- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-413-138-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- E. S., N.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Nr.1A - 413 - 138/2010 Proceso numeris:72-1-00067-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas A. Stankus
2010 m. birželio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam E. S., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Remiantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2008-11-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 12 MGL (1560 Lt) bauda, visiškai sudedant ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių su 12 MGL (1560 Lt) bauda. Priteista iš N. K. ir E. S. solidariai 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) V. K. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad jis ir N. K. , veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. kovo mėn. 21 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), metaliniu strypu išlaužę durų įleidžiamą spyną, pro duris įsibrovė į patalpą, V. K. priklausantį sandėlį, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, V. K. priklausantį turtą – 15 vienetų plastikinių maišų, kurio vieno vertė 0,15 Lt, bendros 2,25 Lt vertės ir 225 kilogramus bulvių, kurių vieno kilogramo vertė yra 0,50 Lt, bendros 112,50 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pamatę atvažiavusį automobilį ir bijodami būti užklupti, iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes paskirtoji bausmė yra per griežta. Teismas nepagrįstai netaikė BK 75 str. nuostatų. Nuteistasis gailisi dėl to, kas įvyko, savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl tai turėtų būti laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jis susitaikė su nukentėjusiuoju, nusikaltimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, už ką turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Be to, jis pasižada daugiau nebenusikalsti, pakeisti savo gyvenimo būdą, ketina kurti šeimą. Būsimoji sutuoktinė laukiasi kūdikio, ir jis turės ja rūpintis. Teismas netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nusikaltimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltininkas turi būti nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, kadangi BK 56 str. 1 d. reikalauja recidyvistui skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi jis savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, dėl ko bausmė turi būti švelninama. Kolegijos nuomone, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, bausmė paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai E. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad E. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), šios savo veikos pilnai nerealizavo, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad E. S. , būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Įvertinęs tai, kad E. S. yra recidyvistas, baigęs atlikti trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę vėl padarė tyčinį nusikaltimą, atlikta reali trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui, nes po bausmės atlikimo jis vėl padarė nusikaltimą nuosavybei, turi du neišnykusius teistumus, teismas teisingai nusprendė, kad nėra argumentų ir pagrindų jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti, nes šios bausmės nepaskyrus nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Todėl jam, kaip recidyvistui, paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę teisingai. Nustatant jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (b. l. 62-65), tačiau veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinta užvaldyti nedidėlės vertės turtą, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (b. l. 67), todėl taikant BK 61 str. 2 d. E. S. paskyrė bausmę, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str., reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga, švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindo nėra.
Apelianto nuomone, jo atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos. Kolegija nesutinka su tokia nuomone. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pažymėtina, kad BK 75 str. nenumato reikalavimo, kad asmuo šia bausme būtų nuteistas pirmą kartą. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, E. S. teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad E. S. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir pagrįstai paskyrė E. S. realią laisvės atėmimo bausmę
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.