Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei P. G. įmonei „Vebartas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei P. G. įmonei „Vebartas“. Nurodo, kad įmonė nevykdo draudėjo pareigų, numatytų LR VSD įstatymo 9 straipsnyje, t.y. nemoka įmokų ir atsakovės skola VSDFV biudžetui yra 2 933,62 Eur. VSDFV Mažeikių skyrius šio draudėjo atžvilgiu taikė visas įstatymo numatytas sankcijas bei ėmėsi priemonių, siekiant išieškoti susidariusią skolą, tačiau pagal mokėjimo nurodymus kredito įstaigos iš įmonės sąskaitų piniginių lėšų nepervedė, o pats draudėjas įsiskolinimo nepadengė. Pareiškėjo manymu, kadangi atsakovė nevykdo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, todėl ji vertintina kaip nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.

Šiaulių apygardos teismas 2018-01-29 nutartimi įpareigojo atsakovę P. G. įmonę „Vebartas“ per 5 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei pateikti teismui šiuos dokumentus: kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; duomenis apie visą turimą turtą 2018-01-29 dienai; duomenis apie įkeistą turtą; pateikti informaciją, ar yra teismuose įmonei iškeltos bylos; duomenis apie išieškojimus ne ginčo tvarka, informaciją apie vykdomus išieškojimus iš įmonės ir kitus įsipareigojimus; atskirai pateikti duomenis apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nurodant kreditorius, jų adresus, buveines, sumas ir atsiskaitymo terminus su kiekvienu kreditoriumi; pateikti teismui įrodymus, ar yra kreipęsis į teismus dėl debitorinių skolų išieškojimo ir duomenis apie išieškojimus įmonės naudai.

Procesiniai dokumentai, išsiųsti atsakovės P. G. įmonės „Vebartas“ registruotu buveinės adresu grąžinti teismui, nurodant, kad adresatas dokumentų iš pašto nepasiėmė. CPK 123 straipsnyje (straipsnio redakcija įsigalioja nuo 2011-10-01) numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, teismo procesiniai dokumentai įmonei išsiųsti pakartotinai buveinės, nurodytos juridinių asmenų registre, adresu. Atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisme negautas.

P. G. įmonei „Vebartas“ įmonei keltina bankroto byla.

LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p. nustato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas. LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustato, kad įmonės nemokumas yra tuomet, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovės skola VSDF biudžetui yra 2933,62 Eur, įmonės vardu registruoto turto nėra.

Įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeista turtą ir kitus įsipareigojimus, teismas turi gauti iš įmonės vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju dokumentai nepateikti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad vadovo nebendradarbiavimas su teismu negali sudaryti prielaidų vilkinti bylos išnagrinėjimą, remiantis pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad nėra galimybių, jog atsakovė P. G. įmonė „Vebartas“ ateityje galėtų vykdyti veiklą, mokėti įstatymuose nustatytus mokesčius, todėl konstatuotina, jog įmonė yra nemoki. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013). Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, CPK 673 straipsniu, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t. y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. G. įmonės „Vebartas“ savininkas yra P. G.. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, jog įmonės bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su jos savininko P. G. teisėmis ir pareigomis, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, yra tikslinga įtraukti į bylą bendraatsakovu bankrutuojančios įmonės savininką P. G. (CPK 43 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, P. G. įmonės „Vebartas“ bankroto administratoriumi skirtinas A. V., parinktas naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamiems reikalavimams (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 13 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 8 straipsniu, 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalies 8 punktu, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą P. G. įmonei „Vebartas“ (j. a. k. 180775783).

Bankrutuojančios P. G. įmonės „Vebartas“ administratoriumi paskirti A. V. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo eilės numeris B-FA549).

Įtraukti P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į bankroto bylą bendraatsakovu.

Areštuoti P. G. įmonės „Vebartas“ (j. a. k. 180775783, Sedos g. 34, Telšiai) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti P. G. įmonei „Vebartas“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą.

Nustatyti P. G. įmonės „Vebartas“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukti per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

P. G. įmonės „Vebartas“ valdymo organams nustatyti 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos P. G. įmonė „Vebartas“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą P. G. įmonei „Vebartas“ bankroto bylą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinių asmenų registrui, atsakovei P. G. įmonei „Vebartas“, P. G..

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.