- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1-565-547/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Kaltinamasis
- R. J.
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2012-11-13 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, 10 mėn. laisvės atėmimo, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent 2019 m. vasario 7 d. apie 15.45 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilės girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, namo verandoje tyčia ranka pastūmė savo nepilnametę dukterį K. J., g. (duomenys neskelbtini), kuri dėl pastūmimo griūdama susitrenkė į lovos galą kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės čiurnos raiščių patempimo ir sukeldamas jai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinimas R. J. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįstas šiais įrodymais:
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. K. 2019-02-07 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2019-02-07 N. T. pranešė, jog prieš jos nepilnametę dukterį K. J., g. (duomenys neskelbtini), smurtavo mergaitės tėvas R. J.. Nuvykus į vietą, išsiaiškinta, kad namuose, (duomenys neskelbtini), R. J. ranka pastūmė K. J., kuri krisdama kairės kojos pėda atsitrenkė į medinės lovos kraštą, dėl tokių veiksmų mergaitė patyrė fizinį skausmą. K. J. buvo susijaudinusi, ant jos kairės kojos matėsi patinimas. R. J. nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 8-10).
Nukentėjusiosios K. J. parodymais, kad 2019 m. vasario 7 d. apie 16.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, neprisimena, ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Būdama namuose, ji išgirdo, kaip neblaivus tėvas R. J. kabinėjosi žodžiais prie brolių S. T. ir M. J., rėkavo, juos visaip vadino. Išeidama iš namo, ji verandoje sutiko tėvą, kuris stovėjo ir rėkavo. Praeinant tėvas jai kažką pasakė, lyg paklausė, kur ji eina. Ji atsakė, kad eina į kiemą, ir liepė tėvui eiti miegoti. Tėvas jai liepė neaiškinti ir kaire ranka pastūmė į pečių kairę pusę. Nuo pastūmimo neišlaikiusi pusiausvyros ji griuvo ant grindų, griūdama susitrenkė kairę koją ties kauliuku į stovinčios lovos medinį galą. Atsitrenkusi ji suriko: ,,Ai“, tada kieme buvęs jos brolis S. atėjo į verandą ir tėvą išsivedė į kiemą. Jiems tik išėjus į kiemą, tėvas paslydo ant šlapio kilimėlio ir nugriuvo, atsikėlęs bandė ranka suduoti S.. S. nuo tėvo smūgio išsisuko ir vieną kartą ranka trenkė tėvui į veidą. Tėvas po suduoto smūgio pasakė, kad kvies policiją ir rėkdamas nuėjo į verandą. Ji tuo metu kartu su broliais S. ir M. buvo kieme prie pavėsinės, taip pat iš namų buvo atėjusi sesuo M. J.. Tėvas gal po kokių penkiolikos minučių prie jų atėjo, kibo prie M.. Konflikto metu M. vieną kartą ranka sudavė tėvui į veidą. Sesuo M. priėjo prie jų ir tėvą nuo M. atitraukė, tada tėvas nuėjo į namus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie ją nuvežė į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, ten medikai ją apžiūrėjo, ką diagnozavo, ji neprisimena. Gydytojas sakė, kad kraujosruva gali atsirasti po kelių dienų. Sumušimo vietoje buvo paraudę, jai skaudėjo. Daugiau į medicinos įstaigas ji nesikreipė. Ar tėvas ją pastūmė tyčia ar netyčia, ji nesuprato. Po pastūmimo ji griūdama susimušė kairės kojos vietą prie kauliuko, daugiau kitų sužalojimų nepatyrė. Koją skaudėjo, ji patyrė fizinį skausmą. Po įvykio tėvas jos atsiprašė, ji atleido, jokių pretenzijų tėvui neturi. Įvykio metu tėvas buvo neblaivus, tai ji suprato iš šio manierų, eisenos, be to nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 26-29).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 149/2019 (06), kurioje nurodyta, kad K. J. kairės čiurnos raiščių patempimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47).
Liudytojo S. T. parodymais, kad 2019-02-07 apie 11 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), aplankyti savo mamos N. T. ir kartu su motina ir šios sugyventiniu R. J. gyvenančių savo brolių ir seserų. 2019-02-07 apie 15 val. 40 min. jis kartu su broliu M. J. iš namo išėjo į kiemą parūkyti, išėję stovėjo netoli namo, šalia šulinio. Iš namo paskui juos išėjo neblaivus mamos sugyventinis R. J., kuris sustojo ant namo laiptų tarp verandos durų, vedančių į lauką. R. J. kažką jam ir broliui M. J. pasakė, tačiau jis nenugirdo ką pasakė, nes R. J. kalbėjo labai neaiškiai ir nerišliai. Tuo pačiu metu apie 15.45 val. iš namo į kiemą ėjo ir sesuo K. J.. Verandoje R. J. K. pastūmė ranka, dėl to ši suklupo ant verandos grindų, koja atsitrenkė į verandoje stovėjusios medinės lovos galą. Jis visa tai matė, nes verandos durys buvo atidarytos, o jis su broliu M. stovėjo priešais duris netoliese. Jis girdėjo, kaip K. atsistodama pasakė: ,,Auč“, suprato, kad ši susitrenkė. Tai išgirdęs jis puolė į verandą ir iš jos bandė ištempti motinos sugyventinį R. J., paėmęs šį už marškinių. Betempiant patėvis nukrito ant žemės. K. išėjo į kiemą ir viską stebėjo. Vėliau į kiemą išėjo ir sesuo M. J.. R. J., atsikėlęs nuo žemės, dar žodžiais kabinosi prie jo ir jo brolio M., taip pat puolė muštis, bandė suduoti kumščiu į veidą, dėl to jis vieną kartą kumščiu gindamasis sudavė R. J. į veidą. R. J. nuėjo į kitą kiemo pusę, gal tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau, kai jis, brolis M. ir sesės stovėjo prie ūkinio pastato - malkinės, R. J. dar kartą buvo priėjęs prie jų, toliau kabinėjosi žodžiais iki į jų kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu, kai jie stovėjo kieme, sesuo K. skundėsi, kad jai skauda koją, kurią susimušė krisdama. Kaip sesuo K. buvo pastumta, matė ir brolis M., nes kiti šeimos nariai, taip pat ir motina N. T., nebuvo išėję į kiemą. Pats jis nurodytu adresu esančiuose namuose negyvena, atvažiuoju tik aplankyti artimųjų, tačiau yra pastebėjęs ir žino, kad R. J. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir būna agresyvus (b. l. 49-52).
Liudytojos N. T. parodymais, kad ji gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybei priklausančiame name kartu su sugyventiniu R. J., dukterimis K. J. ir M. J.. Taip pat su jais kartu gyvena dukters M. J. 1,5 metų amžiaus duktė. 2019 m. vasario mėn., tikslios datos neprisimena, pas juos buvo atvažiavę jos du sūnūs S. T. ir M. J.. Dienos metu ji su dukterimi K. J. buvo Varėnoje, grįžo po 13.00 val. Sugyventinis R. kambaryje miegojo. Netrukus ji išėjo pas kaimynę. Būnant pas kaimynę, atbėgusi duktė M. pasakė, kad tėvas susimušė su broliais, todėl ji iš karto nuėjo į namus. Kai ji grįžo, jos abu sūnūs M. ir S. buvo namo viename kambaryje, o sugyventinis R. kitame kambaryje. Kažkuris vienas iš sūnų, o gal abu, jai pasakė, kad tėvas iškvietė policiją. Sūnūs pasakė, kad kieme neblaivus tėvas pradėjo prie jų kabintis, verandoje pastūmė K., kuri nuo pastūmimo nukrito ir atsitrenkė į netoliese stovinčią lovą. S. aiškino, kad išgirdęs, kaip K. nugriuvo, jis ištraukė tėvą į kiemą ir sudavė šiam kumščiu į veidą. Ji paklausė dukters K., kas įvyko, duktė pasakė, kad tėvas verandoje ją pastūmė ir ji griūdama susimušė kairę koją, skundėsi kojos skausmu. Ant dukters kojos ryškių sužalojimų nesimatė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją su K. nuvežė į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje gydytojai K. diagnozavo kairės kojos sumušimą. Dėl patirtų sužalojimų duktė daugiau medicinos įstaigose nesigydė. Sekančią dieną ant K. kairės kojos, netoli čiurnos kauliuko, atsirado kraujosruva. Ji pati įvykio, kurio metu duktė patyrė sužalojimus, nematė (b. l. 55-57).
Liudytojos M. J. parodymais, kad ji gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu R. J., motina N. T., seserimi K. J. ir savo mažamete dukterimi. Kartais pas juos atvažiuoja pabūti dar viena jos sesuo L. J., jos broliai S. T. ir M. J.. 2019 m. vasario mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, pas juos buvo atvažiavę broliai S. ir M.. Tą dieną iš pat ryto tėvas buvo kažkur iš namų išėjęs, grįžo neblaivus. Tėvas namuose pamiegojo, vėliau apie pietus atsikėlė. Ji, eidama iš kambario į virtuvę, išgirdo riksmus, girdėjo, kaip tėvas rėkavo, keikė jos brolius visokiais žodžiais. Išgirdusi triukšmą, ji išbėgo į kiemą, pamatė tėvą stovintį tarpduryje. Broliai S. ir M. stovėjo kieme prie malkinės, kartu su šiais stovėjo sesuo K.. Ji tėvui liepė eiti miegoti, bet šis neklausė, toliau garsiai šūkavo. Ji nuėjo prie brolių su sese, paklausė, kas atsitiko. K. papasakojo, kad tėvas verandoje jos einančios nepraleido, tėvui liepė pasitraukti, tada tėvas ją pastūmė. Sesuo pasakojo, kad nuo pastūmimo koja atsitrenkė į lovos kraštą, skundėsi kojos skausmu. Kurios kojos skausmu K. skundėsi, ji neprisimena. Brolis S. pasakojo, kad, išgirdęs sesers K. riksmą, jis įbėgo į verandą ir ištempė tėvą į kiemą. S. aiškino, kad tėvas, eidamas atbulomis, ant kilimėlio paslydęs krito ir krisdamas susimušė galvą. Besikalbant ji girdėjo, kaip tėvas, paskambinęs telefonu, kvietė pagalbą. Netrukus tėvas priėjo prie jų, grasindamas ir keikdamas brolius, dar kažką pasakė M., norėjo šį pastumti. M., norėdamas išvengti pastūmimo, kumščiu sudavė tėvui į veidą. Ji rankomis sugriebė broliui už drabužių ir šį patraukė nuo tėvo. Tada ji abiem rankomis tėvą stūmė link namų, liepdama jam eiti miegoti. Tėvas neklausė, nerimo. Tuomet ji, nežinodama, ką toliau daryti, nubėgo pas kaimynę, kur tuo metu buvo nuėjusi motina, pasakė, kad tėvas susimušė su broliais, tėvas iškvietė policiją. Ji su mama grįžo į namus. Gana greitai atvyko policijos pareigūnai. Ji pati to įvykio, kaip tėvas pastūmė K., nematė, apie tai žino tik iš K. ir brolių pasakojimo (b. l. 60-62).
Liudytojo M. J. parodymais, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jo tėvai R. J. ir motina N. T., jo sesės M. J. ir K. J.. 2019 m. vasario mėn., laiko tikslaus neprisimena, jis buvo atvykęs pas tėvus į namus. Tą dieną pas tėvus buvo atvykęs ir jo brolis S. T.. Po pietų, laiko tikslaus neprisimena, tėvas pradėjo rėkauti namuose ir sodybos kieme, iš tėvo kalbėsenos, elgesio, manierų matėsi, kad šis yra neblaivus, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis buvo kartu su broliu S. kieme prie pavėsinės, tėvas stovėjo prie įėjimo į namą durų, ant durų slenksčio. Tėvas rėkavo, keikė jį su broliu necenzūriniais žodžiais. Tuo metu pro tėvą iš namo verandoje norėjo praeiti sesuo K. J.. Šiai praeinant, jis išgirdo, kaip sesuo surėkė, suaimanavo, lyg girdėjosi, kad K. sušaukė: „Ai“. Kas ten tiksliai įvyko, jis nematė. Tada S. priėjęs norėjo tėvą ištraukti iš verandos. Tėvas pradėjo muistytis, ranka užsimojo prieš brolį, susvirduliavo ir krito ant žemės prie pat laiptų. Po to tėvas atsistojo ir nuėjo į namus. Po kurio laiko tėvas iš namo išėjo į kiemą, priėjęs keikė jį necenzūriniais žodžiais, užsimojo ranka. Jis vis atsitraukdavo link ūkinių pastatų, tačiau tėvas vis tiek prie jo ėjo. Jis gindamasis sudavė tėvui kumščiu per veidą vieną kartą, kad tėvas apsiramintų. Tėvas rėkavo toliau, kažkuriuo momentu išsikvietė policiją. Netrukus pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, sesuo K. skundėsi kojos skausmu, pasakojo, kad ji susimušė koją, atsitrenkdama į lovą. Sesuo sakė, kad ji norėjo praeiti, o tėvas ją pastūmė. Daugiau tikslesnių aplinkybių dėl sesers K. patirtų sužalojimų jis nežino. Paties to momento, kada sesuo patyrė sužalojimus, jis nematė (b. l. 72-74).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriuo 2019-02-07 buvo apžiūrėta namo, esančio (duomenys neskelbtini), veranda. Apžiūros metu jokie daiktai nepaimti (b. l. 14-18).
Alkostesterio Alcotest 6810 parodymais, kuriais R. J. 2019-02-07 16.09 val. nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 10).
Įtariamojo R. J. 2019-02-08 parodymais, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine N. T., taip pat dukterimis M. J., L. J. ir K. J.. 2019 m. vasario 6 d. pas juos į namus atvažiavo jo sugyventinės sūnus S. T., taip pat tą pačią dieną, o gal dieną anksčiau, pas juos dar atvažiavo jo sūnus M. J., abu atvažiavo aplankyti mamos. 2019 m. vasario 7 d., apie 13.00 val. jis grįžo į namus iš žvejybos, buvo išgėręs alaus. Grįžęs sodybos kieme jis pamatė S., toliau stovėjo jo sūnus M.. Pamatęs S., jis paklausė, kodėl šis sudaužė mamos mašiną. S. iš karto jį puolė keikti necenzūriniais žodžiais, jis S. taip pat kažką pasakė. Tuomet S. jam su geležiniu strypu sudavė vieną kartą per galvą, pataikė į viršugalvį. Nuo suduoto smūgio jis sąmonės neprarado, iš karto savo mobiliojo ryšio telefonu iškvietė policiją. Laukdamas policijos, jis įėjo į namo verandą. S., išgirdęs, kad jis iškvietė policiją, pribėgo prie jo ir jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, pataikė į apatinę lūpą. Po to jis dar kartą paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tuo metu, kai ji sukonfliktavo su S., kieme buvo jis, S. ir M., daugiau asmenų nebuvo. Įvykusio konflikto metu dukters K. J. jis tyčia nestūmė. Jis galėjo K. namo verandoje pastumti, kai ėjo į namo vidų, norėdamas po suduoto smūgio kuo greičiau nusiprausti bėgantį iš žaizdos kraują, nes jam stipriai iš galvos kraujavo, labai skaudėjo galvą. Jis pastūmė ranka dukterį netyčia, tiesiog skubėdamas ir laisvindamas sau kelią. Tyčia smurtauti prieš dukterį K. J. jis neturėjo jokio tikslo, tarp jų tuo metu jokio pokalbio, kuris galėtų provokuoti konfliktą, nebuvo (b. l. 125-127).
Įtariamojo R. J. 2019-04-29 papildomais parodymais, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai. 2019 m. vasario mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, po pietų, valandos tikslios nežino, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), po konflikto su posūniu S. T. jis iš kiemo bėgo į namus. Namo verandoje jis sutiko savo nepilnametę dukterį K. J.. Ar šiai ką sakė, jis neprisimena. Beeidamas, laisvindamas sau kelią, ranka pastūmė savo dukterį K. kažkur pečių srityje. Ar duktė po to, kai jis šią pastūmė, nukrito, ar jam kažką pasakė, jis neprisimena. Jis pastūmęs iš karto iš verandos nuėjo į kambarį. Visų įvykio aplinkybių jis gali gerai ir neprisiminti, nes buvo neblaivus, buvo išgėręs alaus. Duktė K. galėjo dėl pastūmimo griūti ir susižaloti į verandoje esančius daiktus. Dėl savo poelgio, kad pastūmė dukterį K. J., jis nuoširdžiai gailisi, sužaloti dukters nenorėjo. Taip pasielgė neapgalvotai, būdamas supykęs po konflikto su posūniu. Dukters K. jis atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 136-138).
2019-04-29 įtariamajam R. J. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir laisvės apribojimo bausmės. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įtariamasis R. J. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 142-144).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Kaltinamojo R. J. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2019-02-07 kilus asmeniniam konfliktui, tyčia ranka pastūmė savo nepilnametę dukterį K. J., g. (duomenys neskelbtini), kuri dėl pastūmimo griūdama susitrenkė į lovos galą kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam įpareigojimus. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis R. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis teistas (už analogišką veiką, bausmę atlikęs), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas - 2018-11-22 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį, apie įrašymą į psichiatrinio gydymo įskaitą bei į priklausomybės ligų gydymo įskaitą – duomenų nėra, dirbantis.
BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
R. J. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu 2019-02-07 (b. l. 116), paleistas iš sulaikymo 2019-02-08 (b. l. 128-129).
2019-02-08 nutarimu R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 139-141), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 140 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti, kad R. J. paskirta bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtą įpareigojimą vykdyti – aštuonis mėnesius.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-07 iki 2019-02-08 (1 para), taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, įskaitant dvi dienas laisvės apribojimo į paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei R. J. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.