalių konflikto ir neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų emociniam ir psichologiniam vystymuisi, ir buvo prašoma įpareigoti šalis bendrauti su skyrium nuo jų gyvenančiais vaikais ne šalies, su kuria šis vaikas gyvena, gyvenamojoje vietoje. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir laukiant kol bus ginčas išnagrinėtas iš esmės, vaikai konfliktuojančių tėvų būtų traumuojami ilgą laiką, tuo tarpu aiškios bendravimo tvarkos nustatymas, sudaro galimybes šalim bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais ir imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų kiek įmanoma geresnę vaikų savijautą.
Ieškovas nurodo, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ji negali dukros išsivežti į Vilnių ir kad bendravimas su dukra galimas tik ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise visai netoliese turi jai priklausantį gyvenamąjį būstą (3/4 dalis gyvenamojo namo), esantį (duomenys neskelbtini), todėl jai atvykus į Marijampolę ir norint čia vietoje bendrauti su dukra, ji tam turi visas sąlygas, t.y. turi kur būti, gyventi bei nakvoti. Atsakovė taip pat gali dukrą išsivežti į Vilnių, kur ieškovas suteikęs sūnui gyvenamąjį plotą (butą), taip pat gali savo nuožiūra vykti su dukra į bet kurią kitą vietą, pvz. poilsiauti į Druskininkus, eiti į kiną ar pan. Nors atsakovė teigia, kad neva nėra pagrindo keisti šalių pasirašytą sutartį, tačiau pati atsakovė pripažįsta, kad dukra jau kurį laiką gyvena su ieškovu, kas neatitinka sutartyje numatytos sąlygos, jog abu vaikai gyvena su atsakove, ir antra, sutartimi šalys nebuvo aptarę bendravimo su vaikais tvarkos. Todėl akivaizdu, kad faktinė vaikų gyvenamoji vieta neatitinka šalių sutartos gyvenamosios vietos ir esant ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos ji turi būti išspręsta teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Ginčo tarp šalių apeliacijos esmę šioje byloje sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nustatant laikinąją šalių bendravimo su vaikais tvarką iki bus galutinai išspręstas ginčas tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovo A. L. pareikštą ieškinį (b. l. 2-17).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog apeliantė A. V. savo skunde be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatydamas šalių dukros M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nes – akivaizdu, jog taip nuspręsdamas teismas veikė vaiko interesų naudai. Tokia teismo išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog tiek iš 2012-01-13 Marijampolės rajono prokuratūros nutarime byloje Nr.64-1-01599-11 dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 63-65), tiek Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento VTA skyriaus 2012-02-28 išvadoje (b. l. 36-37) nustatytos faktinės bylos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas elgėsi adekvačiai ir teisingai, o šalių nepilnametė dukra savo nesubalansuotų veiksmų pateisinimą bandė pateisinti tėvų nesutarimų situacija. Be to, apeliantės atskirajame skunde nurodomą aplinkybę dėl CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo paneigia ir tai, jog nepilnamečio vaiko nuomonė, sąlygojama asmeninių tikslų bei psichologinių interesų, ginčo atveju gali pakenkti jo paties interesams, bei paneigia ir pačios M. L. nuomonę, išsakytą 2012 m. vasario 28 d. paaiškinime (b. l. 38) (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nebuvo ir nėra ribojamas 2002 m. lapkričio 17 d. šalių susitarimo (b. l. 62) sąlygų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad nepilnametės šalių dukros M. L. gyvenamosios vietos pakeitimas neabejotinai sąlygotų jos socialinių – psichologinių pokyčius ne tik buitinėje, bet ir socialinėje aplinkoje (mokymosi vietos pakeitimas nesibaigus mokslo metams), teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, neprieštaraujančią CK 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, jog kiti atsakovės atskirojo skundo motyvai, susiję su teismo nešališkumo principų pažeidimu yra išspręsti nepažeidžiant CPK 34-35 straipsnio reikalavimų (b. l. 26, 27), todėl yra teisiškai nereikšmingi ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.