- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 1-2952-818/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nukentėjusysis
- O. M.
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:
1. 2004-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimu;
2. 2006-05-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu. Bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės apribojimo;
3. 2007-11-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį septynių mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;
4. 2009-05-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 15 parų arešto;
5. 2010-07-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL ( 3900 Lt ) dydžio bauda;
6. 2011-02-15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. 2013 m. kovo 4 d. Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 straipsnio nuostatas, paleistas lygtinai, neatlikus septynių mėn. devynių dienų laisvės atėmimo bausmės. 2013 m. kovo 13 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, 2013 m. rugsėjo 25 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro;
7. 2015-05-18 Vilniaus mesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui: jis 2015-01-14 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), dešinės rankos delnu sudavė iki 8 smūgių nukentėjusiajai O. N. – M. per abu skruostus bei iki 13 kartų spyrė per šonus ties pilvu, po to O. N. – M. nuėjus į kambarį ir atsisėdus ant fotelio, patempė ją už striukės gaubto ir jai nukritus ant žemės ant kairės pusės šono, pavertė ją ant nugaros ir sudavė iki 15 kartų delnais jai per veidą, iki 8 kartų jai per galvą bei abiem rankom sugriebęs jai už kaklo laikė suspaudęs iki 3 min., po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė daugiau negu 5 smūgius nukentėjusiajai per veidą, dėl to O. N. – M. nustatytos poodinės kraujosrūvos žastuose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis Ž. M. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad buvo pas O. (duomenys neskelbtini). O. tuo metu buvo jo sugyventinė, jie vedė bendrą ūkį, kartu gyveno metus laiko. O. jam buvo artimas žmogus. Ž. M. buvo apsvaigęs, jam nustatytas 3 promilių girtumas. Pyktį sukėlė tai, kad O. jo neatsiklaususi išvažiavo ir jį išdavė. Jis neteisingai pasielgė ir dėl to labai gailisi. Ji prašė, kad jos nemuštų. Iš dalies, kai būna apsvaigęs, Ž. M. būna piktas. Šiaip jis neturi problemų su alkoholiu. Šiuo metu jis su O. iš vis nebendrauja, išsiskyrė po to. Ž. M. O. sumušė, ją vežę į ligoninę. Jis sutinka su ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Dėl O. civilinio ieškinio nesutinka, per didelė suma, pas jį tokių pinigų kol kas nėra. Kiek sudavė smūgių nukentėjusiajai Ž. M. tiksliai neatsimena, nes buvo apgirtęs. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo Ž. M. prisipažinimo jo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo šeimos nariui visiškai įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji O. M. (buvusi N. – M.) ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2015-01-14 iš ryto grįžo namo į vieno kambario butą, kuris priklauso jos patėviui, adresu (duomenys neskelbtini), visą naktį buvo pas draugus, todėl namo grįžo tik ryte. Bute gyveno tada dviese su Ž. Jai nespėjus įeiti į butą, šiuo metu jos buvęs sugyventinis Ž. M., buvo išgėręs ir jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, ją per jėgą įsitempė į butą ir stumdamas pagriovė ją virtuvėje ant žemės ir pradėjo dešinės rankos delnu trankyti per veidą. Per abu skruostus apie 20 kartų trenkė, tuo metu jautė didelį skausmą veido srityje. Mušdamas per veidą rėkė, kad užmuš ją, tuo metu jautė realią grėsmę, nes buvo agresyvus ir buvo šalia jos, per 20-30 cm. atstumu, kalbėjo necenzūrinius žodžius ant jos ir tuo mat metu spyrė apie 15 kartų kojomis per pilvo šonus, tuo metu jautė didelį skausmą. Po 3-5 minučių mušimo jis nuėjo nuo jos į kambarį per porą metrų nuo virtuvės, ji atsistojo, irgi nuėjo į tą patį kambarį, atsisėdo ant fotelio kambaryje, Ž. ją patempė už striukės gaubto ir ji nukrito nuo fotelio ant žemės ant kairės pusės šono, jai gulint ant šono, Ž. pavertė ją ant nugaros ir vėl pradėjo abiem rankų delnais ją mušti per veidą, apie 50 kartų jai trenkė, tuo metu jautė didelį skausmą, akyse matėsi blykstės nuo skausmo ir nuo stiprių Ž. smūgių. Paėmęs ranka ją už plaukų, tampė per kambarį palei grindis ir delnu trenkė 10 kartų jai per galvą. Tuo metu jautė dideli skausmą ir svaigo galva. Mušė kambaryje ją apie 10 min., tikrai manė, kad jis užmuš ją. Po to nuėjo nuo jos, kambaryje atsisėdo ant fotelio priešais ją per 2 metrus, ji atsistojo nuo grindų ir atsisėdo ant kito fotelio, kuris buvo arčiau jos. Ž. buvo labai agresyvus, rėkė ant jos, pyko, kad nenakvojo namuose, maždaug po pusvalandžio atėjo į svečius jos ir Ž. bendras pažįstamas V., pavardės jo nežino, ir jie abu su Ž. išėjo alaus į parduotuvę. Ji liko bute, Ž. ją užrakino bute, atėmė buto raktus ir jos mobiliojo ryšio telefoną, bet ji susirado atsarginius buto raktus ir išėjo, kadangi gyvena bendrabučio tipo name, per bendrą koridorių nuėjo pas kaimynę J., kuri gyvena priešais jos butą, paskambino savo mamai R. ir pasakė mamai, kad Ž. vėl ją muša ir paprašė, kad ji atvažiuotu. Ji grįžo į savo butą, laukti mamos. Nespėjus mamai atvažiuoti, Ž. grįžo su V. Prie V. Ž. jos nemušė, bet buvo agresyvus, rėkavo ant jos, keikėsi. Maždaug po 40 min., V. išėjo, o jos mama atvažiavo ir užėjo pas ją į butą, bet Ž. nenorėjo jos įleisti, stumdė ją rankomis ties pečių sritimi, bet mama vis tiek įėjo. Ž. tuo metu supyko, kad ji iškvietė mamą ir pradėjo ją vėl mušti virtuvėje abiem rankos delnais per veidą, apie 20 kartų trenkė jai, tuo metu jautė skausmą. Kai Ž. ją mušė, mama iškvietė policiją, Ž. ją nustojo mušti ir nuėjo į kambarį, ji nuėjo iš virtuvės irgi į kambarį, atsisėdo ant fotelio, mama tuo metu atėjo taip pat į kambarį, Ž. atsisėdo prie jos ant fotelio, pradėjo keiktis ir vėl ją pargriovė ant grindų. Ji nukrito ant nugaros ir pradėjo ją smaugti, abiem rankomis sugriebė už kaklo ir 2-3 minutes spaudė rankomis gerklę. Tuo metu jautė skausmą ir jai labai trūko oro, negalėjo kvėpuoti. Jos mamai pavyko rankomis nutempti Ž. nuo jos, neprisimena kaip, bet kai mama nutempė Ž. nuo jos, jis jai spyrė kojomis kelis kartus per abi kojas. Ž. ruošėsi išeiti iš buto, ir kai išėjo į bendro naudojimo koridorių tuo pačiu metu į koridorių atėjo du pareigūnai ir Ž. sulaikė. Kiek prisimena, pareigūnai koridoriuje prispaudė prie sienos Ž. ir jam uždėjo antrankius, nes jis buvo labai agresyvus ir konfliktiškas. Tuo metu pareigūnė ją ir jos mamą nusivedė į jos butą ir pasikalbėjo su ja, jai išvietė greitąją pagalbą. Jai buvo labai silpna, skaudėjo visą veidą ir pilvo šonus, ją truputi pykino ir svaigo galva. Jos veidas buvo visas ištinęs ir mėlynas. Kiek prisimena kitas pareigūnas išsivedė Ž. iš koridoriaus. Ji parašė pareiškimą, pareigūnė išėjo ir atvažiavo greitoji pagalbą, kuri ją išsivežė į Lazdynų ligoninę. Jos mama buvo šio įvykio liudininkė, todėl galėtų paliudyti. Šiuo metu su Ž. negyvena ir nebendrauja, Ž. pretenzijų turi, už patirtą fizinę ir moralinę žalą nori byloje pareikšti 1000 eurų civilinį ieškinį (b.l. 14-16).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. M. (buv. N. – M.) parodė, kad ji pasilieka prie prieš tai duotų parodymų, jų nekeičia, tik nori patikslinti smūgių skaičių, nes dabar gerai pagalvojo ir prisiminė, kad tuo metu buvo labai susijaudinusi ir jai atrodė, kad tų smūgių buvo labai daug, bet kiek tiksliai, ji pasakyti negali. Pirmą kartą virtuvėje jai gulint ant grindų Ž. jai sudavė nemažiau 5 smūgių. Ji tiksliai neprisimena kiek, bet iki 8 smūgių į veido sritį. Kiek prisimena, smūgiai buvo suduoti dešinės rankos delnu. Po to pradėjo spardyti ją per šonus, labiau į nugaros pusę. Tikslaus skaičiaus dabar nepasakys, kiek prisimena viena koja iki 5 smūgių sudavė ir kita koja iki 7 smūgių sudavė. Po 3-5 min., jai būnant kambaryje, Ž. delnais jai sudavė iki 15 kartų per abu žandus. Po to paėmė ją už plaukų ir timptelėjo, bet po kambarį netampė. Prieš tai apklausoje minėjo, kad tampė, bet dabar gerai pagalvojo ir prisiminė, kad tik timptelėjo už plaukų ir iki 8 smūgių ranka sudavė į galvos sritį. Netrukus atvažiavo jos mama R. Ž., jai būnant virtuvėje, užsimojo dešinės rankos kumščiu, bet jai netrenkė. Ji nuėjo į kambarį, Ž. iš paskos jos ir kambaryje ją pargriovęs pradėjo smaugti iki 2 min. Tuo metu į kambarį įėjo jos mama, ji surėkė „mama padėk“. Mama priėjo arčiau jų ir bandė nutempti Ž. nuo jos. Ž. ranka nustūmė jos mamą ir jai sudavė daugiau negu 5 smūgius į veido sritį. Mama nuo Ž. pastūmimo griuvo ant grindų ir surėkė Ž., kad atvyksta policija. Po šių žodžių Ž. atleido rankas ir išėjo iš kambario į bendro naudojimo patalpą. Negali pasakyti, ar jos mama matė kaip Ž. ją smaugė, nes mama tuo metu ėjo iš virtuvės į kambarį. Taip pat nori pridurti, kad nuo šių metų birželio 6 d. ištekėjo. Dabar ji O. M.. Dokumentus šiuo metu tvarkosi (b.l. 19).
Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-15 dieną, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. P., gavo budėtojo pranešimą dėl smurto apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini). Ji su R. atvyko minėtu adresu ir sutiko bendro naudojimo koridoriuje Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas. Taip pat buvo nukentėjusioji O. N.- M., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. motina, vardo neprisimena. O. pareiškė, kad Ž. naudojo fizinį smurtą prieš ją. Ant O. matėsi paraudimas veido srityje, po akimi, kuria tiksliai, nepamena. Daugiau smurto požymių ant O. nesimatė. O. buvo labai susijaudinusi ir verkė. Ž. visą laiką elgėsi agresyviai, vaikščiojo pirmyn atgal po koridorių, vartojo necenzūrinius žodžius, siekdami išvengti tolimesnių konfliktų tarp O. ir Ž., ji kartu su R. Ž. uždėjo antrankius, o nukentėjusiajai ir jos motinai liepė grįžti į butą. Iš karto ji nuėjo kalbėti su O., ir O. jai pasakė, kad buvo su draugėmis, ir, pasak jos, Ž. „užpavydėjo“, dėl to sudavė O.. Kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė, ji neprisimena, ar O. minėjo. Tuo metu jos kolega R. buvo koridoriuje su Ž. Ji O. paklausė, ar reikia GMP brigados, medikų pagalbos, nes O. skaudėjo galvą. Ji iškvietė medikus, grįžo pas R. kuris stovėjo su Ž. koridoriuje ir išsivedė Ž. į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK PP (Jaunimo skg. 7, Grigiškės, Vilnius) (b.l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. N. parodė, kad 2015 metų pradžioje, tikslios datos šiuo metu neprisimena, jai paskambino dukra O. N. – M., kuri pasakė jai telefonu, kad jos sugyventinis Ž. M. ją paliko bute, (duomenys neskelbtini), o buto raktus pasiėmė su savimi ir išėjo. Ji tuo metu paskambino Ž., nes turėjo jo mobiliojo ryšio telefono numerį, ir kai Ž. pakėlė, paklausė jo, kur jis. Jis jai atsakė, kad jis yra parduotuvėje, ir kad jis greitai grįš pas O. Maždaug po 20 min. ji buvo jau minėtu adresu. Jai atvykus Ž. buvo jau namuose, kambaryje gėrė alų su jai nepažįstamu jaunu vyru. Po kelių minučių jaunas vyras išėjo. O. buvo apsiverkusi ir išsigandusi. Ji paprašė Ž., kad jis išeitų. Sakė „atiduok man, prašau, raktus ir ramiai išeik“, kadangi butas pagal nuosavybes teisę priklauso jai ir jos vyrui. Ž. jai atsakė, kad raktų neatiduos, po to susinervino, buvo per žingsnį nuo jos ir pradėjo rėkti, kad jis niekur neišeis. Ji pasakė jam, kad iškvies policiją ir išėjo į bendro naudojimo koridorių, kad paskambinti 112. Ž. ėjo jai iš paskos, bumbėjo kažką, nelabai šiuo metu prisimena ką, ir ji kvietė pareigūnus. Ž. grįžo į butą, ji prisiskambino į policiją ir aiškino, kas vyksta, kai tuo metu išgirdo kaip O. bute pradėjo rėkti „mamyte, ateik“, ji staigiai įbėgo į virtuvę, pamatė, kad O. guli ant grindų ant kairės pusės šono, o Ž. buvo užsimojęs dešinę ranką suspaudęs į kumštį, bet jai matant O. netrenkė. Tuo metu O. atsistojo nuo žemės ir nuėjo į kambarį. Ji vis dar telefonu šnekėjo su pareigūnais, Ž. nuėjo iš paskos O., ji ėji paskui Ž., ir jis surėkė, kad užmuš O. Pareigūnai išgirdę telefonu Ž. balsą ir grasinimą, pasakė, kad siunčia pareigūnus. O. sėdėjo ant lovos, Ž. priėjęs pastūmė ją, O. įsirėmė nugara į lovą ir jis kairės kojos keliu prirėmęs O., dešinės rankos kumščiu sudavė daugiau negu 5 kartus per veido ir galvos sritį. Ji priėjo prie Ž., bandė rankomis jį nutempti nuo O., bet jai nepavyko. Ž. dešine ranka ją nustūmė nuo savęs ir ji krito ant grindų. Tuo metu skausmo nejautė. Ji surėkė Ž., kad jis išeitų, nes jau vyksta policija. Šiuo metu neprisimena, kas įvyko, tik prisimena, kad Ž. išėjo iš buto. Po maždaug 10 min. O. apsiramino ir jos kartu išėjo į bendro naudojimo patalpą. Po maždaug 5 min. grįžo į butą, kai tuo metu atėjo Ž. Jis buvo nusiraminęs ir pasakė, kad nėra policijos, jam nėra ko bijoti. Ji vėl paskambino į policiją pasiteirauti, kur pareigūnai. O. bijojo Ž., todėl išėjo iš buto į laiptinę. Ž. išėjo į laiptinę paskui O., kai tuo metu į laiptinę įėjo pareigūnai ir sulaikė Ž.. O. parašė pareiškimą, jos sulaukė greitosios pagalbos. O. skaudėjo galvą, veidas buvo patinęs, po akimi, kuria šiuo metu neprisimena, matėsi švieži mėlynė, ant rankų ir kojų matėsi mėlynės, bet jos buvo ne šviežios. Greitoji išvežė O. į ligoninę, o ji liko bute (b.l. 24).
Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-26 dirbo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio NRPVG specialiste A. A.. Apie 15 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Atvykus minėtu adresu bendro naudojimo patalpoje sutiko asmenį, kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo Ž. M., gim. 1987 m., Atvykus Ž. stovėjo koridoriuje, taip pat stovėjo moteris, kuri kaip paaiškėjo buvo nukentėjusioji O. N.-M. Ar buvo daugiau žmonių tuo metu koridoriuje, negali prisiminti. O. jam ir jo kolegei A. paaiškino, kad Ž. naudojo prieš ją fizinį smurtą. Kaip smurtas pasireiškė, O. minėjo, tik šiuo metu neprisimena, kiek smūgių buvo suduota ir į kurią kūno vietą. Prisimena, kad O. veide buvo paraudimas. Rimtesnių sužalojimų akivaizdžiai ant O. nesimatė. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Ranka parodė į veidą ir pasakė, kad Ž. jai sudavė į galvos sritį. Paklausė, ar reikalinga O. medicininė pagalbą ir ji sutiko, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Ž. tuo metu buvo neblaivus ir neramus, vaikščiojo po koridorių pirmyn atgal. Jis labiau bendravo su Ž., o jo kolegė A. bendravo su O., todėl negalėjo girdėti ar O. skundėsi konkrečiais skausmais. Jis uždėjo Ž. antrankius ir paėjo su juo į šoną, toliau nuo O., kad jis apsiramintų. Matėsi, kad Ž. nervavosi. Po akimirkos jis Ž. išsivedė į kitą koridorių, o A. liko su O. Kas buvo paskui, jis nežino. Jis sulaukė A. ir kartu išsivedė Ž. į Prevencijos poskyrį, G. Kol buvo įvykio vietoje, greitosios pagalbos nebuvo. Ar ji buvo vėliau, negali pasakyti, nes nežino. Ž. nieko neaiškino ir nesakė (b.l. 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1753/15 (01) nurodyta, kad remiantis O. N. – M., gim. (duomenys neskelbtini), turimų medicininių dokumentų duomenimis padaryta išvada, jog:
O. N. – M. nustatytos poodinės kraujosrūvos žastuose, padarytos paveikus kietu, buku daiktu, daiktais), iki apžiūros VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2015-01-14). Nustatyta veido, galvos, krūtinės ląstos, dešinio kelio sumušimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinama. Medicininiuose dokumentuose aprašytas poūmis/lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu virš galvos smegenų kairiojo pusrutulio kaip sužalojimas nevertinamas, nes jis galėjo susiformuoti po operacijos galvos kairėje pusėje, o duomenų apie operaciją tyrimui nepateikta. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo, todėl pasisakyti dėl sužalojimų padarymo sekos nėra galimybių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo, todėl pasisakyti apie žalojusių įrankių kiekį nėra galimybių. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo, todėl pasisakyti apie žalojusių įrankių formą, dydį nėra galimybių. Nustatytų sužalojimų lokalizacijos yra pasiekiamos nukentėjusiosios ranka. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra išsamaus sužalojimų lokalizacijų ir makromorfologinio vaizdo aprašymo, todėl pasisakyti, ar sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą paviršių, nėra galimybių. Įprastai poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių. Bendro darbingumo netekimo dydis nustatomas baigus gydymą ir išnaudojus visas
reabilitacijos priemones, kai lieka išlikę darbingumo netekimo požymiai, bet ne anksčiau praėjus 120 dienų po patirtos traumos. Profesinis darbingumas VTMT nenustatinėjamas (b.l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. M. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo Ž. M. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis Ž. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas (b.l. 62-65); remiantis LITEKO informacinės sistemos duomenimis, administracine tvarka baustas (tikrinta 2015-11-18); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 73); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 71); Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2013-04-26, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus. Priklausomybės sindromas (b.l. 72).
Kaltinamasis Ž. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamajam Ž. M. 2015-01-14 16.28 val. nustatytas 2,94 promilių girtumas (b.l. 60), todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis Ž. M. nukentėjusiajai O. M. padarytos neturtinės žalos nėra atlyginęs. Jis taip pat nėra atlyginęs turtinės žalos, kurią patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam Ž. M. skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka), byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam Ž. M. skirtinos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Nukentėjusioji O. M. šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 18). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis, nukentėjusiajai O. M. kaltinamojo Ž. M. nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji medicinos įstaigose gydėsi neilgai, darbingumo neprarado, nusikalstami kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją truko trumpą laikotarpį.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo Ž. M. nukentėjusiajai O. M. neturtinė žala yra 300 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši suma atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 68,54 eurų civilinį ieškinį žalai, patirtai dėl nukentėjusiosios O. M. gydymo, atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo Ž. M. nusikalstama veika. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 31). Kaltinamasis Ž. M. šio civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčija.
2015-06-29 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK KPS tyrėjos nutarimu kaltinamajam Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 54-55).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos bei neatlygintinai per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos bei neatlygintinai per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis iš dalies sudedant subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Ž. M. 2015-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (su įpareigojimais) bei paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos bei neatlygintinai per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, kurį Ž. M. atliko pagal 2015-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Į paskirtos bausmės laiką taip pat įskaityti 2015-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu į bausmės laiką įskaitytą Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-14 iki 2014-11-15 (viena diena) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. M. priteisti nukentėjusiosios O. M. 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš Ž. M. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 68,54 (šešiasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt keturis centus) eurus turtinei žalai atlyginti.
Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.