- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-3231-724/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00419-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. Š. 1642,38 Eur skolą (negrąžintą vartojimo kreditą), 147,81 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys teisėjo rezoliucija teisme priimtas 2019-05-08, atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu Taikos 28-31, Visaginas, tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytą tvarka (viešo paskelbimo būdu).
Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2006-09-08 BAB Snoras ir atsakovas D. Š. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL060825K990167 (toliau – sutartis). Sutarties pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2000 Lt kredito limitas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2011-08-31. Ieškovės teigimu, prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 656,88 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
Taip pat 2008-02-15 BAB Snoras ir atsakovas D. Š. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080115U990125. Sutarties pagrindu atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt kredito limitas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2013-01-31. Ieškovės teigimu, prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 985,50 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtas sutartis (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 1642,38 Eur.
Nustatyta, kad tarp pirminio kreditoriaus BAB banko Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015-07-31 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovę dėl negrąžinto kredito limito pagal minėtą sutartį. Tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“; 2017-10-01 sudaryta Lindorff Oy verslo Lietuvoje, kuris vykdė Lindorff Oy, įskaitant per Lindorff Oy filialą, veiklą, įmonės pirkimo–pardavimo sutartis) 2017-05-31 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovę dėl negrąžinto kredito limito pagal minėtą sutartį.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei pagal nurodytą pradinio kreditoriaus BAB banko Snoras ir atsakovo sudarytas Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL060825K990167 ir Nr. SL080115U990125. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito.
Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas pažeidė pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 1642,38 Eur negrąžinto kredito.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1642,38 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
Pagal sutarties 9.10. punktą atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė delspinigius apskaičiavo taikydama 0,05 proc. delspinigių normą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 147,81 Eur delspinigių, tačiau iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2018-10-21 iki 2019-04-19 nuo neapmokėtos sumos paskaičiuota 147,82 Eur delspinigių, todėl teismas laiko, jog reikšdama reikalavimą priteisti 147,81 Eur delspinigių ieškovė padarė rašymo apsirikimą. Atsakovui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, šie delspinigiai priteistini ieškovei iš atsakovo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis; Sutarties 9.10 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju sutarties 9.11 punkte šalys susitarė dėl 6 proc. dydžio palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1790,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 40 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) jos iš atsakovo(-ės) nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1642,38 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt du eurai 38 ct) skolos (negrąžinto kredito), 147,82 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai 82 ct) delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 1790,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.