- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-1218-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00800-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo įgaliotai atstovei advokatei L. R., išnagrinėjusi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gruodžio 30 d. 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), V. J. vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti neišėmė kuro užpylimo žarnos iš bako ir ją nutraukė. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu V. J. pripažino padaręs pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, jog sausio 30 d. vakare vežė savo draugę namo. Pastebėjęs, kad iki kelionės tikslo neužteks kuro, nuvažiavo į degalinę. Įkišęs pistoletą į kuro baką, pastebėjo, kad nepasileidžia kuro kolonėlė. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl taip yra, nuėjo į pačią degalinę, tačiau durys neatsidarė, prie langelio irgi nebuvo suteikta informacija, nors matėsi, kad personalas viduje yra. Kiek palaukęs, grįžo į automobilį ir pamiršęs ištraukti pistoletą iš kuro bako, pajudėjo iš vietos. Pastebėjęs, kad įvyko įvykis, išlipo iš mašinos pasižiūrėti ar nėra kuro nutekėjimo, ar nėra pavojaus, pakėlė nuo žemės pistoletą, įdėjo į vietą ir nuėjo į degalinę, norėdamas pranešti kas įvyko. Tačiau personalas neparodė nieko, iš ko galėtų spręsti, ką toliau daryti. Kadangi labai skubėjo, buvo streso būsenoje, buvo sunku realiai vertinti, ką daryti tokioje situacijoje. Tokį savo poelgį vertina kaip netyčinį veiksmą, kaip neapdairumą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio V. J. pasiaiškinimo matyti, kad jis savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir gailisi (5 b.l.).
V. J. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (4 b.l.), fotonuotraukomis (6-8 b.l.), pareiškimu (24 b.l.), CD su vaizdo medžiaga (28 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. 2014 m. gruodžio 30 d. 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti neišėmė kuro užpylimo žarnos iš bako ir ją nutraukė. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. V. J. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. buvo surašytas ir už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 30 d. 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė į įvykio vietą policijos ir iš įvykio vietos pasišalino.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Nagrinėjamu atveju V. J. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į degalinę. Įkišęs pistoletą į kuro baką, pastebėjo, kad nepasileidžia kuro kolonėlė. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl taip yra, nuėjo į pačią degalinę, tačiau durys neatsidarė, prie langelio irgi nebuvo suteikta informacija, nors matėsi, kad personalas viduje yra. Kiek palaukęs, grįžo į automobilį ir pamiršęs ištraukti pistoletą iš kuro bako, pajudėjo iš vietos. Pastebėjęs, kad įvyko įvykis, išlipo iš mašinos pasižiūrėti ar nėra kuro nutekėjimo, ar nėra pavojaus, pakėlė nuo žemės pistoletą, įdėjo į vietą ir nuėjo į degalinę, norėdamas pranešti kas įvyko. Tačiau personalas neparodė nieko, iš ko galėtų spręsti, ką toliau daryti. Kadangi labai skubėjo, buvo streso būsenoje, buvo sunku realiai vertinti, ką daryti tokioje situacijoje. Tokį savo poelgį vertina kaip netyčinį veiksmą, kaip neapdairumą (32-33 b.l.). Tokius V. J. paaiškinimus patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pradėjus važiuoti automobiliu, kuro užpylimo pistoletas, buvęs transporto priemonės kuro bake, atsiskyrė nuo žarnos. V. J. iš karto išlipo iš automobilio ir išėmęs kuro užpylimo pistoletą iš transporto priemonės kuro bako padėjo jį prie žarnos (28 b.l.).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 punktas numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimo pobūdis (kuro užpylimo pistoleto atsiskyrimas nuo žarnos), bei anksčiau aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. veiksmai po įvykio (t.y. tai, jog jis pastebėjęs, kad įvyko įvykis, išlipo iš mašinos pasižiūrėti ar nėra kuro nutekėjimo, ar nėra pavojaus, pakėlė nuo žemės pistoletą, įdėjo į vietą ir nuėjo į degalinę, norėdamas pranešti kas įvyko) neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. suprato, jog įvyko eismo įvykis ir jis tai suvokdamas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. To nepatvirtina ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad V. J. atlygino degalinei padarytą turtinę žalą (30-31 b.l.).
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog V. J. pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, o nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumo. V. J. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kadangi, kaip ir pats minėjo teismo posėdžio metu, jis žinojo, jog degalinės aikštelė yra filmuojama (33 b.l.), jis nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos ne pasišalino skubiai, o nuėjo į degalinę, norėdamas pranešti kas įvyko, tačiau degalinėje tuo metu vyko pamainos perdavimas ir personalas nepadarė nieko, iš ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėtų spręsti, ką toliau daryti.
Tokios pat praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2012 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-53-648/2012).
Taigi aukščiau aptartos aplinkybės paneigia V. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl teismas sprendžia, kad V. J. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
V. J. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. V. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.